Rusija ir Kinija vėl sėdi vienoje valtyje: JAV siekia dar labiau pažaboti aukščiausios klasės lustų eksportą į Kiniją

„Bideno administracija rengia naujas puslaidininkių ir mašinų eksporto kontrolę, kuri yra naujausios pastangos neleisti Kinijai sukurti greičiausią ir pažangiausią elektroniką, teigia su situacija susipažinę žmonės.

 

    Administracija pastarosiomis savaitėmis jau įvedė naujus apribojimus kai kuriems JAV lustų, naudojamų dirbtinio intelekto skaičiavimams, ir gamybos įrangos, naudojamos kai kurių galingiausių skaičius traiškančių lustų gamybai, eksportui.

 

    Tačiau svarstoma apie daugiau eksporto apribojimų, įskaitant tuos, kurie skirti aukščiausios klasės atminties lustų gamybos galimybėms ir pažangiems komponentams, kurie, pasak su šiuo klausimu susipažinusių žmonių, naudojami kai kuriuose pažangiausiuose lustų gamybos įrankiuose. Jie sakė, kad pažangus kvantinis skaičiavimas yra dar vienas aptariamas tikslas.

 

    JAV pareigūnai taip pat svarstė įtraukti daugiau Kinijos technologijų įmonių į Prekybos departamento subjektų sąrašą, pagal kurį draudžiama eksportuoti į jas be licencijos, anksčiau pranešė „The Wall Street Journal“.

 

    Administracija bandė suburti pagrindinius sąjungininkus ties šiomis pastangomis, kad JAV nebūtų vienintelė šalis, taikanti apribojimus, sakė žmonės.

 

    Apie administracijos veiksmus gali būti pranešta jau šią savaitę, sakė vienas iš žmonių. Kai kurias detales apie veiksmus anksčiau pranešė „Reuters“ ir „New York Times“.

 

    Bendra JAV, Japonijos, Pietų Korėjos ir Europos šalių eksporto kontrolė gali labai apriboti Kinijos lustų pramonę, nes šios šalys turi beveik monopolį pagrindinės įrangos ir programinės įrangos, reikalingos pažangiausiems lustams gaminti, gamybos ir pardavimo srityje.

 

    JAV jau įsitraukė į diplomatines pastangas apriboti Kinijos prieigą prie technikos, įskaitant raginimą Nyderlandų vyriausybei blokuoti ASML Holding NV kritinės įrangos pardavimą.

 

    JAV jau seniai siekė apriboti Kinijos puslaidininkių pramonės plėtrą, įtraukdama įmones į Prekybos departamento juodąjį eksporto sąrašą, įskaitant telekomunikacijų milžiną „Huawei Technologies Co.“ ir didžiausią jos lustų gamintoją „Semiconductor Manufacturing International Corp“, esant Trumpo administracijai, ir Bideno administracija iš esmės tęsė ten, kur baigė jos pirmtakė.

 

    Puslaidininkių pramonė gimė JAV, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ji perėjo už šalies ribų, daugiausia į Taivaną, Pietų Korėją ir Kiniją, o tai JAV pareigūnai ir įstatymų leidėjai laiko nerimą keliančiu nacionalinio saugumo pažeidžiamumu. 

 

Pažangūs lustai vis dažniau tampa geopolitinės galios ramsčiu, kuriuo remiamos tiek karinės sistemos, tiek duomenų apdorojimo galimybės, skatinančios šiuolaikinę ekonomiką.

 

    Kinijai taikant daugiau apribojimų, Prekybos departamentas ruošiasi taikyti mokesčių lengvatas, subsidijas gamyklų statybai ir mokslinių tyrimų finansavimą, siekdamas sugrąžinti daugiau puslaidininkių pramonės į JAV. Finansavimas, kurio bendra vertė beveik 77 mlrd. dolerių liepos mėn. priėmė Kongresas, o rugpjūtį pasirašė prezidentas Bidenas.

 

    Pasak vieno iš žmonių, susipažinusių su situacija, daugelis numatomų veiksmų, kuriuos ketina paskelbti Bideno administracija, greičiausiai padidins apribojimus, kurių ji jau ėmėsi atskiroms įmonėms, priversdama jas taikyti visoje pramonėje.

