Ar dirbtinis intelektas yra naudingas įrankis, ar tik trudantis veržliaraktis vadybos konsultantų verslo modelyje?

  Dirbtinio intelekto (A.I.) priemonė labiausiai padėjo, atliekant kūrybines užduotis. Tačiau atliekant daugiau analitinio darbo, technologija sukėlė truputį daugiau klaidų, nei žmogus.

 

     Praėjusį pavasarį, kai Karimas Lakhani pradėjo testuoti, kaip „ChatGPT“ paveikė elitinių verslo konsultantų darbą, jis manė, kad šis įrankis juos nudžiugins. Atlikus preliminarų dviejų dešimčių darbuotojų tyrimą, kalbos robotas padėjo jiems atlikti dviejų valandų trukmės užduotis per 20 minučių.

 

     „Maniau, kad jie, kaip ir aš, manys: „Puiku! Aš galiu daug daugiau!" sakė Harvardo verslo mokyklos profesorius daktaras Lakhani.

 

     Vietoj to, konsultantai jautė nerimą. Jie įvertino, kad per trumpesnį laiką atliko geresnį darbą. Tačiau greitas „ChatGPT“ darbas kėlė grėsmę, kad jie mažiau jaučiasi, kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojai, o kai kurie bijojo per daug tuo pasikliauti. „Jie tikrai nerimavo ir jautė, kad tai juos sumenkins ir bus tarsi tuščios kalorijos jų smegenims“, – sakė daktaras Lakhani.

 

     Po šių preliminarių bandymų daktaras Lakhani ir jo kolegos sukūrė didesnį kontroliuojamą eksperimentą, siekdami įvertinti, kaip ChatGPT paveiks daugiau, nei 750, baltųjų apykaklių. Šis tyrimas, kuris peržiūrimas moksliniame žurnale, parodė labai skirtingus konsultantų darbo rezultatus. „ChatGPT“ labai pagerino smegenų šturmo užduoties atlikimo greitį ir kokybę, tačiau daugelį konsultantų jis suklaidino, atliekant daugiau analitinio darbo.

 

     Tyrime taip pat išsamiai aprašyti įvairūs darbuotojų jausmai apie įrankį. Vienas dalyvis jį palygino su ugnimi, kurią Prometėjas pavogė iš dievų, norėdamas padėti mirtingiesiems. Kitas sakė daktaro Lakhani kolegai Fabrizio Dell'Acqua, kad ChatGPT jaučiasi, kaip greitas maistas – sunku atsispirti, jį lengva vartoti, bet, galiausiai, kenkia vartotojui.

 

     Netolimoje ateityje kalbos robotai, tokie, kaip „OpenAI's ChatGPT“, „Meta's Llama“ ir „Google“ „Gemini“, atliks daugybę baltųjų apykaklių užduočių, tokių, kaip kopijavimas, teisinių dokumentų rengimas ir rekomendacinių laiškų rengimas. Šis tyrimas yra vienas iš pirmųjų, parodančių, kaip ši technologija gali paveikti tikrąjį biuro darbą ir biuro darbuotojus.

 

     „Tai gerai suplanuotas tyrimas, ypač tokioje besiformuojančioje srityje, kaip ši“, – sakė Maryam Alavi, Džordžijos technologijos instituto Schellerio verslo koledžo profesorė, kuri nedalyvavo eksperimentuose. Daktarė Alavi, tyrinėjus naujų skaitmeninių technologijų poveikį darbuotojams ir organizacijoms, taip pat pažymėjo, kad tyrimas „tikrai parodo, kiek dar daug mums reikia sužinoti“.

 

     Tyrimo metu buvo įdarbinti vadybos konsultantai iš Boston Consulting Group, vienos didžiausių pasaulyje vadybos konsultacijų įmonių. Bendrovė uždraudė jos konsultantams naudoti A.I. robotus jų darbe.

 

     „Norėjome, kad jame dalyvautų daug tikrų darbuotojų, dirbančių realias užduotis“, – sakė eksperimentus rengti padėjęs bendrovės generalinis direktorius François Candelon.

 

     Savanoriai buvo suskirstyti į dvi grupes, kurių kiekviena dirbo su skirtinga valdymo ir konsultavimo problema. Kiekvienoje grupėje kai kurie konsultantai naudojo ChatGPT po 30 minučių mokymo, kai kurie naudojo jį be instrukcijų, o kiti nenaudojo.

 

     Viena iš užduočių buvo susimąstyti apie naujo tipo batus, nubraižyti įtikinamą verslo planą jų gamybai ir įtaigiai apie tai parašyti. Kai kurie tyrinėtojai manė, kad tokias kūrybines užduotis atlikti gali tik žmonės.

