Buvę Pentagono pareigūnai plūsta prisijungti prie rizikos kapitalo įmonių

   „Kai gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas III ir kiti aukščiausi pareigūnai susirinko į renginį šį mėnesį Ronaldo Reagano prezidentinėje bibliotekoje, jie sužinojo, kaip Pentagono lobizmo pasaulis keičiasi dėl gynybos technologijų startuolių augimo.

 

     Šiame elito susirinkime netoli Los Andželo, kuriame dalyvavo vyresnieji vyriausybės ir ginklų pramonės lyderiai, buvo sparčiai auganti dalyvių grupė: buvę Pentagono pareigūnai ir karininkai, kurie prisijungė prie rizikos kapitalo įmonių ir bando pasinaudoti savo ryšiais Vašingtone, kad gautų pinigų, kalbėdami apie galimybę parduoti naujos kartos ginklus.

 

     Jie reiškia naują kelią pro besisukančius duris, kurie visada siejo Gynybos departamentą ir karinių rangovų verslą.

 

     Išeinantys į pensiją generolai ir pasitraukiantys aukščiausi Pentagono pareigūnai kažkada nuolat migravo į didelius ginklų gamintojus, tokius kaip „Lockheed Martin“ ir „Boeing“.

 

     Dabar jie vis dažniau plūsta į rizikos kapitalo įmones, kurios kartu perpumpavo milijardus dolerių į Silicio slėnio stiliaus startuolius, siūlančius Pentagonui naujus karo kovos įrankius, tokius, kaip autonominiai bepiločiai žudikai, hipergarsiniai lėktuvai ir erdvės stebėjimo įranga.

 

     Šis naujas kelias į privatų sektorių yra vienas iš rodiklių, kaip Jungtinės Valstijos bando tapti lankstesnės, panaudodamos technologinę pažangą, kad išlaikytų karinį pranašumą prieš Kiniją ir kitus konkurentus.

 

     Tačiau glaudūs ryšiai tarp rizikos kapitalo įmonių ir Gynybos departamento sprendimus priimančių asmenų taip pat sukėlė naują posūkį ilgai trunkantiems klausimams dėl pramonės prieigos ir įtakos tuo metu, kai Pentagonas patiria spaudimą permąstyti, kaip paskirstyti savo didžiulį viešųjų pirkimų biudžetą.

 

     Per M. Austino vizitą Reigano bibliotekoje Markas T. Esperis, ėjęs gynybos sekretoriaus pareigas prezidento Donaldo J. Trumpo laikais, turėjo rizikos kapitalo įmonės „Red Cell“ vizitines korteles. „Red Cell“ investavo į naujus karinius startuolius, tokius kaip „Epirus“, kurių antidronų technologija ponas Esperis interviu sakė padėjęs pristatyti aukščiausiems Pentagono pareigūnams.

 

     Renginio svečių sąraše taip pat buvo Ryanas McCarthy, buvęs armijos sekretorius, ir Rajas Shahas, buvęs Pentagono gynybos inovacijų skyriaus vadovas. Abu dabar dirba rizikos kapitalo įmonėse.

 

     „The New York Times“ nurodė mažiausiai 50 buvusių Pentagono ir nacionalinio saugumo pareigūnų, kurių dauguma per pastaruosius penkerius metus paliko federalinę vyriausybę, dabar dirbančių su gynyba susijusio rizikos kapitalo arba privataus kapitalo srityse, kaip vadovai arba patarėjai. Daugeliu atvejų „The Times“ patvirtino, kad jie ir toliau reguliariai bendravo su Pentagono pareigūnais ar Kongreso nariais, siekdami pakeisti politiką arba padidinti karines išlaidas, kurios galėtų būti naudingos įmonėms, į kurias jie investavo.

 

     „Dabar yra bėda dėl gynybos bendruomenės ir privataus kapitalo ryšių“, – sakė Ellen M. Lord, buvusi gynybos sekretoriaus pavaduotoja įsigijimams, kuri teigė, kad ją kvietė daugybė rizikos kapitalo įmonių, tačiau ji nusprendė sutelkti dėmesį ir konsultuoti atskirus karinius rangovus. "Tačiau jie taip pat tikisi, kad galės uždirbti daug pinigų."

 

     Šie naujos kartos rizikos kapitalistai turi didelių paskatų prisijungti prie jų vyriausybinių ir karinių ryšių, kurių daugeliui anksčiau jie padėjo kilti karjeros laiptais.

 

     Skirtingai, nei buvę pareigūnai, kurie prisijungė prie didžiųjų karinių rangovų, jie nėra samdomi vadovai valstybinėse įmonėse.

 

     Vietoj to, kadangi rizikos kapitalistai, kurie prasigyvena iš dalies pelno, kai jų remiami startuoliai tampa dideli, jie lažinasi, kad bent kelios įmonės, į kurias jie investavo, gaus didžiulį karinį kontraktą – galbūt, užteks sugeneruoti pelningą išpirkimo pasiūlymą ar net paskatinti vieną iš pradedančiųjų įmonių parduoti akcijas ir išeiti į biržą, o tai gali sukelti dar didesnį pelną ankstyviesiems investuotojams.

