Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2022 m. gruodžio 3 d., šeštadienis

Ieško godžių pirkėjų: G-7 bando sumažinti Rusijos naftos kainą iki 60 dolerių už barelį

„Septynių išsivysčiusių demokratinių valstybių grupė sutiko apriboti Rusijos žalios naftos kainą iki 60 dolerių už barelį, taip pradėdama taikyti precedento neturinčią sankciją vienai didžiausių pasaulyje naftos gamintojų praėjus mėnesiams po jos karinės operacijos Ukrainoje pradžios.

 

    Susitarimas tarp Australijos ir G-7 – Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, JK ir JAV – buvo pasiektas praėjus kelioms valandoms po to, kai Europos Sąjunga susivienijo už šio skaičiaus. Lenkija, pastarosiomis dienomis siekusi mažesnės viršutinės ribos, anksčiau penktadienį sutiko su 60 dolerių už barelį, o tai leido sudaryti sąlygas susitarimui. Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, iš pradžių pasiūlė nustatyti viršutinę ribą nuo 65 iki 70 dolerių už barelį.

 

    Tai uždraus Vakarų kompanijoms apdrausti, finansuoti ar gabenti Rusijos naftą, nebent ji bus parduodama už mažiau, nei 60 dolerių už barelį. JAV ir jų sąjungininkės sukūrė sistemą, siekdamos sumažinti Maskvos pajamas iš naftos, išlaikant rusišką žaliavą rinkoje. Juo siekiama panaudoti jūrinių paslaugų koncentraciją Vakaruose, kad pažabotų Maskvos ekonomiką.

 

    „Kadangi Rusijos ekonomika jau traukiasi, o biudžetas vis labiau ištemptas, kainų viršutinė riba iš karto kirs svarbiausią [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino pajamų šaltinį“, – sakė iždo sekretorė Janet Yellen, pagrindinė šio plano architektė.

 

    Rusijos pareigūnai, reaguodami į viršutinę ribą, pagrasino nutraukti naftos eksportą, teigdami, kad sankcija iškraipo rinkos dinamiką ir gali paskatinti pasaulinių kainų augimą. Tačiau nuo penktadienio rinkose nebuvo jokių ženklų, kad Rusija pradėjo traukti naftą iš pasaulinių rinkų.

 

    „Brent“ rūšies naftos, pasaulinės naftos etalono, kaina penktadienį kainavo apie 85 dolerių už barelį, o, ES pasiekus susitarimą, nukrito. Analitikai ir JAV pareigūnai mano, kad Rusijos naftos arba Uralo kaina yra neskaidri ir sunkiai aptinkama. Duomenų tiekėjas „Refinitiv“ ketvirtadienį paskelbė Uralo kainą maždaug 69 dolerių už barelį, o „Argus Media“ trečiadienį Baltijos jūros Primorsko uoste kainavo maždaug 48 dolerių už barelį. Vakarų pareigūnai tvirtina, kad 60 dolerių už barelį viršutinė riba vis tiek sumažins Rusijos pelną, ir teigė, kad, laikui bėgant, jie gali sumažinti kainą.

 

    „ES susitarimas dėl naftos kainų viršutinės ribos, suderintas su G-7 ir kitais, labai sumažins Rusijos pajamas“, – penktadienį tviteryje pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Tai padės mums stabilizuoti pasaulines energijos kainas, o tai bus naudinga besiformuojančios ekonomikos šalims visame pasaulyje."

 

    Bideno administracijos pareigūnai tikėjosi, kad kainos viršutinę ribą pasirinko prieš kelias savaites, tačiau nesutarimai su Europa dėl to, kaip griežtai skirti baudą, pastangas atitolino.

 

    M. Yellen ir kiti JAV pareigūnai sunkiai stūmė planą, kad šiais metais jis būtų įgyvendintas. Pasak Lenkijos pareigūno, per pusvalandį po to, kai Lenkija ketvirtadienį pareiškė, kad reikia papildomo laiko, kad būtų galima apsvarstyti viršutinę kainų ribą, Lenkijos vyriausybės pareigūnai sulaukė aukšto rango JAV pareigūnų skambučių, raginančių juos pasirašyti.