 

     Jie klydo. „ChatGPT“ naudoję konsultantai parengė darbus, kuriuos nepriklausomi vertintojai vidutiniškai įvertino apie 40 procentų geriau. Tiesą sakant, žmonės, kurie tiesiog iškirpo ir įklijavo „ChatGPT“ produkciją, buvo įvertinti aukščiau, nei kolegos, kurie sumaišė „ChatGPT“ darbą su savo mintimis. Dar konsultantai, padedami A.I., buvo daugiau, nei 20 procentų, greitesni.

 

     Šių metų „ChatGPT“ teisinės analizės ir „baltųjų apykaklių“ rašymo darbų tyrimai parodė, kad robotas daugiau padeda, prasčiau dirbantiems, žmonėms, nei labiausiai įgudusiems. Dr. Lakhani ir jo kolegos savo tyrime nustatė tą patį poveikį.

 

     Tačiau atliekant užduotį, kurią reikėjo pagrįsti įrodymais, „ChatGPT“ nebuvo tiek naudingas. Šioje grupėje savanorių buvo paprašyta patarti korporacijai, kuri buvo sugalvota tyrimui. Jiems reikėjo interpretuoti duomenis iš skaičiuoklių ir susieti juos su pokalbių su vadovais nuorašais.

 

     Čia „ChatGPT“ privertė darbuotojus per daug juo pasitikėti. Žmonės be pagalbos 85 procentus atvejų atsakydavo teisingai. Žmonės, kurie naudojosi ChatGPT nesimokydami, surinko kiek daugiau, nei 70 proc. Tiems, kurie buvo apmokyti, sekėsi dar blogiau – atsakymą gaudavo tik 60 procentų atvejų.

 

     Po eksperimento atliktuose interviu „žmonės mums sakė, kad nepatikrino, nes jis toks išblizgintas, atrodo taip teisingai“, – sakė Didžiosios Britanijos Warwick verslo mokyklos vadybos profesorė Hila Lifshitz-Assaf.

 

     Daugelis konsultantų teigė, kad „ChatGPT“ privertė juos sunerimti dėl to, kaip įrankis pakeis jų profesiją ir net jų savijautą. Beveik trys iš keturių dalyvių tyrėjams pasakė, kad jie nerimauja, kad „ChatGPT“ naudojimas galėtų priversti mažiau naudoti savo kūrybinius raumenis, kad tie atrofuotųsi“, – sakė ponas Candelonas iš Boston Consulting Group.

 

     „Jei nepatyrėte egzistencinės krizės dėl šio įrankio, vadinasi, dar nelabai daug jį naudojote“, – sakė kitas bendraautorius Ethanas Mollickas, Pensilvanijos universiteto Wharton mokyklos vadybos profesorius." [1]

 

1. Helpful Tool, or Wrench in the Business Model?: [Science Desk]. Berreby, David.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 02 Jan 2024: D.5.

Is AI a Helpful Tool, or Wrench in the Business Consultant's Work Model?

"The A.I. tool helped most with creative tasks. With more analytical work, however, the technology led to more mistakes.

Last spring, when Karim Lakhani began testing how ChatGPT affected the work of elite business consultants, he thought they'd be delighted by the tool. In a preliminary study of two dozen workers, the language bot had helped them finish two hours' worth of tasks in 20 minutes.

"I assumed they, like me, would think, 'Great! I can do so much more!" said Dr. Lakhani, a professor at the Harvard Business School.

Instead, the consultants had feelings of unease. They appreciated that they had done better work in less time. But ChatGPT's quick work threatened their sense of themselves as high-skilled workers, and some feared relying on it too much. "They were really worried and felt like this was going to denigrate them and be sort of empty calories for their brain," Dr. Lakhani said.

After these preliminary tests, Dr. Lakhani and his colleagues devised a larger, controlled experiment to measure how ChatGPT would affect more than 750 white-collar workers. That study, which is under review at a scientific journal, indicated sharply mixed results in the consultants' work product. ChatGPT greatly improved the speed and quality of work on a brainstorming task, but it led many consultants astray when doing more analytical work.

The study also detailed workers' varied feelings about the tool. One participant compared it to the fire Prometheus stole from the gods to help mortals. Another told Dr. Lakhani's colleague Fabrizio Dell'Acqua that ChatGPT felt like junk food -- hard to resist, easy to consume but ultimately bad for the consumer.

In the near future, language bots like OpenAI's ChatGPT, Meta's Llama and Google's Gemini are expected to take on many white-collar tasks, like copy writing, preparing legal briefs and drafting letters of recommendation. The study is one of the first to show how the technology might affect real office work -- and office workers.