 

     „Prieš kelerius metus būtumėte tapę „Lockheed Martin“ vykdomaisiais viceprezidentais – visiškai neseksualu“, – sakė Chrisas O'Donnellas, buvęs „Navy SEAL“, o dabar „Franklin Venture Partners“, kurio investicijos apima oro erdvės žvalgybą, direktorius skrydžių valdymo įmonėje ir kosminių ryšių bendrovėje „CesiumAstro“.

 

     „Dabar prieina rizikos kapitalo vaikinas ir sako: „Aš jums sumokėsiu dvigubai daugiau. Sumažinsiu sandorio palūkanas, o jūs bendrausite su įmonių, į kurias investuojame, generaliniais direktoriais."" O'Donnellas sakė per interviu, ruošdamasis surengti vakarienę aukščiausiems Pentagono pareigūnams, Kongreso nariams ir kitiems pramonės vadovams. – "Tai daug patraukliau."

 

     Naujieji rizikos kapitalistai teigia, kad paprastai naudojasi savo prieiga, kad paspaustų Pentagoną, kad suteiktų daugiau finansavimo atsirandančioms technologijoms apskritai, o ne siekdami sudaryti sutartis konkrečiam startuoliui, kurį remia.

 

     "Aš galiu tikrai panaudoti savo patirtį, pareigas ir balsą, kad padėtų paspartinti naujovių diegimą“, – interviu sakė buvęs gynybos pramonės lobistas Esperis.

 

     Stumia didesnę pyrago dalį

 

     Vienas iš pastaruoju metu rizikos kapitalo investuotojų dėmesio buvo raginamas Kongresas ateinančiais metais skirti mažiausiai 1 milijardą JAV dolerių pažangiausioms technologijoms, kurių siekia jų startuoliai. Anot jų, nacionaliniam saugumui labai svarbu užtikrinti, kad naujos novatoriškos įmonės gautų didesnę Pentagono išlaidų dalį po dešimtmečių, kai versle dominavo keletas milžiniškų pagrindinių rangovų.

 

     „Karinis-pramoninis-kongreso kompleksas yra gana patenkintas rinkos dalimi“, – sakė Sally Donnelly, buvusi Gynybos departamento pareigūnė, kuri dabar yra „Pallas Ventures“ įkūrėja partnerė, kuri investuoja į startuolius ir padeda jiems bendrauti su Pentagono pareigūnais.  „Tai iš anksto paruošta sistema, kurią reikia šiek tiek papurtyti.

 

     Pentagono viešųjų pirkimų pareigūnai patvirtino ne kartą susitikę su buvusiais Gynybos departamento pareigūnais, kurie dabar yra rizikos kapitalistai. Jie teigė, kad rizikos kapitalistų stumiamos rekomendacijos turėjo įtakos jų vykdomiems technologijų įsigijimo pokyčiams, padėdamas paspartinti pirkimą iš kai kurių pradedančiųjų įmonių, pvz., „Saildrone“, gaminančios jūrų stebėjimo įrangą.

 

     „Mes tikrai girdime iš jų“, – sakė Centrinės komandos vyriausiasis technologijų pareigūnas Schuyleris Moore'as.

 

     Remiantis PitchBook „The Times“ surinktais duomenimis, per pastaruosius ketverius metus mažiausiai 125 milijardai dolerių rizikos kapitalo pateko į startuolius, kurie kuria gynybos technologijas.

 

     Tačiau bent jau iki šiol gynybos technologijų sektorius turėjo tik keletą sėkmės istorijų. Tai yra „Palantir“, gaminanti dirbtinio intelekto programinę įrangą ir paskelbta vieša 2020 m., ir Elono Musko „SpaceX“, kurios rinkos vertinimas yra daugiau nei 175 mlrd. dolerių.

 

     Daug dažniau tai buvo nuolatinė kova dėl rizikos remiamų gynybos technologijų įmonių, kad gautų didelės apimties sutartis.

 

     Štai čia ateina naujos kartos gerai susieti rizikos kapitalistai.

 

     Daugiau, nei tuzinas jų, padedami ekspertų centrų ir kitų ne pelno organizacijų, gaunančių finansavimą iš rizikos kapitalo grupių, verčia Kongresą ir Gynybos departamentą paspartinti išlaidas gynybos technologijų įmonėms arba atlikti politikos pakeitimus, kurie jiems palengvintų gauti Pentagono pinigų.

 

     Įstatymų leidėjai ir Pentagono pareigūnai sakė sveikinantys indėlį.

 

     „Jie nori daryti dalykus“, – sakė atstovas Kenas Calvertas, Kalifornijos respublikonas ir Atstovų rūmų asignavimų pakomitečio, prižiūrinčio Pentagono biudžetą, pirmininkas. "Pripažinkime, jų biudžetai tyrimams ir naujų technologijų plėtrai yra daug geresni, nei mūsų. Taigi jie kuria technologijas, kurių mes negalime."

 

     Tačiau ne visi Kapitolijaus kalne yra patenkinti naujomis besisukančiomis durimis, įskaitant senatorę Elizabeth Warren, Masačusetso demokratę, kuri praėjusią vasarą išreiškė susirūpinimą dėl to Pentagone.

 

     Dėl didėjančio rizikos kapitalo ir privataus kapitalo įmonių vaidmens „prezidento Eisenhowerio įspėjimas apie karinį-pramoninį kompleksą atrodo minimalus“, – sakoma ponios Warren pareiškime, peržiūrėjusi „The Times“ parengtą buvusių Pentagono pareigūnų, persikėlusių į JAV rizikos fondus, sąrašą. „Karo pasipelnymas nėra naujiena, tačiau didelė plėtra kelia pavojų privačių finansinių interesų vystymuisi nacionalinio saugumo sąskaita“.

