Moralinė FTX tuštybė

„Covid-19 pandemija JAV galėjo pasibaigti, tačiau vakcinos nuo šios šalies moralinės tuštybės pandemijos dar nėra. Paskutinė jos auka yra FTX įkūrėjas Samas Bankmanas-Friedas.

 

    Jo kriptovaliutų bendrovės vertei išaugus iki milijardų, J. Bankmanas-Friedas pasakė, kad jis ne dėl pinigų. Jis apibūdino save, kaip „veiksmingo altruizmo“ arba didelės grąžos labdaros, šalininką. Šios idėjos jis išmoko būdamas MIT iš filosofijos magistrantūros studento. 30 metų ponas Bankmanas-Friedas sakė, kad gali pasilikti 1% sau, o likusią dalį atiduoti per savo FTX fondą.

 

    Mane sudomino pono Bankmano-Friedo įsipareigojimas veiksmingam altruizmui – jo supratimas apie tai, kas yra tinkama. Kaip šis laikraštis pranešė apie FTX įkūrėjo filantropiją, „Samas Bankmanas-Friedas pasakė, kad nori užkirsti kelią branduoliniam karui ir sustabdyti būsimas pandemijas“. Tai suteikia naują prasmę mąstyti plačiai. Tai taip pat kliedesiai, kurie tapo politine jo kartos savybe.

 

    Kai Elonas Muskas bandė nupirkti „Twitter“, pono Bankmano-Friedo veiksmingo altruizmo mentorius Willas MacAskill'as pono Bankmano-Friedo vardu parašė M. Muskui žinutę, pagal kurią, pasak jo, „kurią laiką potencialiai domėjosi jo įsigijimu [Twitterio] ir tada padaryti jį geresniu pasauliui“.

 

    Ir tai yra svarbiausias dalykas – ne pagerinti socialinės žiniasklaidos platformą, o padaryti ją geresnę pasauliui.

 

    Buvo laikas, kai žmonės, užsiimantys geradarybe, spręsdavo problemas, dėl kurių, taip sakant, buvo galima susižavėti, pavyzdžiui, pagerinti mokyklos rezultatus, tiekti geriamąjį vandenį ar užkirsti kelią maliarijai. Tačiau tam tikru momentu impulsas daryti gera transformavosi į moralinio tendencingo ir grandioziškumo derinį.

 

    Prisimeni „išgelbėk banginius“? Tai peraugo į „išgelbėk planetą“. Nekaltinkite pono Bankmano-Friedo kartos dėl jos patiklumo. Neberimti mokytojai – vadinamieji suaugusieji kambaryje – ne kartą jiems sakė, kad reikia išgelbėti planetą. „Ford Foundation“ pagrindiniame puslapyje skelbiama: „Kuriame pasaulį, kuriame kiekvienas turi galią formuoti savo gyvenimą“. Nenuostabu, kad ponas Bankmanas-Friedas manytų, kad jo pelnas iš kriptovaliutų gali užkirsti kelią branduoliniam karui.

 

    Vis dėlto Bankmano-Friedo pasakos viduje yra mažesnis lūžio taškas, o tai rodo, kad jo karta nujaučia, kad pamokslaujantys vyresnieji galėjo nuvesti juos moraliniu sodo keliu.

 

    Keisdamasis info su ponu Bankmanu-Friedu, „Vox“ rašytojas tvirtina: „Tu tikrai gerai mokėjai kalbėti apie etiką“. Jis atsakė, kad „turėjau toks būti“ dėl „šio kvailo žaidimo, kuriame pažadintiems vakariečiams  sakome teisingas melagienass, todėl visiems mes patinkame“.

 

    Jis apibūdina tai, kas mūsų laikais tapo žinoma, kaip dorybės signalizacija, kuri yra dabartinė moralinės tuštybės versija – prielaida, kad gero darymas nusipelno visuomenės palaikymo ir pagarbos. Tačiau kodėl šis potraukis viešąsias dorybes itin dideliais būdais tvirtinti, tapo masiniu judėjimu? 

 

Žmonės, kurie padarydavo gera, buvo nuolankūs. Dabar jie neišnyksta iš mūsų akivaizdžio.

 

    Vienas neišvengiamai ciniškas atsakymas – politika. Politinė kairė priėmė techniką, žinomą, kaip „naratyvo valdymas“, o tai yra propagandos eufemizmas. Naujas mūsų laikų elementas yra tas, kad šie „pasakojimai“ visada apima plačius, jei neaiškius, teiginius apie moralinį tikrumą ir pranašumą.

