Vakarai daro viską, kad palaužtų Kremlių, bet tai nevyksta: įvardijame priežastis ir pasekmes

"Vakarų paskelbtos sankcijos nuskandins Rusijos ekonomiką, mobilizacija suduos smūgį Kremliaus politiniam režimui, o Chersono išlaisvinimas privers Rusiją nuleisti savo reikalavimų kartelę – kodėl šios prognozės neišsipildė?

Besibaigiant metams Rytų Europos studijų centras (RESC) pabandė prisiminti, ką apžvalgininkai prognozavo karinę operaciją prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai ir aiškinosi, kodėl tos prognozės neišsipildė.

 

Pirmiausia, pasak RESC, Vakarų paskelbtos sankcijos nesudavė Rusijos ekonomikai tokio smūgio, kokio tikėtasi.

 

„Iškart po vasario 24-osios buvo dedama labai daug vilčių į ekonominį smūgį Rusijai. Skelbta apie katastrofišką rublio nuosmukį ir žadėta, jog padėtis Rusijos ekonomikoje šių metų pabaigoje bus tokia sunki, kad toliau tęsti karinę operaciją Rusijai gali nebeužtekti jėgų ir resursų, o jos politinis režimas susidurs su labai dideliais iššūkiais“, – rašoma RESC apžvalgoje.

 

Taip pat, pasak centro, prognozuota, jog Rusija nesiryš mobilizacijai, o jei vis dėlto ją paskelbs, tai politiniam režimui suduos tokį smūgį, kurį vargu ar pavyks atlaikyti.

 

Prognozuota ir tai, kad Ukrainai išlaisvinus dar karo pradžioje okupuotą Chersoną, Rusijos prezidento Vladimiro Putino „bunkeryje“ kils audra, rusai sušvelnins savo derybinius reikalavimus.

 

„Birželio mėnesį vienas geriausiai matomų ir girdimų politikos apžvalgininkų Andrejus Piontkovskis pateikė tokią prognozę:

„Aš jums pasakysiu, kaip klostysis tolesni įvykiai. Artimiausias svarus ukrainiečių kontrpuolimo rezultatas bus Chersono išlaisvinimas. Tai sukels audrą Putino bunkeryje. Kuriame ir taip jau viskas išklibinta, nes visi puikiai suvokia, jog karo tikslai liko neįgyvendinti. Chersono užėmimo padarinys bus tai, kad labai smarkiai išaugs rusų noras grįžti prie tos derybų formulės, kuri buvo svarstoma pirmąjį karinės operacijos mėnesį. Formulės, numatančios Rusijos kariuomenės sugrąžinimą į vasario 23 d. ribas“, – apžvalgininką citavo RESC.

Vakarų sankcijos slopina Rusijos ūkio plėtrą, šalies ekonomiką ištiko recesija, tačiau ji taip ir nesugriuvo.

Rugsėjį V. Putinui šalyje paskelbus mobilizaciją, piliečiai tūkstančiais bėgo iš šalies, visgi tai neišprovokavo masinių protestų.

Lapkritį Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Chersono miesto, Kremlius tikino, kad to nelaiko pažeminimu ir tvirtino, kad Chersonas – vis tiek Rusijos dalis.”

Įvykiai Afganistane parodė, kad Vakarai jau nevisada gauna tai, ko nori, net jei tam išleidžia milijardus eurų ar dolerių. Vakarai pasaulyje sudaro mažumą (vienas, "auksinis", milijardas gyventojų), o likusis pasaulis yra net septyni milijardai.

 

 Tai turi didžiuli poveikį Vakarų sankcijų efektyvumui, nes didžioji pasaulio gyventojų dalis nepalaiko sankcijų Rusijai ir toliau su Rusija prekiauja. 

 

Todėl sankcijos yra vis labiau arogantiškos ir suduoda smūgį mūsų pačių gerovei, keldamos kainas ir krizės mūsų ūkyje šansus. Kartu sankcijos atriboja mūsų ūkį nuo likusio pasaulio, sumažindamos mūsų galimybes pasukti įvykius pasaulyje mums naudinga linkme.

 

Rusija tuo tarpu yra viena svarbiausių energijos, trąšų, maisto ir kitų resursų tiekėja pasaulyje. Sankcijos niekada nebuvo taikomos tokiai svarbiai žaidėjai. Atspėti sankcijų poveikį todėl yra sunku. 