 

    Indijos ir Kinijos vyriausybės, dvi didžiausios Rusijos žalios naftos pirkėjos, nesilaiko kainų viršutinės ribos plano, bijodamos prisijungti prie JAV vadovaujamos sankcijų programos Rusijai.

 

    Bideno administracijos pareigūnai tikisi, kad naftos perdirbimo gamyklos ir kiti pirkėjai Indijoje pasirinks laikytis viršutinės ribos, kad galėtų naudotis pigesnėmis ir patikimesnėmis Vakarų jūrų laivybos paslaugomis.

 

    Apskritai, JAV pasikliauja godumu, viliojant pigesnei naftai, ir Vakarų jūrų laivybos paslaugų svarba, kad paskatintų pirkėjus visame pasaulyje pirkti naftą su apribojimu. Ankstesnės pastangos paskatinti šalis pozityviai įsipareigoti pirkti rusišką naftą už Vakarų nustatytą kainą iš esmės žlugo, nes šalys, kurios neprisijungė prie sankcijų Rusijai, liko neutralios.

 

    Tačiau kai kurios šalys, įskaitant Indoneziją, nurodė, kad pirktų pigesnę naftą, jei jos būtų galima įsigyti pagal pateiktą planą.

 

    ES ir JK pirmadienį taip pat uždraus Rusijos žalios naftos importą, o tai reiškia, kad viršutinė riba bus skirta Rusijos pardavimui į likusią pasaulio rinką. Jos uždraus Rusijos naftos perdirbimo produktų importą 2023 m. vasario 5 d., kai Vakarai taip pat tikisi nustatyti viršutines Rusijos naftos produktų eksporto kainų ribas.

 

    Lenkija, Lietuva ir Estija per derybas tvirtino, kad viršutinė riba turėtų būti mažesnė už dabartines Rusijos rinkos normas. Jie užsitikrino įsipareigojimą nuo sausio vidurio kas du mėnesius peržiūrėti kainų lygį. ES teigia, kad bus siekiama nustatyti ribą bent 5% žemiau Rusijos rinkos kainų."

 

1. World News: G-7 Caps Russian Oil at $60 a Barrel --- The move aims to limit Moscow's revenues, while keeping global supplies on the market
Norman, Laurence; Duehren, Andrew. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 Dec 2022: A.8.

 Looking for Greedy Buyers: G-7 Attempts To Cap Russian Oil Price at $60 a Barrel

"The Group of Seven advanced democracies agreed to cap the price of Russian crude oil at $60 a barrel, moving forward with an unprecedented sanction on one of the world's largest oil producers months after its military operation in  Ukraine.

The agreement among Australia and the G-7 -- Canada, France, Germany, Italy, Japan, the U.K. and the U.S. -- came hours after the European Union united behind the figure. Poland, a holdout in the past few days for a lower cap, agreed to $60 a barrel earlier on Friday, clearing the way for the deal. The European Commission, the EU's executive arm, initially proposed setting the cap between $65 to $70 a barrel.

The cap will ban Western companies from insuring, financing or shipping Russian oil unless it is sold below $60 a barrel. The U.S. and its allies designed the system in an attempt to cut into Moscow's oil revenues while keeping Russian crude available on the market. It aims to leverage the concentration of maritime services in the West to curb Moscow's economy.

"With Russia's economy already contracting and its budget increasingly stretched thin, the price cap will immediately cut into [Russian President Vladimir] Putin's most important source of revenue," said Treasury Secretary Janet Yellen, the lead architect of the plan.

Russian officials have threatened to cut off oil exports in response to the cap, arguing that the sanction distorts market dynamics and could lead to an increase in global prices. But as of Friday, there were no signs on markets that Russia began to withdraw its oil from global markets.