 

    Pavyzdžiui, rugpjūtį „Nvidia Corp.“ paskelbė, kad gali prarasti net 400 mln. dolerių. „Nvidia“ teigė, kad JAV nustatė reikalavimą pašalinti riziką, kad produktai gali patekti į karinių vartotojų rankas." [1]

 

1.U.S. News: U.S. Seeks to Further Curb High-End Chip Exports to China
Fitch, Asa; McKinnon, John D. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Oct 2022: A.6.

Russia and China are sitting in the same boat again: U.S. Seeks to Further Curb High-End Chip Exports to China

"The Biden administration is preparing new export controls on semiconductors and the machines to make them, the latest push in its effort to deny China the ability to make the fastest, most cutting-edge circuitry possible, according to people familiar with the situation.

The administration in recent weeks has already placed new restrictions on some U.S. exports of chips used for artificial-intelligence calculations and manufacturing equipment used to make some of the most powerful number-crunching chips.

But more export curbs are under consideration, including ones targeting high-end memory-chip manufacturing capabilities and advanced components that go into some of the most cutting-edge chip-making tools, according to the people familiar with the matter. Advanced quantum computing is another target under discussion, they said.

U.S. officials also have been considering adding more Chinese technology companies to the Commerce Department's entity list, which bans exports to them without a license, The Wall Street Journal has previously reported.

The administration has been trying to line up key allies behind the effort, so that the U.S. isn't the only country putting restrictions in place, the people said.

The administration's actions could be announced as early as this week, one of the people said. Some details of the moves were previously reported by Reuters and the New York Times.

Joint export controls by the U.S., Japan, South Korea and European countries could significantly limit China's chip industry because those countries hold a near-monopoly over production and sales of key equipment and software needed to make the most-advanced chips.

The U.S. has already engaged in diplomatic efforts to restrict Chinese access to machinery, including urging the Dutch government to block sales of critical equipment by ASML Holding NV.

The U.S. has long sought to limit the development of China's semiconductor industry by placing companies on the Commerce Department's export blacklist, including telecom giant Huawei Technologies Co. and its largest chip maker, Semiconductor Manufacturing International Corp. The clampdown intensified amid the trade wars of the Trump administration, and the Biden administration has largely picked up where its predecessor left off.

The semiconductor industry was born in the U.S. but has shifted outside of the country in recent decades, mostly to Taiwan, South Korea and China, a state of affairs U.S. officials and legislators see as a worrying national-security vulnerability. Advanced chips are increasingly a pillar of geopolitical power, underpinning both military systems and data-processing capabilities that drive modern economies.

As it places more restrictions on China, the Commerce Department is preparing to roll out tax breaks, factory-building grants and research funding to try to bring more of the semiconductor industry back to the U.S. The funding, worth nearly $77 billion in total, was passed by Congress in July and signed by President Biden in August.

Many of the expected actions the Biden administration is set to announce are likely to expand restrictions that it already has taken against individual companies, by making them apply industrywide,according to one of the people familiar with the situation.

For example, Nvidia Corp. disclosed in August that it could lose as much as $400 million in quarterly sales after the U.S. imposed new licensing requirements on shipments of some of its most advanced chips to China. The U.S. imposed the requirement to address the risk that the products could reach the hands of military users, Nvidia said." [1]

1.U.S. News: U.S. Seeks to Further Curb High-End Chip Exports to China
Fitch, Asa; McKinnon, John D. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Oct 2022: A.6.

G. Nausėda atkirto E. Muskui: pavogus ratus netampama automobilio savininku

Viena belieka Nausėdai ir visai Lietuvos nevykėlių politikų grupelei - išskristi į Marsą. Žemėje jie jau viską mums suši_ko. Todėl dabar jie konkuruoja su Musku.

Kulautuviškė M. Surdokaitė – geriausia ES jaunoji chemikė

 

"Vakarykštė Raudondvario gimnazijos abiturientė Meda Surdokaitė žavi savo talentais, tyrėjos atkaklumu, pasiekimais ir kuklumu. Mergina pripažinta geriausia ES jaunąja mokslininke. Prestižiniame 14–20 metų jaunimui skirtame konkurse šiemet dalyvavo jaunieji mokslininkai iš 33 šalių – ne tik Europos, bet ir JAV, Kanados, Izraelio ir kitų šalių mokslo konkursų prizininkai. Beveik 90 tiriamųjų darbų buvo pristatomi biologijos, chemijos, kompiuterių mokslo, inžinerijos, matematikos, medicinos, fizikos ir socialinių mokslų srityse.