 

     'Eime greičiau'

 

     Kasmetinis Reigano nacionalinės gynybos forumas, renginys, kuriame šį mėnesį dalyvavo ponas Ostinas, pritraukė nemažą būrį rizikos kapitalistų, norinčių pabendrauti su vyriausybės sprendimus priimančiais asmenimis kokteilių vakarėliuose ir pietų metu, kai kurie iš jų vyko pagrindiniame Reigano bibliotekos atriume, kur lėktuvas, kurį prezidentas Ronaldas Reiganas naudojo, kaip „Air Force One“, kabo pakabintas virš lankytojų.

 

     Dougas Philippone'as, buvęs armijos reindžeris, dabar vienas gynybos sektoriaus rizikos kapitalo įmonės Snowpoint Ventures įkūrėjų, renginio metu buvo užsiėmęs ir bendravo su įvairiais Kongreso nariais ir Pentagono pareigūnais. Tarp jų buvo Heidi Shyu, gynybos sekretoriaus pavaduotoja tyrimams ir inžinerijai, ir atstovas Patas Ryanas, Niujorko demokratas, Vest Pointo absolventas, dirbantis Ginkluotųjų tarnybų komitete.

 

     P. Philippone'as, kurio įmonė per pastaruosius dvejus metus daugiausia investavo 172 mln. JAV dolerių į gynybos technologijų įmones, sakė ne kartą raginęs vyriausybės pareigūnus išrinkti laimėtojus, kad jiems atitektų pinigai.

 

     „Eime greičiau“, – prisiminė savo žinią ponas Philippone. "Kodėl taip ilgai trunka?"

 

     Tam tikri startuoliai, tokie kaip „Shield AI“, iš pradžių kuria savo verslą beveik vien tik pajamomis iš Pentagono sutarčių ir gaudami apdovanojimus, rizikingas statymas, atsižvelgiant į tai, kaip lėtai juda Gynybos departamentas.

 

     Dėl to įmonėms daromas didžiulis spaudimas.

 

     „Rizikos kapitalistas, kuris ketina įdėti dešimtis milijonų ar net šimtus milijonų dolerių į jūsų pradžią, tikisi gauti 50 ir 100 milijonų dolerių pajamų per metus“, – sakė A.J. Piplica, rizikos kapitalo finansuojamo startuolio „Hermeus“, kuris kuria naujo tipo hipergarsinius lėktuvus, įkūrėjas ir generalinis direktorius. „Ir sukurti tokio masto pajamų knygą, kai visų pirma dirbi su Gynybos departamentu, yra labai labai sunku."

 

     P. Philippone'as, kuris pramonėje yra plačiai žinomas dėl savo vaidmens, padedant didinti „Palantir's Pentagon“ pardavimus prieš įkuriant savo rizikos kapitalo įmonę, nesidrovi, kai pasisako. Jis sakė, kad dirba su kiekviena įmone, į kurią investuoja, siekdamas paskatinti Pentagoną ar kitas agentūras judėti greičiau.

 

     „Susitinku su Kongreso nariais“, – sakė jis. – "Kalbu su kariuomenės nariais. Supažindinu juos su įvairiais žmonėmis."

 

     Tačiau jis sakė, kad jis nėra lobistas, nes jis negauna užmokesčio už advokato darbą ir tai nesudaro bent 20 procentų jo laiko – federaliniame įstatyme nustatytas atskleidimo slenkstis. Beveik nė vienas rizikos kapitalo investuotojas, propaguojantis gynybos technologijas, nėra registruotas, kaip lobistas.

 

     Ponas Esperis neatskleidė vyriausybės pareigūnų, su kuriais kalbėjosi savo įmonės investicijų vardu, pavardžių, tik nurodė, kad tarp jų yra Pentagono pareigūnų. Jis sakė, kad kartais jis ragindavo juos apsvarstyti konkrečias technologijas, pavyzdžiui, iš Epiro, kurios naudoja elektromagnetinį impulsą, kad sutrikdytų arba išjungtų priešo dronus. P. Esperis teigė, kad jo pastangos šioje srityje yra pagrįstos tikėjimu, kad jis gali padėti Pentagonui susidoroti su pokyčiais.

 

     "Iš dalies tai yra tiesiog galimybė susisiekti su pastato vadovais ir pasakyti: "Ei, čia yra tvarkinga technika. Turėtumėte tai patikrinti", - sakė p. Esperis. "Kadangi tai dirbama per ešelonus. Taigi, jei žinote, kad yra poreikis, galite pateikti jiems technologiją ir pasakyti, tiesiog patikrinkite, pažiūrėkite, kaip ji veikia."

 

     Nickas Sinai, Obamos laikų Baltųjų rūmų pareigūnas, kuris dabar yra rizikos kapitalistas „Insight Partners“, praėjusį pavasarį išvyko į Artimuosius Rytus susitikti su generolu Michaelu E. Kurilla, kuris prižiūri Pentagono centrinės vadovybės operacijas regione ir pasiūlyti būdų, kaip pagerinti dabar naudojamą karinę įrangą.