 

    „Ekologizmas“ neatliko darbo, todėl tapo „klimato krize“. Rasinės nelygybės mažinimas užleido vietą „socialiniam teisingumui“. Covid-19 pandemijos metu „mokslo“ citavimas tapo moraliniu griebtuvu.

 

    Šio moralinio didingumo tikslas yra ne įtraukti savo oponentus, o juos marginalizuoti, išstumti juos už to, ką naujieji dorybės vartų sargai apibrėžia, kaip priimtiną diskursą.

 

    Gaila todėl, kad lieka daug gero nenuveikta, jei kairiųjų reikalavimas politizuoti dorybę diskredituoja idėją.

 

    Bankmano-Friedo sagoje nepastebėtas numanomas veiksmingo altruizmo idėjos pripažinimas, kad kapitalizmas – pelno siekianti įmonė – yra nepakeičiama priemonė geriems tikslams pasiekti. Tai pripažinimas, kad kapitalizmas yra dinamiškiausia jėga Amerikos gyvenime. Tai pažanga. Belieka diskutuoti apie mažiausiai dinamiško JAV sektoriaus – vyriausybės – vaidmenį.

 

    JAV yra didžiausia pasaulyje privati ​​ekonomika ir didžiausia vyriausybė. Reikia kažko naujo, pavyzdžiui, veiksmingesnių tarpininkaujančių institucijų, kad užpildytų erdvę tarp tų dviejų polių, kurios užpildo, atrodo, neišsprendžiamomis problemomis, tokiomis, kaip priklausomybė nuo opioidų, smurtiniai psichikos ligoniai ir lėtinis viešosios mokyklos nepakankamumas. Kalifornijos valstijoje gubernatorius Gavinas Newsomas kovoja su merais dėl to, ką daryti su benamystės epidemija valstijoje.

 

    JAV yra tūkstančiai šeimos fondų, dažnai remiančių konkrečius ne pelno projektus. Tradiciškai kritikuojamos tokios pastangos, nesvarbu, ar tai būtų užsakomosios mokyklos, ar privačios mokyklos kuponų programos, yra ta, kad per sunku jas padidinti iki tam tikro masto, pvz.  toks dalykas, kaip milijonų studentų švietimas. Jie sako, kad tik valdžia turi tokių galimybių.

 

     Pripažįstu šį argumentą, bet laikas jį apeiti. Chartijos ir pasirinkimas, kurie yra sėkmingi, turėtų būti vertinami, ne kaip grėsmė, o kaip natūrali evoliucija, nutolstant nuo senstančių viešųjų sistemų ir link verslesnių, orientuotų alternatyvų. Vadinkite tai efektyviu altruizmu. Tačiau laikykitės toliau nuo moralinės tuštybės." [1]

1. The Moral Vanity of FTX
Henninger, Daniel. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 01 Dec 2022: A.17.

The Moral Vanity of FTX

"The Covid-19 pandemic may have ended in the U.S., but there is no vaccine yet for this country's pandemic of moral vanity. Its latest victim is FTX founder Sam Bankman-Fried.

As his cryptocurrency company's value soared into vaporous billions, Mr. Bankman-Fried said he wasn't in it for the money. He described himself as a proponent of "effective altruism," or high-return charity, an idea he learned while at MIT from a philosophy graduate student. Mr. Bankman-Fried, 30, said he might keep 1% for himself and give the rest away through his FTX Foundation.

What interested me about Mr. Bankman-Fried's commitment to effective altruism is his notion of what qualified. As this newspaper reported on the FTX founder's philanthropy, "Sam Bankman-Fried said he wanted to prevent nuclear war and stop future pandemics." It gives new meaning to thinking big. It's also delusional, which has become a political characteristic of his generation.

During Elon Musk's pursuit of Twitter, Mr. Bankman-Fried's effective-altruism mentor, Will MacAskill, texted Mr. Musk on behalf of Mr. Bankman-Fried, who he said "has for a while been potentially interested in purchasing it [Twitter] and then making it better for the world."

And that is the telling point here -- not make the social-media platform better, but make it better for the world.

There was a time when people engaged in doing good addressed problems that, so to speak, you could get your arms around, such as improving school performance, providing potable water or preventing malaria. But at some point, the impulse to do good transformed into a combination of moral tendentiousness and grandiosity.