Brent crude, the global oil benchmark, traded around $85 a barrel Friday, dropping after the EU reached its agreement. Analysts and U.S. officials view the price of Russian crude, or Urals, as opaque and difficult to discover. Data provider Refinitiv listed the price of Urals at about $69 a barrel on Thursday, while Argus Media pegged the price at about $48 a barrel in the Baltic port of Primorsk on Wednesday. Western officials maintain that a cap at $60 a barrel will still cut into Russia's profits, and have said they could lower the price over time.

"The EU agreement on an oil price cap, coordinated with G-7 and others, will reduce Russia's revenues significantly," European Commission President Ursula von der Leyen said in a tweet Friday. "It will help us stabilize global energy prices, benefiting emerging economies around the world."

Biden administration officials had hoped to have selected the price cap several weeks ago, but disagreements with Europe about how harsh to make the penalty delayed the effort.

Ms. Yellen and other U.S. officials pushed the plan hard to get it into place this year. Within half an hour of Poland saying Thursday it needed extra time to consider the price cap, Polish government officials were receiving phone calls from senior U.S. officials pushing them to sign off, according to a Polish official.

The governments of India and China, two of the largest buyers of Russian crude, haven't embraced the price-cap plan, wary of joining a U.S.-led sanction program against Russia. 

Biden administration officials say they hope that refineries and other buyers in India would opt to comply with the cap so they can access cheaper and more reliable Western maritime services.

In general, the U.S. is relying on the lure of cheaper oil -- and the centrality of Western maritime services -- to woo buyers worldwide to buy oil under the cap. Earlier efforts to encourage countries to affirmatively commit to buying Russian oil at a price set by the West largely fizzled, as countries that haven't joined sanctions on Russia remained neutral. 

Some countries, though, including Indonesia, have indicated that they would buy cheaper oil if it is available through the plan.

The EU and U.K. also will ban the import of Russian crude on Monday, meaning the cap is aimed at Russia's sales to the rest of the global market. They will ban the import of Russian refinery products on Feb. 5, 2023, when the West also is hoping to set price caps on the export of Russian petroleum products.

Poland, Lithuania and Estonia argued during talks that the cap should be set below Russia's current market rates. They secured a commitment to review the price level every two months starting in mid-January. The EU says the aim would be to set the limit at least 5% below Russia's market prices." [1]

1. World News: G-7 Caps Russian Oil at $60 a Barrel --- The move aims to limit Moscow's revenues, while keeping global supplies on the market
Norman, Laurence; Duehren, Andrew. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 03 Dec 2022: A.8.

 

2022 m. gruodžio 2 d., penktadienis

Vokietijos automobilių pramonės galiūnės atrodo pažeidžiamos, nes elektromobiliai sutrikdė nusistovėjusią tvarką didžiausioje rinkoje - Kinijoje

„Kinija daugelį metų buvo vieta, kur turėjo būti pasauliniai automobilių gamintojai. Ši auksinė era rodo visus artėjančios pabaigos požymius.

 

    Paskutinis Covid atvejų šuolis šalyje, taip pat savaitgalio protestai prieš Kinijos lyderio Xi Jinpingo nulinę Covid politiką kelia tolesnių tiekimo sutrikimų ir nepastovių transporto priemonių pardavimų riziką. 

 

Tačiau ilgalaikė grėsmė yra konkurencija: Kinijos elektrinių transporto priemonių įmonės, ypač BYD, turi tobulų produktų, kuriuos nori pirkti Kinijos vartotojai. Elektromobilių pardavimui augant sparčiau, nei platesnėje rinkoje, vietos įmonės užima vis didesnę rinkos dalį.

 

    Tai nutraukia dviejų dešimtmečių modelį, kai Vokietijos automobilių prekės ženklai tapo pagrindiniais naudos gavėjais klestinčioje Kinijos rinkoje. Jų bendros įmonės su vietiniais automobilių gamintojais sparčiai augo, o pelnas buvo dviženklis. Jie eksportavo dalis ir aukščiausios klasės transporto priemones į Kiniją. Bendras šalies indėlis į jų pelną nėra žinomas, tačiau priešpandeminiai skaičiavimai siekė net 50%.