 

     Jis pasiūlė, kad Pentagonas iš komercinių palydovinių kompanijų gautų daugiau duomenų, kurie galėtų padėti geriau suprasti, kas vyksta vandenyno vandenyse. Tarp jo įmonės investicijų yra „HawkEye 360“ – startuolis, parduodantis palydovinius duomenis, leidžiančius kariuomenei sekti priešo judėjimą.

 

     Praėjus keliems mėnesiams po vizito, karinis jūrų laivynas padvigubino sutarties su HawkEye 360 dydį, kad pateiktų platesnį palydovinių duomenų rinkinį. J. Sinai teigė, kad didesnė sutartis, kurios vertė 12,3 mln. JAV dolerių, nesusijusi su jo įsikišimu.

 

     Daugelis rizikos kapitalistų palaiko ryšius su Vašingtonu. Ponas Shahas, buvęs Gynybos inovacijų skyriaus vadovas, dirba Kongreso paskirtoje komisijoje, kuri ieško būdų, kaip atnaujinti Pentagono biudžeto sudarymo procesą.

 

     „Kalbant apie DC, esame labai įsijungę“, – sakė ponas Shahas apie savo įmonę, kuriai priklauso Michaelas Brownas, kuris taip pat ėjo Gynybos inovacijų skyriaus vadovo pareigas iki pasitraukimo pernai.

 

     P. Esperis yra vienas iš Atlanto tarybos sudarytos komisijos, kuri tiria būdus, kaip paspartinti Pentagono naujų technologijų įsisavinimą, pirmininkas. Atlanto tarybos darbuotojai surengė 70 instruktažų, skirtų Pentagono ir Kongreso pareigūnams, kad reklamuotų savo idėjas.

 

     Ataskaitos personalo direktorius Stephenas Rodriguezas yra gynybos rizikos kapitalo įmonės vadovas. Jis taip pat yra „Applied Intuition“, programinės įrangos paleidimo ir karinio rangovo, padėjusio finansuoti ir reklamuoti ataskaitą, patarėju. „Atlantic Council“ ataskaitai finansuoti taip pat skyrė keletas kitų įmonių remiamų gynybos įmonių ir pono Philippone'o „Snowpoint Ventures“.

 

     P. Rodriguezas ir jo komanda sudaro visų rekomendacijų, dėl kurių buvo pakeista politika, diagramą, įskaitant Gynybos inovacijų skyriaus galių išplėtimą, nustatant, kad naujasis biuro vadovas būtų tiesiogiai atskaitingas gynybos sekretoriui ir panaikintas draudimas įmonės, kurios daugiau, nei 50, procentų finansuoja iš rizikos kapitalistų, gauti Pentagono smulkaus verslo dotacijas.

 

     „Mes neužsiėmėme „pičingo“ ar lobizmo veikla“, – sakė J. Rodriguezas. „Mes tik trumpai informavome savo rekomendacijas ir išsamiai aptarėme, kaip atrodys jų įgyvendinimas."

 

     P. O'Donnellas iš Franklin Venture Partners padėjo įkurti tai, ką jis vadina Silicio slėnio gynybos grupe, kuri per pastaruosius metus parėmė keliolika „saloninių“ vakarienių, siūlančių nerekordines galimybes rizikos kapitalo vadovams susitikti su Pentagonu, Kongreso pareigūnais ir nariais.

 

Grupė išsiuntė laiškus Kongreso nariams, kad paskatintų juos kitais metais investuoti 1 milijardą dolerių į Gynybos inovacijų padalinį, kuris paskirsto didelę savo pinigų dalį technologijų startuoliams.

 

     „Tikslas yra sulaukti daug pokalbių su tinkamais žmonėmis“, – sakė buvęs Pentagono įsigijimų vadovas, dabar Vašingtone įsikūręs Silicio slėnio gynybos grupės direktorius, taip pat „Franklin Venture Partners“ partneris Samas Grėjus.

 

     Nors daugelis pradedančiųjų įmonių dar turi laimėti reikšmingą vyriausybės finansavimą, kai kurie pradeda mažinti atlyginimus.

 

     Andurilas su JAV specialiųjų operacijų vadu pasirašė iki 1 milijardo dolerių vertės sutartį, kad nustatytų, sektų ir perimtų priešo dronus. Hipergarsinių lėktuvų startuolis Hermeus, kurio investuotojai yra M. Donnelly įmonė, taip pat investuotojo Peterio Thielio ir Samo Altmano, Open AI vadovo, įsteigti fondai, neseniai užsitikrino didelę gynybos inovacijų skyriaus sutartį.

 

     Buvęs „Apple“ vadovas Dougas Beckas, dabar vadovaujantis Gynybos inovacijų skyriui, viename interviu sakė, kad rizikos kapitalistai negauna jokių ypatingų malonių ir jų neprašė.

 

     „Jie remiasi politika, kuri padeda sugriauti sistemines kliūtis, nes kylanti gynybos naujovių banga pakelia visas jų valtis“, – sakė jis, „ir todėl, kad jie tiki poveikiu tautai.“" [1].

 

1. Ex-Pentagon Officials Flocking To Join Venture Capital Firms: [National Desk]. Lipton, Eric.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 01 Jan 2024: A.1.