Remember "save the whales"? That morphed into "save the planet." Don't blame Mr. Bankman-Fried's generation entirely for its credulousness. No-longer-serious teachers -- the so-called adults in the room -- told them repeatedly they needed to save the planet. The Ford Foundation's homepage announces, "We're building a world where everyone has the power to shape their lives." It's no surprise Mr. Bankman-Fried would think his cryptocurrency profits could prevent nuclear war.

Still, inside the Bankman-Fried fairy tale rests a smaller tipping point, which suggests his generation senses that their preachy elders may have led them down a moral garden path.

In an exchange with Mr. Bankman-Fried, a writer for Vox asserts, "You were really good at talking about ethics." He replied that "I had to be" because of "this dumb game we woke westerners play where we say all the right shibboleths and so everyone likes us."

He is describing what has come to be known in our time as virtue signaling, which is the current version of moral vanity -- the presumption that doing good deserves the public's support and esteem. But why has this urge to assert public virtue in outsize ways become a mass movement? People who did good used to be humble. Now they won't get out of our faces.

One inevitably cynical answer is politics. The political left embraced the technique known as "controlling the narrative," which is a euphemism for propaganda. The new element in our time is that these "narratives" always include sweeping, if vague, claims of moral certitude and superiority.

"Environmentalism" wasn't getting the job done, so it became "the climate crisis." Reducing racial inequality gave way to "social justice." During the Covid-19 pandemic, the citation of "science" became a moral cudgel.

The purpose of this moral grandiosity isn't to engage one's opponents but to marginalize them, to place them beyond the pale of what the new gatekeepers of virtue define as acceptable discourse.

The pity in this is that there remains much good to be done, if the left's insistence on politicizing virtue doesn't discredit the idea.

Overlooked in the Bankman-Fried saga is the implicit admission inside the idea of effective altruism that capitalism -- for-profit enterprise -- is the indispensable means to good ends. It's a recognition that capitalism is the most dynamic force in American life. That's progress. What is left to debate is the role of the U.S.'s least dynamic sector -- government.

The U.S. has the world's biggest private economy and biggest government. Something new is needed, such as more effective intermediating institutions, to fill the space between those two poles, which is filling up with seemingly unsolvable problems like opioid addiction, the violent mentally ill and chronic public-school underachievement. In California, Gov. Gavin Newsom is in a wheel-spinning battle with mayors over what to do about the state's epidemic of homelessness.

There are thousands of family foundations in the U.S., often supporting specific nonprofit projects. The traditional criticism of such efforts, whether charter schools or private-school voucher programs, is that it is too hard to scale them up to the magnitude of something like educating millions of students. Only government, they say, has the capacity.

I recognize that argument, but it's time to get past it. Charters and choice, which are succeeding, should be seen not as a threat but as a natural evolution away from aging public systems and toward more entrepreneurial, focused alternatives. Call it effective altruism. But hold the moral vanity." [1]

1. The Moral Vanity of FTX
Henninger, Daniel. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 01 Dec 2022: A.17.

JAV vyriausybė ir toliau perka kiniškus dronus

„Viename iš naujausių žingsnių JAV ir Kinijos didžiųjų valstybių konkurencijoje Gynybos departamentas spalį atskleidė, kad Kinijos dronų kompanija DJI yra jos „Kinijos karinių kompanijų“ sąraše, kuriame stebimos su Liaudies išlaisvinimo armija dirbančios įmonės.

 

Tai rodo augantį ir pagrįstą susirūpinimą įmone – didžiausia pasaulyje komercinių dronų gamintoja – ir jos glaudžius ryšius su Kinijos komunistų partija.

 

Kaip perspėjo Federalinės ryšių komisijos komisaras Brendanas Carras, „DJI dronai ir šiose sistemose esančios stebėjimo technologijos renka daugybę jautrių duomenų – nuo ​​didelės raiškos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų vaizdų iki veido atpažinimo technologijos ir nuotolinio valdymo pultų. jutikliai, galintys matuoti asmens kūno temperatūrą ir širdies ritmą. DJI dronų stebėjimo galimybės nėra hipotetinės; Iždo departamentas teigė, kad Kinijos komunistų partija juos naudoja Kinijos koncentracijos stovyklose įstrigusiems uigūrams stebėti. Jei Kinija gali naudoti šiuos bepiločius orlaivius šnipinėti savo žmones, ji taip pat gali juos naudoti šnipinėti amerikiečius.