 

    Reaguodamos į tai, Vokietijos įmonės grąžino pinigus į Kiniją: neseniai paskelbtoje tyrimų bendrovės „Rhodium Group“ ataskaitoje nustatyta, kad „Volkswagen“, BMW ir „Daimler“, kurioms tuomet priklausė „Mercedes-Benz“, kartu su chemijos įmone BASF sudarė 34 % visų tiesioginių užsienio investicijų iš Europos į Kiniją nuo 2018 iki 2021 m. Ši tendencija tęsėsi ir šiais metais, nes BMW padidino savo pagrindinės bendros Kinijos įmonės akcijų paketą iki 75%. Dabar Berlynas, deginamas ankstesnio draugavimo su Maskva, pradėjo nerimauti dėl per didelės priklausomybės nuo Kinijos.

 

    Detroitas niekada neturėjo tiek naudos, todėl prarado mažiau. „General Motors“ per pastaruosius keturis ketvirčius iš Kinijos uždirbo 600 mln. dolerių pajamų, palyginti su 11,5 mlrd. dolerių iš Šiaurės Amerikos verslo, nors viena iš Kinijos bendrų įmonių gamina populiarų mikroautomobilį „Hongguang Mini EV“.

 

    Investuotojai pastebėjo skirtumą. GM akcijomis buvo prekiaujama su nuolaida, palyginti su prabangių gamintojų Mercedes-Benz ir BMW akcijomis pagal kainos ir pelno santykį ir lygiavertę VW akcijoms. Dabar JAV bendrovė gauna didesnę priemoką už visas tris. Tai prasidėjo pandemijos eros memų akcijų pamišimo metu, bet išliko net per šių metų išpardavimą.

 

    Kinija nėra vienintelė priežastis: investuotojai nerimauja dėl pardavimų Europoje ir veiklos sąnaudų, regionui atpratus nuo Rusijos dujotiekio dujų. Ir GM yra daug geresnėje padėtyje, nei užsienio prekių ženklai, kad galėtų pasinaudoti su elektromobiliais susijusias subsidijas pagal prezidento Bideno infliacijos mažinimo įstatymą.

 

    Vis dėlto didžiausia pasaulyje automobilių rinka yra svarbi, o dabartinė pasaulinių prekių ženklų rinkos dalies praradimo tendencija nerodo, kad pasikeistų.

 

    Atrodo, kad informacijos ir pramogų sistema ir kita programinė įranga yra pagrindinė silpnybė. Reikalingi vietiniai sprendimai iš dalies dėl to, kad skaitmeninės technologijos yra geopolitiškai jautrios, tačiau tai suteikia pranašumą vietos žaidėjams.

 

    Praėjusį mėnesį VW paskelbė, kad kartu su Kinijos technologijų įmone „Horizon Robotics“ investuos apie 2,5 mlrd. dolerių, kad sukurtų programinę įrangą ir lustus, skirtus autonominiam vairavimui. Užuot perdavęs žinias Kinijai, didžiausias Europos automobilių gamintojas perka Kinijos technologijas.

 

    „Tesla“ gali išlaikyti savo riebų Kinijos pelną ilgiau, nei konkurentai iš Vokietijos, saugoma  „Teslos“, kaip šiandieninės technologijų lyderės, statuso. Tačiau net jos verslas rodo nusidėvėjimo žymes: spalį Kinijoje sumažino kainas.

    Po ilgo sklandaus bėgimo Vokietijos įmonės turi ruoštis daug nelygesniam keliui Kinijoje. Laikui bėgant, investuotojai gali tikėtis daugiau vokiečių dėmesio Amerikos rinkai ir gamyklų efektyvumo Vokietijoje didinimui. Važiavimas vokiečiams gali tapti nepatogus." [1]

1. Car Makers Face Bumps in China --- Germany's auto powerhouses look exposed as EVs upset established order in largest market
Wilmot, Stephen. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 30 Nov 2022: B.14.