Ex-Pentagon Officials Flocking To Join Venture Capital Firms

"When Defense Secretary Lloyd J. Austin III and other top officials assembled for an event this month at the Ronald Reagan Presidential Library, they walked into a lesson in how the high-stakes world of Pentagon lobbying is being altered by the rise of defense technology startups.

Inside, at this elite gathering near Los Angeles of senior leaders from government and the arms industry, was a rapidly growing group of participants: former Pentagon officials and military officers who have joined venture capital firms and are trying to use their connections in Washington to cash in on the potential to sell a new generation of weapons.

They represent a new path through the revolving door that has always connected the Defense Department and the military contracting business.

Retiring generals and departing top Pentagon officials once migrated regularly to the big established weapons makers like Lockheed Martin and Boeing.

Now they are increasingly flocking to venture capital firms that have collectively pumped billions of dollars into Silicon Valley-style startups offering the Pentagon new war-fighting tools like autonomous killer drones, hypersonic jets and space surveillance equipment.

This new route to the private sector is one indicator of the ways in which the United States is trying to become more agile in harnessing technological advances to maintain military superiority over China and other rivals.

But the close ties between venture capital firms and Defense Department decision makers have also put a new twist on long-running questions about industry access and influence at a time when the Pentagon is under pressure to rethink how it allocates its huge procurement budget.

During Mr. Austin's visit to the Reagan Library, Mark T. Esper, who served as defense secretary under President Donald J. Trump, was on hand with business cards from Red Cell, a venture capital firm. Red Cell has invested in new military startups like Epirus, whose anti-drone technology Mr. Esper said in an interview he had helped pitch to top Pentagon officials.

Also on the guest list for the event were Ryan McCarthy, the former Army secretary, and Raj Shah, the former head of the Pentagon's Defense Innovation Unit. Both now work for venture capital firms.

The New York Times has identified at least 50 former Pentagon and national security officials, most of whom left the federal government in the last five years, who are now working in defense-related venture capital or private equity as executives or advisers. In many cases, The Times confirmed that they continued to interact regularly with Pentagon officials or members of Congress to push for policy changes or increases in military spending that could benefit firms they have invested in.

"There's panache now with the ties between the defense community and private equity," said Ellen M. Lord, a former under secretary of defense for acquisitions, who said she had been solicited by a number of venture capital firms but had decided to focus on advising individual military contractors. "But they are also hoping they can cash in big-time and make a ton of money, too."

This new generation of venture capitalists has big incentives to tap into its network of government and military contacts, many of whom it previously helped move ahead in their careers.

Unlike former officials who have joined the big military contractors, they are not salaried executives inside public companies.

Instead, as venture capitalists who profit in part when the startups they are backing make it big, they are wagering that at least a few of the companies they have invested in will hit the jackpot in the form of major military contracts -- enough, perhaps, to generate a lucrative buyout offer or even to drive one of the startups to sell shares and go public, potentially generating an even bigger windfall for the early investors.

"A few years back you would have gone to be executive vice presidents at Lockheed Martin -- totally not sexy," said Chris O'Donnell, a former Navy SEAL and now a director at Franklin Venture Partners, whose investments include Air Space Intelligence, an air traffic control company, and CesiumAstro, a space communications company.

"Now, a venture capital guy comes up and says, 'I will pay you twice as much. I will give you a cut in the form of carried interest in the deal and you will hobnob with the C.E.O.s of the companies we invest in,"' Mr. O'Donnell said during an interview, as he prepared to host a dinner for top Pentagon officials, members of Congress and other industry executives. "It's much more attractive."

The new venture capitalists say they typically use their access to press the Pentagon to provide more funding for emerging technologies in general, rather than to push for contracts for a particular startup they are backing.

"I can really leverage my experience, my positions, my voice to help accelerate innovation adoption," Mr. Esper, a former defense industry lobbyist, said in an interview.

Pushing for a bigger share of the pie

One recent focus for the venture capitalists has been urging Congress to set aside at least $1 billion in the coming year for the kinds of cutting-edge technologies their startups are pursuing. Ensuring that innovative new firms get a bigger slice of Pentagon spending after decades in which the business has been dominated by a handful of giant prime contractors, they say, is vital to national security.

"The military-industrial-congressional complex is pretty comfortable with market share as it is," said Sally Donnelly, a former Defense Department official who is now a founding partner at Pallas Ventures, which invests in startups while also helping them interact with Pentagon officials. "It's a precooked system that needs to be shaken up a little bit."

Pentagon procurement officials confirmed that they had repeatedly met with former Defense Department officials who are now venture capitalists. They said recommendations pushed by the venture capitalists had played a role in changes they are making in the way they acquire technology, helping accelerate purchases from some of the startups, like Saildrone, which makes marine surveillance equipment.

"We definitely hear from them," said Schuyler Moore, the chief technology officer at Central Command.

In the last four years, at least $125 billion of venture capital has flooded into startups that build defense technology, according to data assembled for The Times by PitchBook, which tracks these investments, compared with $43 billion in the prior four years.

But at least so far, the defense-tech sector has had only a few breakthrough success stories. They include Palantir, which makes artificial intelligence software and went public in 2020, and Elon Musk's SpaceX, which has a market valuation of more than $175 billion, larger than the market capitalization of Lockheed Martin, the world's largest military contractor.

Much more frequently, it has been a continuing struggle for venture-backed defense technology companies to secure large-scale contracts.