 

 Rusai turi pakankamai maisto ir energijos, jų kainos parduotuvėse stulbinančiai mažos. 

Norėdami rimtai susimąstyti apie žiedinę ekonomiką, apverskime tvarką, kaip veikia pasaulinis verslas

„Norint sumažinti atliekų poveikį planetai, reikia naujų technologijų ir medžiagų, o dar svarbiau – visiškai permąstyti, kaip skatiname gamybą ir išteklių naudojimą.

     Norint pagaminti kelis kilogramus sveriantį nešiojamąjį kompiuterį, reikia maždaug vienos tonos žaliavinio metalo, plastiko ir silicio. 2000–2015 m. pasaulinė drabužių gamyba padvigubėjo, tačiau laikas, per kurį vidutinis drabužis buvo dėvimas, prieš jį išmetant, sumažėjo 36%. Šiuolaikinio automobilio kėbule yra daugiau, nei tuzinas plieno ir aliuminio lydinių, o tai sudaro didžiulius kliūtis jo perdirbimui.

 

     Tai tik trys iš daugelio ryškių statistinių duomenų, iliustruojančių mūsų dabartinio „linijinio“ ekonominio modelio, kuris grindžiamas neapdorotų išteklių gavyba, apdorojimu, vartojimu ir išmetimu, kai jie nebenaudojami, švaistymą.

 

 Šis netvarus požiūris kenkia klimatui, gamtai ir žmonių sveikatai – galiausiai atsitrenkia į piniginę. Vienas pasaulinės konsultacinės bendrovės „Accenture“ 2015 m. apskaičiavimų rodo, kad 4,5 trilijono dolerių vertės būtų galima atlaisvinti, kuriant produktus, naudojant „atliekas“, kaip išteklius.

     Tai yra didžioji „žiedinės ekonomikos“ vizija, kai medžiagos yra recirkuliuojamos ir išlaiko didžiausią įmanomą vertę bei pašalinama kuo daugiau atliekų. Kaip išsamiai aprašyta eilėje šių metų redakcinių straipsnių ir praėjusį mėnesį paskelbtoje „Nature Outlook“ apie žiedinę ekonomiką, medžiagų ir procesų naujovės daugelyje sektorių paverčia cirkuliaciją realesniu pasiūlymu. Daugelis įmonių taip pat leidžia entuziastingus garsus, užuosdamos ir naujus pajamų srautus, ir viešųjų ryšių laimėjimą.

     Tačiau praktinis žiedinių principų įgyvendinimas iki šiol prilygsta pakeitimams prie kraštų. Reikia rimtai pagalvoti, kas turi atsitikti, kad cirkuliacija taptų visuotiniu pagrindiniu principu. Atsakymas yra: daug.

 

     Kai kurios vietos yra daug pasiekusios. Kinija žiedinės ekonomikos politiką taiko nuo 2000-ųjų pabaigos. Naujausia žiedinės ekonomikos veiksmų plano, galiojusio iki 2025 m., iteracija, nustato ambicingus tikslus naudoti plieno laužą ir statybines atliekas, be kitų atliekų. 2018 m. įgyvendintas jos draudimas importuoti plastiką ir kitas atliekas privertė šalis permąstyti savo atliekų strategijas.

 

     Europos Sąjunga paskelbė žiedinės ekonomikos veiksmų planą 2020 m. ir ketina įgyvendinti politiką, susijusią su verslo teiginių tvarumo pagrindimu, pakuočių kontrole ir skatinimu naudoti perdirbtas medžiagas gamyboje. 

 

Čilės žiedinės ekonomikos planas iki 2040 m. apima atliekų mažinimo ir daugiau nei 100 000 darbo vietų kūrimo tikslus.

     Ir yra mažesnio masto, konkrečiam sektoriui skirtų iniciatyvų.

 

 Nuo 2009 m. Japonija reikalauja, kad gamintojai surinktų ir perdirbtų savo gaminamą stambią buitinę techniką, nors išlaidas daugiausia padengia vartotojai. 

 

Kawasaki mieste dėl pakartotinio pramoninių ir komunalinių atliekų panaudojimo cemento gamybai šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo maždaug 15 % nuo 2009 m., kasmet sutaupant 272 000 tonų medžiagų.