"It's a well-designed study, particularly in a nascent area like this," said Maryam Alavi, a professor at the Scheller College of Business at the Georgia Institute of Technology who was not involved in the experiments. Dr. Alavi, who has studied the impact of new digital technology on workers and organizations, also noted that the study "really points out how much more we need to learn."

The study recruited management consultants from Boston Consulting Group, one of the world's largest management-consulting firms. The company had barred its consultants from using A.I. bots in their work.

"We wanted it to involve a large set of real workers working on real tasks," said François Candelon, a managing director of the company who helped design the experiments.

The volunteers were split into two groups, each of which worked on a different management-consulting problem. Within each group, some consultants used ChatGPT after 30 minutes of training, some used it with no instructions and some did not use it.

One of the tasks was to brainstorm about a new type of shoe, sketch a persuasive business plan for making it and write about it persuasively. Some researchers had believed only humans could perform such creative tasks.

They were wrong. The consultants who used ChatGPT produced work that independent evaluators rated about 40 percent better on average. In fact, people who simply cut and pasted ChatGPT's output were rated more highly than colleagues who blended its work with their own thoughts. And the A.I.-assisted consultants were more than 20 percent faster.

Studies this year of ChatGPT in legal analysis and white-collar writing chores have found that the bot helps lower-performing people more than it does the most skilled. Dr. Lakhani and his colleagues found the same effect in their study.

On a task that required reasoning based on evidence, however, ChatGPT was not helpful at all. In this group, volunteers were asked to advise a corporation that had been invented for the study. They needed to interpret data from spreadsheets and relate it to mock transcripts of interviews with executives.

Here, ChatGPT lulled employees into trusting it too much. Unaided humans had the correct answer 85 percent of the time. People who used ChatGPT without training scored just over 70 percent. Those who had been trained did even worse, getting the answer only 60 percent of the time.

In interviews conducted after the experiment, "people told us they neglected to check because it's so polished, it looks so right," said Hila Lifshitz-Assaf, a management professor at Warwick Business School in Britain.

Many consultants said that ChatGPT made them uneasy about how the tool would change their profession and even their sense of themselves. Nearly three out of four participants told the researchers that they worried ChatGPT use would cause their own creative muscles to atrophy, said Mr. Candelon of Boston Consulting Group.

"If you haven't had an existential crisis about this tool, then you haven't used it very much yet," said another co-author, Ethan Mollick, a management professor at the Wharton School at the University of Pennsylvania." [1]

1. Helpful Tool, or Wrench in the Business Model?: [Science Desk]. Berreby, David.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 02 Jan 2024: D.5.

 

Slaptos misijos į kosmosą, ieškant lobių

     „Privati įmonė „AstroForge“ nori iškasinėti kosminį akmenį, bet nenori, kad konkurentai išsiaiškintų, kurį iš daugelio.

 

     Daugelį kartų Vakarų kosminės misijos dažniausiai vyko atviroje erdvėje. Mes žinojome, kur jie skrenda, kodėl jie ten vyksta ir ką planuoja veikti. Tačiau pasaulis yra ant naujos eros slenksčio, kai privatūs interesai nusveria tokį atvirumą, o dideli pinigai gali būti ant ribos.

 

     Kažkada ateinančiais metais Amerikos asteroidų kasybos įmonės AstroForge erdvėlaivis gali būti paleistas į misiją į akmeninį objektą netoli Žemės orbitos. Jei pasiseks, tai bus pirmoji visiškai komercinė kosminė misija už Mėnulio. Tačiau „AstroForge“ laiko savo tikslinį asteroidą paslaptyje.

 

     Slapta kosminė asteroido misija yra naujausia besiformuojančios tendencijos, kuriai astronomai ir kiti ekspertai nepritaria: komercinės kosminės misijos, vykdomos slaptai. Tokios misijos išryškina kosminių skrydžių reguliavimo spragas, taip pat susirūpinimą dėl to, ar kosmoso tyrinėjimas ir toliau bus naudingas visai žmonijai.

 

     „Aš labai nepritariu tam, kad aplink vidinę saulės sistemą suktųsi daiktai, niekam nežinant, kur jie yra“, – sakė Masačusetso Harvardo-Smithsonian astrofizikos centro astronomas Jonathanas McDowellas. „Atrodo, kad tai yra blogas precedentas.

 

     Tačiau „AstroForge“ skaičiavimas yra paprastas: jei ji atskleidžia kelionės tikslą, konkurentas gali paimti sau vertingus asteroido metalus.

