Vakarai daro viską, kad palaužtų Kremlių, bet tai nevyksta: įvardijame priežastis ir pasekmes

"Vakarų paskelbtos sankcijos nuskandins Rusijos ekonomiką, mobilizacija suduos smūgį Kremliaus politiniam režimui, o Chersono išlaisvinimas privers Rusiją nuleisti savo reikalavimų kartelę – kodėl šios prognozės neišsipildė?

Besibaigiant metams Rytų Europos studijų centras (RESC) pabandė prisiminti, ką apžvalgininkai prognozavo karinę operaciją prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai ir aiškinosi, kodėl tos prognozės neišsipildė.

 

Pirmiausia, pasak RESC, Vakarų paskelbtos sankcijos nesudavė Rusijos ekonomikai tokio smūgio, kokio tikėtasi.

 

„Iškart po vasario 24-osios buvo dedama labai daug vilčių į ekonominį smūgį Rusijai. Skelbta apie katastrofišką rublio nuosmukį ir žadėta, jog padėtis Rusijos ekonomikoje šių metų pabaigoje bus tokia sunki, kad toliau tęsti karinę operaciją Rusijai gali nebeužtekti jėgų ir resursų, o jos politinis režimas susidurs su labai dideliais iššūkiais“, – rašoma RESC apžvalgoje.

 

Taip pat, pasak centro, prognozuota, jog Rusija nesiryš mobilizacijai, o jei vis dėlto ją paskelbs, tai politiniam režimui suduos tokį smūgį, kurį vargu ar pavyks atlaikyti.

 

Prognozuota ir tai, kad Ukrainai išlaisvinus dar karo pradžioje okupuotą Chersoną, Rusijos prezidento Vladimiro Putino „bunkeryje“ kils audra, rusai sušvelnins savo derybinius reikalavimus.

 

„Birželio mėnesį vienas geriausiai matomų ir girdimų politikos apžvalgininkų Andrejus Piontkovskis pateikė tokią prognozę:

„Aš jums pasakysiu, kaip klostysis tolesni įvykiai. Artimiausias svarus ukrainiečių kontrpuolimo rezultatas bus Chersono išlaisvinimas. Tai sukels audrą Putino bunkeryje. Kuriame ir taip jau viskas išklibinta, nes visi puikiai suvokia, jog karo tikslai liko neįgyvendinti. Chersono užėmimo padarinys bus tai, kad labai smarkiai išaugs rusų noras grįžti prie tos derybų formulės, kuri buvo svarstoma pirmąjį karinės operacijos mėnesį. Formulės, numatančios Rusijos kariuomenės sugrąžinimą į vasario 23 d. ribas“, – apžvalgininką citavo RESC.

Vakarų sankcijos slopina Rusijos ūkio plėtrą, šalies ekonomiką ištiko recesija, tačiau ji taip ir nesugriuvo.

Rugsėjį V. Putinui šalyje paskelbus mobilizaciją, piliečiai tūkstančiais bėgo iš šalies, visgi tai neišprovokavo masinių protestų.

Lapkritį Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Chersono miesto, Kremlius tikino, kad to nelaiko pažeminimu ir tvirtino, kad Chersonas – vis tiek Rusijos dalis.”

Įvykiai Afganistane parodė, kad Vakarai jau nevisada gauna tai, ko nori, net jei tam išleidžia milijardus eurų ar dolerių. Vakarai pasaulyje sudaro mažumą (vienas, "auksinis", milijardas gyventojų), o likusis pasaulis yra net septyni milijardai.

 

 Tai turi didžiuli poveikį Vakarų sankcijų efektyvumui, nes didžioji pasaulio gyventojų dalis nepalaiko sankcijų Rusijai ir toliau su Rusija prekiauja. 

 

Todėl sankcijos yra vis labiau arogantiškos ir suduoda smūgį mūsų pačių gerovei, keldamos kainas ir krizės mūsų ūkyje šansus. Kartu sankcijos atriboja mūsų ūkį nuo likusio pasaulio, sumažindamos mūsų galimybes pasukti įvykius pasaulyje mums naudinga linkme.

 

Rusija tuo tarpu yra viena svarbiausių energijos, trąšų, maisto ir kitų resursų tiekėja pasaulyje. Sankcijos niekada nebuvo taikomos tokiai svarbiai žaidėjai. Atspėti sankcijų poveikį todėl yra sunku. 

 

 Rusai turi pakankamai maisto ir energijos, jų kainos parduotuvėse stulbinančiai mažos.