That is where the new generation of well-connected venture capitalists comes in.

More than a dozen of them, assisted by think tanks and other nonprofits that get funding from venture capital groups, have been pushing Congress and the Defense Department to accelerate spending with defense-tech companies, or to make policy changes that make it easier for them to get Pentagon money.

Lawmakers and Pentagon officials said they welcomed the input.

"They want to do things," said Representative Ken Calvert, Republican of California and chairman of the House Appropriations subcommittee that oversees the Pentagon budget. "Let's face it, their budgets for research and development of new technologies are much better than ours. So they're developing technologies that we can't."

But not everyone on Capitol Hill is pleased with the new revolving door, including Senator Elizabeth Warren, Democrat of Massachusetts, who raised concerns about it with the Pentagon this past summer.

The growing role of venture capital and private equity firms "makes President Eisenhower's warning about the military-industrial complex seem quaint," Ms. Warren said in a statement, after reviewing the list prepared by The Times of former Pentagon officials who have moved into the venture capital world. "War profiteering is not new, but the significant expansion risks advancing private financial interests at the expense of national security."

'Let's go faster'

The annual Reagan National Defense Forum, the event attended by Mr. Austin this month, drew a substantial contingent of venture capitalists eager to mingle with government decision makers at cocktail parties and over meals, some held in the main atrium of the Reagan Library, where the plane used by President Ronald Reagan as Air Force One hangs suspended over visitors.

Doug Philippone, a former Army Ranger who is now the co-founder of Snowpoint Ventures, a defense-sector venture capital firm, was busy during the event chatting with various members of Congress and Pentagon officials. They included Heidi Shyu, the under secretary of defense for research and engineering, and Representative Pat Ryan, Democrat of New York, a West Point graduate who serves on the Armed Services Committee.

Mr. Philippone, whose firm has invested $172 million over the last two years mostly in defense-tech companies, said he had repeatedly urged government officials to pick winners to get money flowing to them.

"Let's go faster," Mr. Philippone said, recalling his message. "Why does it take so long?"

Certain startups like Shield AI are initially building their business almost entirely around revenue from Pentagon contracts and research awards, a risky bet given how slowly the Defense Department moves.

The result is a lot of pressure on the companies, resulting in an almost frantic push for support from Washington.

"A venture capitalist that is going to put tens of millions or even hundreds of millions of dollars into your startup, they are expecting to see revenue of $50 and $100 million a year," said A.J. Piplica, the founder and chief executive of Hermeus, a venture-capital-funded startup that is working to build a new type of hypersonic jet. "And building a book of revenue of that scale, when you are working with the Defense Department primarily, is very, very difficult."

Mr. Philippone, who is widely known in the industry for his role in helping build Palantir's Pentagon sales before he set up his venture capital firm, is not shy about his advocacy. He said he works with every company he invests in to push the Pentagon or other agencies to move more quickly.

"I'm meeting with members of Congress," he said. "I'm talking to members of the military. I'm introducing them to different people."

But he said he was not a lobbyist because he is not paid for the advocacy work and it does not make up at least 20 percent of his time, the threshold for disclosure in federal law. Almost none of the venture capitalists promoting defense technology are registered as lobbyists.

Mr. Esper would not disclose the names of the government officials he spoke with on behalf of his firm's investments, other than to say they included Pentagon officials. At times, he said, he urged them to consider specific technologies, like those from Epirus, which uses an electromagnetic pulse to disrupt or disable enemy drones. Mr. Esper said his effort in this field is based on a belief that he can help the Pentagon confront change.

"Part of this is just kind of being able to reach out to leaders within the building and say, hey, there's a neat tech. You should check it out," Mr. Esper said. "Because it's being worked through echelons down. So if you know there's a need and you can put a technology in front of them and say, just check it out, see how it works."

Nick Sinai, an Obama-era White House official who is now a venture capitalist with Insight Partners, traveled to the Middle East last spring to meet with Gen. Michael E. Kurilla, who oversees the Pentagon's Central Command operations in the region, to suggest ways to enhance military equipment now in use.

He suggested that the Pentagon acquire more data from commercial satellite companies that can help it improve awareness of what is happening on ocean waters. Among his firm's investments is HawkEye 360, a startup that sells satellite data that can allow the military to track enemy movements.

Several months after the visit, the Navy doubled the size of a contract with HawkEye 360 to provide a more extensive array of satellite data. Mr. Sinai said the larger contract, worth $12.3 million, was unrelated to his intervention.

Many of the venture capitalists keep ties to Washington. Mr. Shah, the former head of the Defense Innovation Unit, serves on a congressionally appointed commission looking at ways to revamp the Pentagon's budgeting process.

"D.C.-wise, we are very plugged in," Mr. Shah said of his firm, which includes Michael Brown, who also served as head of the Defense Innovation Unit until he left last year.

Mr. Esper is co-chairman of a commission set up by the Atlantic Council that is studying ways to accelerate the Pentagon's embrace of new technology. The Atlantic Council staff set up a series of 70 briefings for Pentagon and congressional officials to promote their ideas.

The staff director of the report, Stephen Rodriguez, is an executive at a defense venture capital firm. He also serves as an adviser to Applied Intuition, a software startup and military contractor that helped fund and promote the report. Funding for the Atlantic Council report also came from several other venture-backed defense startups and Mr. Philippone's Snowpoint Ventures.