 

Vis dėlto laurai atiteko pakaunės atstovei, pristačiusiai chemijos srities tyrimą „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“. „Nesitikėjau laimėti. Važiavau turėdama kitą tikslą: dalyvauti ir pasidalyti savo atradimais. Džiaugsmas užplūdo, kai gausybė žmonių pradėjo rašyti, sveikinti, tada ir pajaučiau mokslo svarbą. Laimėjimas išties motyvuoja toliau dirbti ir tyrinėti ne tik mane, bet ir, tikiu, kitą jaunimą“, – „Kauno dienai“ atviravo jaunoji mokslininkė.

 

Pasipildė talentingųjų plejada „Turėjau galimybę stebėti, kaip šiemet Meda gynėsi chemijos brandos darbą: su mokytoja ji bendravo formulėmis. Medos brandos darbas buvo dalis konkursui pristatyto tyrimo „Fluorescencinio dažiklio „Nile Red“ sintezės optimizavimas“, – pasakojo Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė. Direktorė džiaugėsi buvusios mokinės sėkme ir pabrėžė: gimnaziją baigė ne vienas talentingas raudondvariškis, tačiau Meda pirmoji pakviesta dalyvauti tarptautiniame jaunųjų mokslininkų seminare Stokholme (Švedija).

 

Teptuką iškeitė į formules M.Surdokaitė, kaip ir dauguma jaunų žmonių, turėjo daugybę įvairių minčių, kuo norėtų būti suaugusi. Pirmoji rimta profesija, kurią norėjo rinktis Meda, buvo architektūra arba dailė. Mergina mėgo tapyti, dalyvaudavo pleneruose. Dabar dailės reikmenys jau keli mėnesiai guli nejudinami: ne todėl, kad dingo noras piešti, tam tiesiog trūksta laiko.

 

Gimnazistės norai laikui bėgant keitėsi ir Ramunės Kijauskienės pamokose krypo į molekulinę biologiją. „Gilindamasi supratau, kad man labiausiai patinka mokslas molekulių lygmeniu, būtent chemija“, – prisiminė Meda. Tai, kad pamėgo šį dalyką, daugiausia įtakos turėjo pedagogai. „Pasitaikė šiam mokslui išties atsidavusi mokytoja Laura Baltaduonė, sugebanti sudominti mokinius.

 

Buvo labai įdomu mokytis, sužinojau, kaip šis mokslas gali spręsti įvairias problemas. Vienuoliktoje klasėje pradėjau savanoriauti Kauno tvirtovės VII forte, o vėliau – daryti savo brandos darbą, kurio tema buvo panaši į pristatytą jaunųjų mokslininkų konkursui. Čia galėjau susipažinti su praktine chemijos dalimi, kuri man patiko dar labiau nei teorinė. Be to, čia buvo daug motyvuojančių žmonių: mano mokytoja Marta Marčiulionytė, taip pat Neringa, Vilija, Aida ir dar daug kitų. Jų paskatinimas, domėjimasis, tuo, ką aš darau, vertė eiti į priekį. Atlikdama tyrimą turėjau galimybę susipažinti su daugybe motyvuotų žmonių: Gediminas Dūda suteikė techninių masių spektroskopijos žinių, o Artiomas Magomedovas atsakė į visus iškilusius klausimus ir dalijosi patirtimi rašant mokslinius tekstus.

 

Taip ir užaugau iki dvyliktos klasės: jau turėjau savo sritį, problemą, kuri mane domino, žinojau atsakymus į klausimus ir sprendimo būdus, todėl galėjau dalyvauti konkurse“, – pasakojo pašnekovė. Varžovai: prestižiniame 14–20 metų jaunimui skirtame konkurse šiemet dalyvavo jaunieji mokslininkai iš 33 šalių.

 

Paklausta, ar mokyklos laikais skynė laurus chemijos olimpiadose, M.Surdokaitė buvo atvira: olimpiadose jai nesisekė. „Matyt, ten buvo vertinamos kitos žinios. Kadangi nebuvo pasiekimų, kartais atsirasdavo abejonių, ar išties pasirinkau teisingai. Tačiau pasukus kitu keliu, į praktiką, abejonės pradėjo nykti“, – prisipažino mergina.