 

     „Paskelbus, į kurį asteroidą nukreipiame, kyla pavojus, kad kitas subjektas gali užgrobti tą asteroidą“, – sakė „AstroForge“ generalinis direktorius Mattas Gialichas.

 

     Asteroidų kasyba pastaraisiais metais žlugo po to, kai 2010-ųjų pabaigoje nutraukė veiklą dvi naujos įmonės, siūlančios tyrinėti saulės sistemą. Tačiau dabar kelios bendrovės JAV, Europoje ir Kinijoje imasi dar vienos pastangos. Gruodį net Kongreso komitetas surengė klausymą šia tema.

 

     Renesansą paskatino nauja komercinių kosmoso tyrinėjimų banga, kurią daugiausia paskatino Elono Musko įkurta įmonė „SpaceX“, kuri skraido daugkartinio naudojimo raketų pagreitintojus ir sumažino kosmoso pasiekimo išlaidas.

 

     Su tuo padidėjusiu aktyvumu didėja ir slaptumas.

 

     2019 metais Izraelyje pagamintas komercinis nusileidimo aparatas „Beresheet“ bandė nusileisti Mėnulyje, bet nukrito avariniu būdu. Laive, kuris buvo laikomas paslaptyje iki nesėkmingo nusileidimo, buvo keli tūkstančiai tardigradų, mikroskopinių gyvūnų, kuriuos tiekė pelno nesiekiantis „Arch Mission Foundation“. Nelaimė sukėlė susirūpinimą dėl galimo Mėnulio užteršimo atspariais padarais, todėl Federalinė aviacijos administracija pradėjo tyrimą.

 

     Visai neseniai suborbitinė skrydžių į kosmosą įmonė „Virgin Galactic“ nuslėpė, savo kosminiame lėktuve esančių, žmonių tapatybes, kol bus baigtos misijos, o tai anksčiau nebuvo pastebėta žmonių skrydžiuose į kosmosą. Be to, kai kurie palydovai, jungiantys į kosmosą su daugybe kitų orbitinių aparatų, vadinamų pavėžėjimo misijomis, taip pat buvo laikomi paslaptyje.

 

     „Matome dažnus paleidimus, kai nežinome, kas yra tie palydovai, kurie buvo dislokuoti, kol nepaaiškėja po kurio laiko“, – sakė daktaras McDowellas, prižiūrintis viešą orbitoje esančių erdvėlaivių duomenų bazę.

 

     Misijose už Žemės ribų nėra jokių teisinių apribojimų, neleidžiančių išlaikyti giliosios kosmoso misijos paskirties paslapties, kaip ketina AstroForge, sakė Misisipės universiteto teisės profesorė, besispecializuojanti kosmoso srityje Michelle Hanlon.

 

     „Mes neturime tikro proceso tokioms giliosios erdvės misijoms, kaip ši“, – sakė ji, nes Jungtinėse Valstijose „nėra jokio licencijavimo proceso“.

 

     Tačiau gali kilti sudėtingų problemų, jei, pavyzdžiui, keli asteroidų kalnakasiai atvyktų į tą patį asteroidą.

 

     „Čia turi būti kažkoks skaidrumas“, – sakė daktaras McDowellas. Jis pažymėjo, kad nors Jungtinių Tautų reikalavimas kosmoso agentūroms ir įmonėms atskleisti savo orbitas ir trajektorijas kosmose, „su saulės orbitos objektais to dažniausiai nepaisoma“.

 

     Jis pridūrė, kad nuobaudų trūkumas „turėtų sukelti diskusiją tarp reguliavimo institucijų“.

 

     „AstroForge“ misija „Odin“ būtų antrasis erdvėlaivis, išsiųstas į kosmosą. Pirmasis balandžio mėn. Brokkr-1 buvo mikrobangų krosnelės dydžio aparatas, sveriantis apie 25 svarus. Šios misijos tikslas buvo praktikuoti metalų rafinavimą kosmoso aplinkoje. Gruodžio 11 d. bendrovė pranešė, kad erdvėlaivis susidūrė su problemomis. „AstroForge“ lenktyniauja su laiku, kad „Brokkr-1“ pradėtų veikti, kol jis nebus prarastas.

 

     Kita vertus, Odinas sveria daug daugiau, 220 svarų. „AstroForge“ planuoja, kad 2024 m. su NASA remiama „Intuitive Machines“ vykdoma robotinė misija į Mėnulį bus paleista „SpaceX Falcon 9“ raketa. Paleidimo data dar nenustatyta.