Mr. Rodriguez and his team keep a chart of all the recommendations that have resulted in policy changes, including expanding the power of the Defense Innovation Unit by making the new leader of the office a direct report to the defense secretary, and eliminating the prohibition on firms with more than 50 percent financing from venture capitalists from getting Pentagon small-business grants.

"We were not in the business of pitching or lobbying," Mr. Rodriguez said. "We were just briefing our recommendations, and had detailed discussions about what the implementation of them would look like."

Mr. O'Donnell, of Franklin Venture Partners, helped start what he calls the Silicon Valley Defense Group, which has sponsored a dozen "salon" dinners over the last year offering off-the-record opportunities for venture capital executives to meet with Pentagon officials and members of Congress.

The group has sent letters to members of Congress to push them to invest $1 billion next year in the Defense Innovation Unit, which is distributing a large share of its money to tech startups.

"The goal is to get a lot of conversations with the right people," said Sam Gray, a former Pentagon acquisitions executive who is now the Washington-based director of the Silicon Valley Defense Group, as well as a partner at Franklin Venture Partners.

While many of the startups have yet to win substantial government funding, some are beginning to hit pay dirt.

Anduril secured a contract worth up to $1 billion with the U.S. Special Operations Command to identify, track and intercept enemy drones. Hermeus, the hypersonic jet startup whose investors include Ms. Donnelly's firm, as well as funds set up by the investor Peter Thiel and Sam Altman, the chief executive of Open AI, recently secured a major Defense Innovation Unit contract.

Doug Beck, a former Apple executive who now leads the Defense Innovation Unit, said in an interview that the venture capitalists were not getting any special favors, nor did they ask for them.

"They are leaning in on policies that help break down systemic barriers, because that rising tide of defense innovation lifts all their boats," he said, "and because they believe in the impact for the nation."" [1]

1. Ex-Pentagon Officials Flocking To Join Venture Capital Firms: [National Desk]. Lipton, Eric.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 01 Jan 2024: A.1.

 

Kobotai perkelia robotiką į kitą lygį

"Kobotų rinka pastaruoju metu visame pasaulyje išaugo 31 proc.. Gamintojai kreipiasi į naujas tikslines grupes ir siūlo produktyvumo padidėjimą darbo jėgos trūkumo sąlygomis. Kadangi juos lengviau pradėti eksploatuoti, jie skatina robotikos demokratizaciją.

 

     Šiomis dienomis rinkoje pasirodė naujas koboto modelis: kompanija Universal Robots, geriausias šuo rinkoje, pirmą kartą pristatė savo naujausią produktą, kurio naudingoji apkrova siekia 30 kilogramų. Tai reiškia, kad tokia gamyba yra tendencija. Palyginti su klasikiniais pramoniniais robotais, mažieji robotai, kurių dalis veikia be apsauginės tvorelės, tampa vis populiaresni ir komplektuojami vis įvairesnėms užduotims atlikti. Pastaruoju metu didelio pramonės dėmesio sulaukė Kinijos bendrovės „Agile Robots“ įsigytas nemokus vokiečių kobotų gamintojas „Franka Emika“. Apskritai ši rinka yra turtinga konkurentų, juolab kad praktiškai visi įsitvirtinę robotų gamintojai siūlo kobotus.

 

     Nors prieš 10–15 metų rinkodaros pareiškimai buvo pranašesni už tikrąją rinkos situaciją, dabar į rinką jau atkeliavo kobotai. Jų dalis nuo visame pasaulyje parduotų pramoninių robotų 2022 m. sudarė apie dešimt procentų arba 55 000 vienetų. Tai atitinka 31 proc. augimą, palyginti su praėjusiais metais. Be to, nuolatinis augimas šiame segmente stebimas nuo 2017 m. (nuo tada, kai Tarptautinė robotikos federacija pradėjo vertinti kobotų pardavimus).

 

     Koboto apibrėžimas

 

     Terminas „kobotas“ yra šnekamoji kalba ir sudarytas iš „bendradarbiaujantis robotas“, o tai reiškia: robotas, dirbantis kartu su žmonėmis. Tačiau šis terminas iš tikrųjų yra klaidinantis. Kalbant apie saugų robotų naudojimą, visi jie – kobotai ir klasikiniai pramoniniai robotai – turi pereiti tą patį rizikos vertinimo procesą, kad būtų eksploatuojami pagal taisykles. Iš esmės nėra bendradarbiaujančių robotų, yra tik bendradarbiavimo programos. Taikant atitinkamą saugos technologiją, tai būtų galima įgyvendinti ir su dideliu pramoniniu robotu, jei jis vis dar yra ekonomiškai įdomus.

 

     Iš pradžių robotai, turintys naujas saugos funkcijas, nurodytas ISO 10218, pvz., saugų greičio ir padėties stebėjimą arba jėgos apribojimą, iš pradžių buvo vadinami kobotais. Tik keli robotai su specialiai sertifikuota saugos kontrole sugebėjo tai padaryti. Beveik visi gamintojai šias saugos funkcijas įtraukė į savo standartinius valdiklius. Taigi, funkcijas galima naudoti arba ne.