     Iš tokių sėkmės istorijų reikia pasimokyti, o viso pasaulio vyriausybės turi įgyvendinti teisės aktus ir reglamentus, kad paskatintų investicijas į apyvartumą. Tačiau čia yra daugiau, nei tai. Dėl cirkuliacijos reikia visiškai permąstyti mūsų suvokimą apie išteklius ir tai, kaip aplink juos kuriame savo ekonominę veiklą.

 

     Cirkuliarumas gali veikti tik tuo atveju, jei nutrūksta ryšys tarp įmonės, gaminančios daugiau prekių, ir uždirbančios daugiau pinigų. 

 

Įmonės turi būti suprojektuotos nuo pat pradžių (arba perkurtos), kad būtų apskritos. Reikia pripažinti būdingą išteklių vertę, pavyzdžiui, išmontuojant mobiliuosius telefonus ar nešiojamuosius kompiuterius ar juos persodinant rinkoms, kuriose nereikalaujama naujausių modelių. 

 

Kainų struktūras reikia keisti, kad būtų skatinama gaminti daiktus, kuriuos būtų galima naudingai panaudoti pakartotinai, kad ištekliai išlaikytų savo vertę per daugiau, nei vieną naudojimo ciklą.

 

     Vyriausybės ir tarptautinės valdžios institucijos turi tai pagrįsti rimtais pokalbiais apie tai, kaip įpareigoti standartizuoti, neslopinant naujovių. Pavyzdžiui, elektrinių transporto priemonių baterijos nėra keičiamos, todėl kyla didžiulė jų išmontavimo ir pakartotinio naudojimo problema. Baterijos paso iniciatyva, kurią inicijavo Pasaulio ekonomikos forumas, siekiama išspręsti šią problemą, nustatant žiedinį baterijų naudojimo modelį iki 2030 m.

     Žiedinė ekonomika pati gali būti inovacijų versmė. Inovatoriai turi didelių galimybių kurti verslus, siūlančias sprendimus, nesvarbu, ar tai būtų programinė įranga, padedanti kitiems pereiti prie cirkuliarumo, ar įmonės, siūlančios nuomos ir grąžinimo paslaugas, o ne pirkimo ir išmetimo paslaugas: automobilių dalijimąsi, o ne automobilio nuosavybę, pavyzdžiui. Tas perėjimas nebus lengvas. Reiks įveikti kliūtis, įskaitant atnaujinimą, išperkamosios nuomos kaštus ir teisingų lizingo kainų nustatymą.

     Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – pagrindinis mokslas turi atlikti savo vaidmenį. Kaip 2016 m. žurnale „Nature“ rašė žiedinės ekonomikos idėjos tėvas Walteris Stahelis, „Metalurgijos ir chemijos mokslų meistriškumas yra būtina žiedinės ekonomikos sėkmės sąlyga“ (W. R. Stahel Nature 531, 435–438; 2016). 

 

Galutinis perdirbamumas yra išmokti išardyti medžiagas atominiu lygmeniu, skaidant molekules, kad būtų galima perdirbti atomus. 

 

Finansavimo agentūros turėtų ieškoti perspektyvių būdų – nuo metalų lydinių iki plastikų.

     Reikia daug nuveikti, kad žiedinės ekonomikos ratai tikrai apsisuktų. Judėjimas prasidėjo, bet jis turi paspartėti." [1]

1. Nature 612, 190 (2022)

To get serious on the circular economy, upend how global business works

 

"Reducing our waste’s impact on the planet requires new technology and materials — and, more importantly, a complete rethink of how we incentivize the production and use of resources.

 

Producing a laptop computer that weighs a few kilograms takes around one tonne of raw metal, plastic and silicon. Between 2000 and 2015, global clothing production doubled, but the number of times the average garment was worn before being discarded decreased by 36%. The body of a modern car contains more than a dozen steel and aluminium alloys, putting up huge barriers to recycling it.

 

These are just three of many stark statistics that illustrate the wastefulness of our current ‘linear’ economic model, which is based on extracting virgin resources, processing them, consuming them and dumping them when they are no longer useful. This unsustainable approach is bad for the climate, for nature and for human health — and ultimately hits us in the wallet. One estimate by the global consultancy Accenture in 2015 suggested that US$4.5 trillion of extra value could be unlocked by creating products using ‘waste’ as a resource.

