Lokalizavimo saugumas: žaliavų rinkos plečiamos be mūsų

"2022 metai buvo sunkūs. Krizės ir konfliktai mus nuolat lydėjo pastaruosius dvylika mėnesių, privedė mus prie mūsų ribų, negailestingai atskleidė mūsų silpnybes ir privertė mus aiškiai suvokti, kad reikia ekonomikos pertvarkos.

Sėkmingas perėjimas prie klimatui neutralios ateities jau seniai buvo pramonės, politikos ir visuomenės prielaida.  Dabartinių pagrindų sąlygų analizė atskleidžia daug problemų. Vienas iš jų buvo – bent jau plačiajai visuomenei – iki šiol beveik nežinomas: žaliavų prieinamumas.

Dabar aišku, kad pramonės perėjimas prie geresnės klimato apsaugos reikalauja naujo žaliavų pagrindo. Kai kurie netgi kalba apie „žaliavų amžių“. Tiesą sakant, konkrečios žaliavos sudaro transformacijos – taigi ir mūsų pramonės vertės kūrimo ateities – pagrindą. Žaliavų politika taip pat yra vietos politika. Jų dizainas lemia mūsų konkurencingumą, taigi ir mūsų vaidmenį bei svarbą, siekiant neutralumo klimatui.

Automobilių pramonė jau seniai užsibrėžė nuoseklų kelią elektromobilumo link. Pagrindinis veiksnys tolesniam sėkmingam augimui yra žaliavų prieinamumas: akumuliatoriams pirmiausia reikia ličio, nikelio, grafito ir kobalto, o elektros varikliui nuolatiniams magnetams reikia retųjų žemių. Todėl žaliavų prieinamumo ir numatomos paklausos stebėjimas yra labai svarbus ir įspūdingai parodo būtinybę imtis skubių veiksmų: pagal visas prognozes paklausa labai padidės. Su paminėtomis baterijų žaliavomis ji padidės mažiausiai keturis kartus, kai kuriais atvejais septynis kartus.

Vien perdirbimo neužtenka

Automobilių pramonė taip pat jau dabar daug investuoja į perdirbimo technologijų plėtrą, siekdama sukurti žiedinę ekonomiką. Tačiau praeis daug laiko, kol šis potencialas bus pakankamai išvystytas. Po dešimties metų perdirbimo procesai, greičiausiai, galės patenkinti vos 10 procentų visų žaliavų poreikio Europoje.

Todėl vis dar esame priklausomi nuo importo. Labai svarbu, kad visame pasaulyje būtų įvairių tiekimo šaltinių, kurie patenkintų didėjančią paklausą taip, kad būtų išvengta krizės. Tačiau pažvelgus į dabartinę situaciją, nepriklausomybės vaizdas nematomas. Vokietija ir Europa yra priklausomos nuo kelių šalių kasybos ir tolesnio perdirbimo srityse. Taip yra daugiausia dėl to, kad Berlynui ir Briuseliui pastaraisiais metais nepavyko pagrįsti ambicingų klimato politikos tikslų strateginiais, ekonominės politikos sprendimais. Politiniu požiūriu aktyvios žaliavų politikos poreikis ilgą laiką buvo ignoruojamas ir iki šiol nebuvo vykdomas su reikiamu ryžtu. Tai prieštarauja teisėtiems lūkesčiams, kad įmonės turėtų būti įvairesnės ir atsparesnės!

Problemą dar labiau paaštrina įsipareigojęs kitų pasaulio regionų požiūris – žaliavų rinkos šiuo metu paskirstomos kiek įmanoma be mūsų. Didelis praleidimas, kuris be masinės kurso korekcijos sulėtins mūsų transformaciją arba, blogiausiu atveju, sustabdys. Tai neturi atsitikti, jei Berlynas ir Briuselis imsis ryžtingų veiksmų dabar.

Žaliavos yra ekonominės politikos iššūkis

Žaliavų trūkumo prevencija nėra geologinis iššūkis – tai ekonominis. Ši centrinė įžvalga turi užtikrinti didesnį politinį greitį. Europai dabar reikia strateginės žaliavų agentūros ir įsipareigojimo teikti rizikos kapitalą strateginiams žaliavų projektams. Rutulys yra politikoje: tik tokiu lygmeniu galima sudaryti pagrindų susitarimus, kurie vėliau leis pramonei pradėti tinkamas verslo iniciatyvas ir projektus su teisiniu tikrumu. Mes pasiruošę!

Naujausias pavyzdys: Afrika. Ten galima rasti visų žaliavų elektromobilumui, tačiau jos dažnai apdorojamos ne vietoje, o pirmiausia Kinijoje. Galimybė mums: Vokietija ir ES turi remti žaliavų perdirbimą vietoje. Turime įjungti dalį vertės grandinės vietoje, kad išsiskirtume iš konkurentų. Taip ne tik užtikriname tvarų žaliavų tiekimą, bet ir skatiname vietos ekonomikos plėtrą.

Faktas yra toks: laikas yra prieš mus. Norint suteikti mums naujų galimybių pasaulinėje žaliavų rinkoje, dabar mums reikia didelio masto politikų paskatų. Žaliavų politika reiškia galimybių kūrimą. Briuselio ir Berlyno strategijos neturi įklimpti į biurokratines smulkmenas, bet turi būti įgyvendinamos kuo greičiau. Žaliavų ir prekybos susitarimai yra atraminiai ramsčiai, užtikrinantys atsparią krizei, tvirtą ir sėkmingą ekonomikos pertvarką. Dirbkime kartu, kad įveiktume būsimus iššūkius!"