 

Kaip jau minėjome, Raudondvario gimnazijos abiturientė pasirinko ne tik egzaminą, bet ir brandos darbą. „Brandos darbas man pasirodė kaip praktinių įgūdžių lavinimas, nes turėjau atlikti eksperimentą ir, remdamasi savo gautais duomenimis, parengti rašto darbą. Tai geras startas pradedant mokslininko darbą, tarsi maža treniruotė“, – vaizdžiai pasirinkimą apibūdino Meda.

 

Buvusiai pakaunės moksleivei, o dabar Kauno technologijos universiteto (KTU) taikomosios chemijos studentei išties yra svarbi ekologija ir planetos ateitis. „Žinome, kad pasaulis sukasi, mes kuriame ir privalome viską daryti atsakingai. Naujų medžiagų neatsiranda iš niekur, joms turi būti naudojamos žaliavos, o jas naudoti privalome saikingai. Mano darbo tema buvo susijusi su ekologija, su atsakingu ir tvariu vartojimu, stengiausi pakeisti toksišką tirpiklį į mažiau toksišką, kartu padidinant sintezės išeigą, ir padaryti ją efektyvesnę, o dažiklį prieinamesnį dėl mažesnės kainos“, – aiškino pašnekovė.

 

M.Surdokaitės darbo tikslas buvo susintetinti organinį dažiklį, skirtą mikroplastikui aptikti ir ląstelėms dažyti, nenaudojant toksiško tirpiklio, ir pritaikyti jį fluorescencinėje mikroskopijoje. Jaunosios mokslininkės optimizuoti gamybos metodai leidžia atsisakyti nuodingų medžiagų, naudotų iki šiol, taip užtikrinant prieinamumą, pritaikomumą ir saugesnį darbą. „Pasitelkę organinę chemiją galime saugoti vandenynus nuo mikroplastiko, gydyti sunkias ligas ir kurti ekologiškesnę kasdienybę. Atlikdama savo darbą prisidėjau prie aktualių saugos ir tvarumo temų, susipažinau su naujais metodais. Mano optimizuotos sintezės dažikliui neteko gulėti lentynoje – bendradarbiaujant su kitais mokslininkais jis jau sėkmingai naudojamas atliekant įvairius tyrimus. Konkurso metu sulaukiau žinių, kad viena biotechnologijos kompanija sėkmingai pritaikė mano optimizuotos sintezės produktą smegenų ląstelėms, formuojančioms mieliną, dažyti“, – praktinius dažiklio pritaikymus vardijo M.Surdokaitė. Pasak jaunosios mokslininkės, tai pradinė molekulė, dažiklį galima modifikuoti, jungti kitas funkcines grupes, ieškant, kokiose srityse jį dar galima pritaikyti.

 

Pelniusi pripažinimą mergina jau neabejoja, kad jos pasirinkimas teisingas. Sėkmė jaunajai mokslininkei nesusuko galvos, žvaigžde ji nesijaučia, išliko kukli, nuoširdi ir paprasta. Didžiulį dėkingumą Meda jaučia ir mokytojams, ir artimiesiems. „Mamos pasiaukojimas nuolat vėlyvais vakarais vežioti iš Kauno į Kulautuvą, gražūs prosenelės žodžiai ir tėčio raginimai kurti efektyvesnius produktus – visa tai buvo tikėjimas vaiko noru daryti ir mokytis“, – su dėkingumu kalbėjo mergina.

 

Paklausus, ar anglų kalba nėra dar viena stiprybė, atsakymu Meda dar kartą paliudijo išvardytas savybes: „Darbo gynimo metu prie manęs prieidavo biomedicinos, chemijos, įvairių farmacijos sričių ekspertai ir jiems tekdavo atsakyti angliškai. Sugebėjau susikalbėti ir apginti savo darbą.“ Puikių pokyčių lavina kol kas neleidžia Medai susidėlioti ateities planų ir siekių. „Dabar dar daug visko naujo, gausybė įspūdžių, todėl sunku sudėlioti mintis. Vis dėlto tikiuosi, kad galėsiu daryti tiriamuosius darbus, dirbti su naujausiomis technologijomis, spręsti esamas problemas“, – sakė M.Surdokaitė."