 

That is the grand vision of a ‘circular economy’, in which materials are recirculated and maintain the highest value possible, and as much waste as possible is eliminated. As detailed in a series of editorials this year and in a Nature Outlook on the circular economy published last month, innovations in materials and processes are making circularity a more realistic proposition in many sectors. Many businesses are making enthusiastic noises, too, scenting both new revenue streams and a public-relations win.

 

Yet practical implementations of circular principles so far amount to tinkering at the edges. Some serious thinking is needed about what must happen to make circularity a universal guiding principle. The answer is: a lot.

 

Some places are ahead of the game. China has been adopting circular-economy policies since the late 2000s. Its latest iteration of a circular-economy action plan, valid until 2025, sets ambitious targets for using scrap steel and construction waste, among other refuse. Its ban on importing plastic and other waste, implemented in 2018, has forced countries to rethink their own waste strategies.

 

The European Union announced a circular-economy action plan in 2020, and is looking towards implementing policies around substantiating sustainability claims by business, controlling packaging and incentivizing the use of recycled materials in manufacturing. Chile’s road map for a circular economy by 2040 involves targets for waste reduction and the creation of more than 100,000 jobs.

 

And there are smaller-scale, sector-specific initiatives. Since 2009, Japan has required manufacturers to collect and recycle the large home appliances that they make, although the costs are mostly borne by consumers. In Kawasaki, reusing industrial and municipal waste to make cement has caused greenhouse-gas emissions to fall by about 15% since 2009, saving 272,000 tonnes of material each year.

 

Such success stories must be learnt from, and governments across the world must implement legislation and regulations to incentivize investment in circularity. But there’s more to it than that. Circularity requires a complete rethink of our perception of resources — and how we build our economic activities around them.

 

Circularity can only work if the link between a company producing more stuff and making more money is broken. Businesses need to be designed from the start (or redesigned) to be circular. The inherent value in resources needs to be recognized — for example, by dismantling and repurposing mobile phones or laptops for markets in which the latest models are not required. Price structures need to change to incentivize the production of items that can be usefully reused — so that resources retain their value through more than one cycle of use.

 

Governments and international authorities must underpin this with serious conversations about how to mandate standardization without stifling innovation. For example, electric-vehicle batteries aren’t interchangeable, creating a huge problem for their disassembly and reuse. The Battery Passport initiative, instigated by the World Economic Forum, aims to address this by establishing a circular model for battery use by 2030.

 

The circular economy can itself be a wellspring of innovation. There are big opportunities for innovators to create businesses that offer solutions, whether software that helps others to make the shift to circularity, or companies that offer services for rental and return, rather than purchase and disposal: car-sharing, rather than car ownership, for instance. That transition isn’t going to be easy. There will be hurdles to overcome, including refurbishment costs and setting fair leasing prices.

 

Last but not least, basic science has a part to play. As the father of the circular-economy idea, Walter Stahel, wrote in Nature in 2016, “Excellence in metallurgical and chemical sciences is a precondition for a circular economy to succeed” (W. R. Stahel Nature 531, 435–438; 2016). Ultimate recyclability lies in learning how to disassemble materials at the atomic level, splitting up molecules to recycle atoms. Funding agencies should be scanning the horizon for promising approaches, in areas from metal alloys to plastics.

 

There’s a lot to do to get the wheels of the circular economy truly turning. The movement has started — but it must accelerate." [1]

 

1. Nature 612, 190 (2022)

Putino naujametinė kalba: „Vakarai melavo apie taiką“

"Karių apsuptas Vladimiras Putinas įrašytoje kalboje kreipiasi į Rusijos žmones. Jis niekada niekam neleis sunaikinti Rusijos. Jis kaltina Vakarus meluojant.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo naujametinę kalbą įrašė karių apsuptyje. „Tai buvo sunkių, būtinų sprendimų, svarbių žingsnių, siekiant išlaikyti visišką Rusijos suverenitetą, ir didžiulės konsolidacijos mūsų visuomenėje metai“, – sakė Putinas šeštadienį transliuotoje kalboje, kuri jau buvo matoma Tolimųjų Rytų Kamčiatkos pusiasalyje.

2023-ieji ten prasidėjo jau po pietų Vokietijos laiku – vienuolikos valandų laiko skirtumu. Rusija šeštadienį vėl paleido raketas į Ukrainą.