 

DJI dronų riziką didina jų gebėjimas „geografiškai užtverti“. Naudodamas GPS ir palydovinius duomenis, DJI gali nuspręsti, ar vienas iš jo dronų veiks tam tikroje srityje, o tai leis įmonei, jei pasirinks, sustabdyti visą laivyną. Galimybė deaktyvuoti vyriausybei priklausančius bepiločius orlaivius neturėtų būti patikėta jokiam užsienio subjektui – mažiausiai – komunistų partijos nykščiui.

 

Gynybos departamento pranešimas tęsia pastarųjų metų federalinės vyriausybės veiksmus, siekdama kovoti su DJI stebėjimo ir kibernetinio saugumo rizika. Be kitų pastangų, 2017 m. kariuomenė uždraudė naudoti DJI dronus dėl kibernetinio saugumo problemų, o 2020 m. Vidaus reikalų departamentas dėl tos pačios priežasties įžemino savo DJI dronus. Praėjusiais metais, reaguodamas į DJI vykdomą uigūrų stebėjimą, Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras įtraukė DJI į savo Kinijos karinio-pramoninio komplekso įmonių sąrašą, uždrausdamas amerikiečiams pirkti ar parduoti viešai parduodamus vertybinius popierius, susietus su įmone.

 

Tačiau kitos federalinės agentūros nebuvo tokios budrios. Remiantis naujai atskleistais duomenimis iš informacijos laisvės įstatymo, kurį pateikiau, DJI dronai sudaro maždaug du trečdalius bepiločių orlaivių parko, kurį valdo JAV Žemės ūkio departamento padalinys Agricultural Research Service, skirtas tyrimams ir apklausoms. Tarnyba įsigijo DJI bepiločius orlaivius dar 2020 m. pabaigoje. Jei šių dronų neturėtų naudoti JAV kariuomenė ar federalinės žemės, kodėl JAV dirbama žemė turėtų skirtis?

 

Šis saugumo trūkumas nėra unikalus. Atvira sutartis SAM.gov, Bendrųjų paslaugų administracijos duomenų bazėje, rodo, kad JAV slaptoji tarnyba šiais metais įsigijo DJI dronus. Nepaisant Vidaus departamento pastangų atsieti nuo DJI, pernai didžioji dalis bepiločių skrydžių vis dar buvo vykdomi bendrovės dronais. Vietos policijos pajėgos ir vyriausybinės agentūros bei vyriausybiniai rangovai visoje šalyje naudoja daugybę DJI produktų.

 

Kodėl vyriausybė ir toliau perka ir naudoja bepiločius orlaivius, kurie kelia pavojų nacionaliniam saugumui? Vienas iš veiksnių yra sėkmingas lobizmas šių metų pradžioje. Buvo pateiktas dvišalis įstatymo projektas, uždraudžiantis federalinėms agentūroms įsigyti bepiločių orlaivių iš priešiškų užsienio šalių, įskaitant Kiniją, bet nebuvo įtrauktas į Nacionalinės gynybos leidimo aktą. Įstatymo projektą parėmęs atstovas Mike'as Gallagheris (R., Wis.) apgailestavo: „Dvi partijos pripažįsta, kad Kongresas turi imtis veiksmų, kad sumažintų DJI bepiločių orlaivių keliamą grėsmę, tačiau šioms pastangoms pakenkė lobistai, kurie mieliau parduoda šalį, nei prarastų pelningą sutartį“.

 

Kongresas turi rimtai žiūrėti į šį klausimą. Ji turėtų priimti įstatymą, įpareigojantį visas agentūras laikytis Gynybos departamento gairių, perkant dronus, kurie yra žinomi, kaip saugūs. 2021 m. Amerikos bepiločių orlaivių įstatymas, pagal kurį būtų uždrausta naudoti federalines lėšas Kinijoje pagamintiems bepiločiams orlaiviams pirkti, turėtų būti vėl įvestas ir kitam Kongrese jam turėtų būti teikiama pirmenybė.

 

Valstijos taip pat gali imtis veiksmų. Praėjusiais metais Floridos įstatymų leidėjas apribojo valstijų agentūrų dronų pirkimą gamintojams, atitinkantiems konkrečius saugumo standartus. Kitos valstijos turėtų sekti šiuo pavyzdžiu.

 

Visos federalinės agentūros turėtų būti patikrintos, kad atskleistų jų dronų parkų dydį ir sudėtį. Šiuo metu agentūroms nereikalaujama atskleisti perkamų dronų skaičiaus ir tipų. Federalinėms agentūroms neturėtų būti leista pirkti produktų iš įmonių, kurios kelia grėsmę Amerikos saugumui." [1]

--

Schonanderis yra technologijų politikos ekspertų grupės „Lincoln Network“ politikos technologas.“ [1]

 

Kinijos įmonės turi didžiausią rinką pasaulyje, kad optimizuoti jų prekes. Nustosite pirkti kiniškus daiktus ir pateksite į akmens amžių. Pabuskite, užuoskite kavą.