 

Location security: The markets for raw materials are distributed without us

"The year 2022 was difficult. Crises and conflicts have constantly accompanied us over the past twelve months, brought us to our limits, relentlessly exposed our weaknesses - and made us emphatically aware of the need for economic transformation.

The successful transition to a climate-neutral future has long been a premise of industry, politics and society. The concrete design moves – necessarily and finally – to the fore. The analysis of the current framework conditions reveals many problems. One of them was – at least to the general public – almost unknown until recently: the availability of raw materials.

It is now clear that the industrial shift towards more climate protection requires a new raw material basis. Some even speak of an “age of raw materials”. In fact, specific raw materials form the basis for the transformation - and thus for the future of our industrial value creation. Raw materials policy is also location policy. Their design determines our competitiveness and thus our role and relevance on the way to climate neutrality.

The automotive industry has long since set out to take a consistent path towards electromobility. A central factor for further successful ramp-up is the availability of raw materials: batteries primarily need lithium, nickel, graphite and cobalt, the electric motor needs rare earths for permanent magnets. Monitoring the availability of raw materials and the expected demand is therefore essential and impressively illustrates the urgent need for action: In all forecasts, demand will increase enormously. With the battery raw materials mentioned, it will increase at least fourfold, in some cases sevenfold.

Recycling alone is not enough

The automotive industry is also already investing massively in the development of recycling technologies in order to build up a circular economy. However, it will be a long time before this potential can develop sufficiently. In ten years, the recycling processes will probably be able to cover just 10 percent of the total raw material requirements in Europe.

We are therefore still dependent on imports. It is crucial to have diverse sources of supply worldwide that cover the increasing demand in a crisis-proof manner. However, a look at the current situation shows no picture of independence. Germany and Europe are dependent on a few countries for both mining and further processing. This is mainly due to the fact that Berlin and Brussels have failed in recent years to underpin the ambitious goals in climate policy with strategic, economic policy decisions. Politically, the need for an active raw materials policy was ignored for a long time - and has not been pursued with the necessary determination to this day. This contradicts the legitimate expectation that companies should be more diversified and resilient!

The problem is exacerbated by the committed approach of other regions of the world - the markets for raw materials are currently being distributed as far as possible without us. A major omission that, without a massive course correction, will slow down our transformation or, in the worst case, stop it.  That doesn't have to happen if Berlin and Brussels act decisively now.

Raw materials are an economic policy challenge

Preventing raw material shortages is not a geological challenge - it is an economic one. This central insight must ensure more political speed. Europe now needs a strategic raw materials agency and a commitment to providing venture capital for strategic raw materials projects. The ball is in politics: it is only at this level that the framework agreements can be concluded, which will then enable the industry to start appropriate entrepreneurial initiatives and projects with legal certainty. We are ready!

A recent example: Africa. All the raw materials for electromobility can be found there, but are often not processed locally, but mainly in China. An opportunity for us: Germany and the EU must support the on-site processing of the raw materials. We have to enable part of the value chain locally in order to set ourselves apart from our competitors. In this way, we not only ensure a sustainable supply of raw materials, but also promote local economic development.

The fact is: time is against us. In order to give us new options on the global raw materials market, we now need large-scale stimuli from politicians. Raw materials policy means creating options. The strategies from Brussels and Berlin must not get bogged down in bureaucratic questions of detail, but must act quickly be implemented as soon as possible. Raw material and trade agreements are the supporting pillars for a crisis-proof, robust and successful transformation of the economy. Let's work together to face the challenges ahead!"

Kiek kainuoja Zelenskio spektaklis?

 Zelenskis nėra nei politikas, nei prezidentas. Jis yra aktorius, vaizduojantis prezidentą. Kuo daugiau dramos, tuo geriau. Ta drama kainuoja.

„Artemas Starosiekas, Ukrainos konsultacinės įmonės, remiančios Zelenskio pastangas, vadovas  apskaičiavo, kad panaudoti raketą bepiločiui numušti kainuoja iki septynių kartų brangiau nei paleisti bepilotį. Irano dronai gali kainuoti tiek pat mažai, 20 000 dolerių pagaminti, o vienos iš Ukrainos naudojamų „žemė-oras“ raketų šaudymo kaina gali svyruoti nuo 140 000 dolerių už sovietinių laikų S-300 iki 500 000 dolerių už JAV pagamintą NASAM arba „National Advanced Surface-to-“ raketą.

 

Tai yra disbalansas, kuris ilgainiui gali būti palankus Rusijai, o tai brangiai kainuotų Ukrainai ir jos sąjungininkams, teigia kai kurie analitikai.

 

Ukrainos pajėgos naudojo priešlėktuvinius pabūklus ir šaulių ginklus, kad numuštų kai kuriuos bepiločius orlaivius, tačiau vis dažniau, rusams pradėjus atakas naktį, Kijevas taip pat labai priklauso nuo raketų, paleistų iš karo lėktuvų ir nuo žemės. Pareigūnai sakė, kad Ukraina savaitgalį kelis kartus panaudojo „žemė-oras“ raketas, žinomas, kaip NASAM, kovodama su dronais."