„Mums buvo paskelbtas tikras sankcijų karas“

Tuo pat metu Kremliaus vadovas apkaltino Vakarus „melavimu“. „Vakarų elitas ilgus metus veidmainiškai patikino mus visus dėl savo taikių ketinimų, įskaitant rimčiausio konflikto Donbase sprendimą“, – sakė V. Putinas. Neseniai jis paminėjo buvusios kanclerės Angelos Merkel pareiškimus, kurie viename interviu teigė, kad taikos planas Donbasui taip pat buvo sudarytas, siekiant sustiprinti Ukrainos kariuomenę. „Vakarai melavo apie taiką ir ruošėsi agresijai. Ir šiandien Vakarai net nesigėdija to atvirai prisipažinti“.

Putinas dar kartą pareiškė, kad Ukraina ir jos žmonės yra naudojami sunaikinti Rusiją. „Mes to niekada niekam neleidome – ir neleisime ateityje“, – kovingiu tonu kalbėjo jis. Rusija atsilaikė prieš Vakarų spaudimą, kurie sankcijas taiko nuo 2014 m., ir išvengė ekonomikos žlugimo. „Šiemet mums buvo paskelbtas tikras sankcijų karas. Tie, kurie jį kurstė, tikėjosi visiško mūsų pramonės, finansų ir transporto sunaikinimo. To neįvyko“, – sakė V. Putinas.

Kaip šeštadienį pranešė Kremlius, 70-metis vyras lankėsi pietinėje karinėje apygardoje pasikalbėti su vadais ir kariais. Jis pakvietė juos eiti į priekį ir kovoti. Kartu jis pripažino, kad dar reikia daug nuveikti – taip pat ir siekiant aprūpinti armiją moderniais ginklais.

Pastaraisiais metais Putinas visada buvo matomas priešais Kremlių, sakant Naujųjų metų kalbą. Kaip parodė valstybinė televizija, jis padėkojo kariškiams už įsipareigojimą karo zonoje ir pakėlė šampano taurę į jų sveikatą. Vizito, kurio metu buvo įteikta daugybė karinių medalių, V. Putiną lydėjo gynybos ministras Sergejus Šoigu ir štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas."

Putin's New Year's speech: "The West lied about peace"

"Surrounded by soldiers, Vladimir Putin addresses the Russian people in a recorded speech. He will never allow anyone to destroy Russia. He accuses the West of lying.

Russian President Vladimir Putin recorded his New Year's speech surrounded by soldiers. "It was a year of difficult, necessary decisions, important steps towards maintaining Russia's full sovereignty and with a tremendous consolidation in our society," said Putin in the speech broadcast on Saturday, which was already seen on the Far Eastern peninsula of Kamchatka.

The year 2023 had already begun there in the afternoon German time – with a time difference of eleven hours. Russia fired rockets at Ukraine again on Saturday.

“We have been declared a real sanctions war”

At the same time, the Kremlin chief accused the West of “lying”. "Western elites have hypocritically assured all of us for years of their peaceful intentions, including solving the most serious conflict in Donbass," Putin said. He recently referred to statements by ex-Chancellor Angela Merkel, who said in an interview that the peace plan for Donbass was also concluded with the aim of making Ukraine stronger. “The West lied about peace and is preparing for aggression. And today the West is not even ashamed to admit it openly."

Ukraine and its people are being used to destroy Russia, Putin once again claimed. "We have never allowed that to anyone - and we will not allow it in the future either," he said in a combative tone. Russia has held its own against the pressure from the West, which has been imposing sanctions since 2014, and averted an economic collapse. “This year we were declared a real sanctions war. Those who instigated it expected total destruction of our industry, finance and transportation. That didn't happen," Putin said.

According to the Kremlin on Saturday, the 70-year-old visited the southern military district to talk to the commanders and soldiers. He called them to go forward and fight. At the same time, he conceded that there was still a lot to be done - also with a view to equipping the army with modern weapons.

In recent years, Putin has always been seen in front of the Kremlin giving the New Year's speech. He thanked the military for their commitment in the war zone and raised a glass of champagne to their health, as shown by state television. Putin was accompanied by Defense Minister Sergei Shoigu and Chief of Staff Valery Gerasimov on the visit, during which numerous military medals were awarded."