 

     Kobotai pagal konstrukciją ir funkcionalumą dažniausiai modeliuojami pagal žmogaus ranką, todėl jų keliamoji galia ir pasiekiamumas yra panašus (tai, kad išimtys patvirtina taisyklę, demonstruoja pradžioje minėtas gaminys). Pavyzdžiui, jie gali papildyti rankinę darbo vietą. Dėl to jie įdomūs naujoms užduotims. Be to, kobotas žada lengviau naudojamą robotą, todėl jie yra pagrindinis robotikos demokratizacijos variklis. Tai reiškia, kad jie pasiekia tikslinę vidutinių įmonių grupę ir tas, kurios gamina mažomis partijomis.

 

     Kobotai skatina robotikos demokratizavimą

 

     Šiai tikslinei grupei reikia lengvai valdomų ir pritaikytų naudoti robotų sistemų. Tai gali būti, pavyzdžiui, tai, kad juos galima programuoti ranka. Štai kodėl daugelis kobotų gamintojų, be tikrosios roboto rankos, siūlo programinės įrangos komponentų, suderintų griebtuvų ar kitų ekosistemos išorinių įrenginių platformą. 

 

Visa tai žada, kad roboto sistemą integruos operatorius net ir be robotikos žinių (o ne specializuoto integratoriaus, kaip buvo anksčiau).

 

     Tai taip pat apima pasikeitusį požiūrį į kobotų projektų inicijavimą. Klasikiniai automatikos projektai dažniausiai kuriami, naudojant VDI gairę 2221. Tinkamo užduočiai roboto parinkimas vyksta tik tada, kai pilnai parengtas automatikos projektas. Aplikacijų su kobotais seka dažnai šiek tiek skiriasi: nustatoma problema (automatizavimo poreikis), tada perkamas kobotas ir tik tada žiūrima, kaip su juo ir jo periferiniais įrenginiais, pvz., tinkamu griebtuvu, galima įdiegti programą.  Tai iš tikrųjų yra paradigmos pokytis, kurį šiuo metu galima pastebėti čia.

 

     Nėra saugių robotų, yra tik saugios robotų programos

 

     Kaip minėta pirmiau, saugos priemonės yra tokios pat svarbios koboto veikimui, kaip ir bet kuriam klasikiniam robotui. Šiuo metu be apsauginės tvoros veikiančių kobotų rizikos vertinimo kaina yra maždaug dvigubai didesnė, nes vis dar trūksta standartizuotų priemonių. Čia jau atliekama daug tiriamųjų darbų. Pavyzdžiui, kuriame „Computer-Aided Risk Assessment“ (CARA), kuris padeda įmonėms iš dalies automatizuoto rizikos vertinimo pagalba.

 

     Naudojant ISO TS 15066, 2016 m. pirmą kartą buvo įvestos konkrečios jėgos ir slėgio ribos bendrai veiklai. Peržiūrėjus ISO 10218 standartą, jis pirmą kartą įgavo standarto pobūdį. Be to, į dokumentą patenka daug naujos praktinio taikymo patirties. Standartas aiškiai parodo: bet koks robotas, kad ir koks jis būtų saugus, gali tapti rizika dėl pavojingo komponento (standartinis pavyzdys: kobotas, turintis dirbti su aštriais peiliais) („pradėkite nuo detalės“, skelbė robotikos ekspertas, kad būtina. rizikos vertinimo procedūra). Taigi, net ir naudojant kobotus, yra tik saugios robotų programos, o ne patys saugūs robotai.

 

     Kobotai suvirinimui

 

     Viena iš taikymo sričių, kurioje jau buvo rasta tinkama pusiausvyra tarp ekonomiškumo (dažniausiai dėl tinkamo ciklo laiko) ir saugos, yra suvirinimas kobotu. Darbo jėgos trūkumas akivaizdus, ​​ypač mažose šios pramonės įmonėse, o norint išlaikyti ar net padidinti produktyvumą, daugeliui reikia daugiau automatizavimo. Tada suvirinimo robotai dažnai perima paprastesnius darbus, o kvalifikuoti darbuotojai gali panaudoti savo patirtį sudėtingesnėms ir patrauklesnėms užduotims atlikti.

 

     Svarbus suvirinimo kobotų sėkmės komponentas: lengvas paleidimas ir valdymas. Pavyzdžiui, kartu su dviem pramonės partneriais „Trumpf“ ir „Lorch“ sukūrėme jutiklių priedą, skirtą suvirinimo kobotams, ir jau pateikėme jį į rinką, suteikę licencijas. Jutiklio priedas leidžia naudoti suvirinimo kobotus, kad būtų galima lengvai užprogramuoti suvirinimo siūlę. Kobotą tiesiog reikia pastatyti suvirinimo siūlės pradžioje, tada jis nepriklausomai ir automatiškai seka suvirinimo siūlę dėl priešpriešinio jutiklio. Programinė įranga apskaičiuoja suvirinimo kelią, taip pat degiklio orientaciją ir padėtį realiu laiku proceso metu. Robotas gali pradėti savo užduotį per kelias sekundes.

 

     Apibendrinant galima daryti išvadą: „kobotai“ netrukus gali būti prieinami visiems, taip, bet geriausia, jei planavimas yra sistemingas ir norimi pagrindiniai veiksmingumo rodikliai suderinami su konkrečiu, saugiu programos įgyvendinimu.“ [1]

 

1. Cobots bringen die Robotik auf die nächste Stufe. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Dec 19, 2023. Von Werner Kraus