 

  1. The U.S. Government Keeps Buying Chinese Drones
Schonander, Lars Erik. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 01 Dec 2022: A.19.

 

The U.S. Government Keeps Buying Chinese Drones

"In one of the latest moves in the U.S.-China great-power competition, the Defense Department revealed in October that DJI, a Chinese drone company, is on its "Chinese military companies" list, which tracks companies working with the People's Liberation Army.

This reflects a growing, and justified, concern with the company -- the largest commercial drone manufacturer in the world -- and its close ties to the Chinese Communist Party.

As Brendan Carr, a commissioner of the Federal Communications Commission, has warned, "DJI drones and the surveillance technology on board these systems are collecting vast amounts of sensitive data -- everything from high-resolution images of critical infrastructure to facial recognition technology and remote sensors that can measure an individual's body temperature and heart rate." The surveillance potential of DJI drones isn't hypothetical; the Treasury Department has alleged that the Chinese Communist Party is using them to monitor Uyghurs trapped in Chinese concentration camps. If China can use these drones to spy on its own people, it can also use them to spy on Americans.

Compounding DJI drones' risk is their capacity for "geofencing." Using GPS and satellite data, DJI can decide whether one of its drones will function in a given area, allowing the company to down an entire fleet if it chooses. The ability to deactivate government-owned drones shouldn't be entrusted to any foreign entity -- least of all one under the thumb of the Communist Party.

The Defense Department's announcement continues steps by the federal government in recent years to counter DJI's surveillance and cybersecurity risks. Among other efforts, the Army banned DJI drone use in 2017 because of cybersecurity concerns, and in 2020 the Interior Department grounded its DJI drones for the same reason. Last year, in response to DJI's surveillance of Uyghurs, the Treasury Department's Office of Foreign Assets Control added DJI to its list of companies in the Chinese military-industrial complex, prohibiting Americans from buying or selling publicly traded securities tied to the company.

But other federal agencies haven't been as vigilant. According to newly revealed data from a Freedom of Information Act request that I submitted, DJI drones make up roughly two-thirds of the drone fleet run by the Agricultural Research Service, a division of the U.S. Department of Agriculture, for research and survey work. The service has purchased DJI drones as recently as late 2020. If these drones shouldn't be used by the U.S. military or on federal lands, why should U.S. farmland be any different?

This lapse in security isn't unique. An open contract on SAM.gov, a General Services Administration database, shows that the U.S. Secret Service bought DJI drones earlier this year. Despite the Interior Department's efforts to decouple from DJI, the majority of its drone flights last year were still performed by the company's drones. And an untold number of DJI products are used by local police forces and government agencies, as well as government contractors across the country.

Why is the government continuing to purchase and use drones that pose a national-security risk? One factor is a successful lobbying push earlier this year. A bipartisan bill to ban federal agencies' procurement of drones from hostile foreign countries, including China, was introduced but failed to be added to the National Defense Authorization Act. Rep. Mike Gallagher (R., Wis.), who sponsored the bill, lamented: "There is bipartisan recognition that Congress needs to act to mitigate threats posed by DJI drones, but these efforts have been undermined by lobbyists who'd rather sell out the country than lose a lucrative contract."

Congress needs to get serious about this issue. It should pass a law requiring all agencies to follow the Defense Department's guidelines for procuring drones that are known to be safe. The American Security Drone Act of 2021, which would prohibit federal funds from being used to buy drones manufactured in China, should be reintroduced and given priority in the next Congress.

States can also take action. Last year the Florida Legislature restricted state agencies' purchases of drones to manufacturers meeting specific security standards. Other states should follow suit.

All federal agencies should undergo an inspection to reveal the size and composition of their drone fleets. At the moment, there is no requirement for agencies to disclose the number and types of drones they are buying. Federal agencies shouldn't be allowed to buy products from companies that threaten America's security.”

---

Mr. Schonander is a policy technologist at Lincoln Network, a tech policy think tank." [1]

Chinese companies have the biggest market in the world to optimize their merchandise. You will stop buying Chinese stuff, and you will end up in Stone Age. Wake up, smell the coffee. 

1. The U.S. Government Keeps Buying Chinese Drones
Schonander, Lars Erik. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 01 Dec 2022: A.19.