 

     Kelionės į Mėnulį metu planuojama Odiną paleisti ir iškeliauti į gilų kosmosą už Mėnulio orbitos. Anot AstroForge, per metus erdvėlaivis praskris pro paslaptingą asteroidą, fotografuodamas ir ieškodamas metalo įrodymų.

 

     „AstroForge“ siekia, kaip įtariama, M tipo asteroido. Manoma, kad tai yra suskaidytos sudaužytų planetų šerdies dalys ir gali būti daug vertingų platinos grupės metalų, kurie gali būti plačiai naudojami, įskaitant sveikatos priežiūrą ir papuošalus.

 

     Joks erdvėlaivis dar niekada nebuvo aplankęs tokio asteroido, nors NASA misija „Psyche“, paleista spalį, vykdo misiją į potencialų M tipo asteroidą, irgi vadinamą Psyche, tarp Marso ir Jupiterio. Tačiau jis atvyks tik 2029 m. rugpjūčio mėn., tačiau „AstroForge“ turės galimybę pirmai aplankyti tokį objektą.

 

     Iki šiol „AstroForge“ iš investuotojų surinko 13 mln. dolerių. Visa kasybos misija pareikalautų daug didesnių investicijų. Tačiau jei įmonei sekasi, gali daug pasisekti. Žemėje metalus, kurie gali būti ant M tipo asteroidų, gali būti sunku ir brangu išgauti. Pavyzdžiui, iridiumas parduodamas už tūkstančius dolerių už unciją.

 

     Verslo reikalas patraukti metalus iš asteroidų ne visada buvo toks aiškus. Sunku ir brangu grąžinti medžiagą į Žemę; NASA misija OSIRIS-REx rugsėjį iš asteroido, vadinamo Bennu, grąžino tik pusę svaro medžiagos, kuri kainavo 1,16 mlrd. dolerių.

 

     AstroForge yra įsitikinęs savo finansinėmis perspektyvomis. „Tikimės, kad galėsime grąžinti medžiagas su didele marža“, – sakė J. Gialichas. „Mes sukūrėme savo verslo modelį, pasinaudodami pavežėjimo dalimis ir partneryste, kad kiekviena misija būtų kuo ekonomiškesnė."

 

     Pietvakarių tyrimų instituto planetų mokslininkas Akbaras Whizinas teigė suprantąs motyvaciją laikyti asteroidą paslaptyje. Anksčiau jis dirbo „Planetary Resources“ – kasybos startuolyje, kuris niekada nepasiekė jokių asteroidų, ir jis taip pat buvo paslaptingas dėl savo taikinių.

 

     „Tai komercinė įmonė“, – sakė jis. „Jūs nesakytumėte žmonėms: „Aš žinau, kur yra auksas“."

 

     Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad asteroidų kasėjai turėtų būti atviresni dėl to, ko jie siekia. M tipo asteroidai suteikia žmonijai langą į chaotišką ankstyvąją Saulės sistemą prieš 4,5 milijardo metų, kai objektai dažnai daužėsi ir gimė planetos. Tai reiškia, kad viskas, ką atranda AstroForge, gali būti moksliškai vertinga, sakė Stephanie Jarmak, planetų mokslininkė iš Harvardo-Smithsonian astrofizikos centro.

 

     „Esu gana didelė atvirojo mokslo šalininkė“, – sakė daktarė Jarmak, taip pat NASA Science Explorer projekto mokslininkė. "Mes anksčiau nebuvome aplankę M tipo asteroido, todėl galime daug ko išmokti."

 

     Tai galėtų apimti „įžvalgas apie šildymo procesus, kurie vyko ankstyvoje Saulės sistemos istorijoje“, – sakė Johnso Hopkinso universiteto taikomosios fizikos laboratorijos astronomas Andy Rivkinas, vadovavęs NASA DART misijai 2022 m. rugsėjį atsitrenkti į asteroidą.

 

     „Mes niekada nepasieksime Žemės branduolio“, – sakė jis. „Taigi, apsilankę tokio tipo objektuose suteiksime informacijos, kurią galėtume ekstrapoliuoti, kad sužinotume daugiau apie Žemę ir pritaikytume tai skirtingoms planetoms.

 

     Masačusetso technologijos instituto planetų mokslininkas ir Psyche misijos vyriausiojo tyrėjo pavaduotojas Benjaminas Weissas teigė, kad tikroji M tipo asteroidų prigimtis vis dar neaiški. Nors „visada buvo pagrindinė prielaida“, kad M tipo asteroidai yra metaliniai, jis sakė, kad mes tiksliai nežinome.

 

     2010 metais Europos kosmoso agentūros erdvėlaivis Rosetta praskriejo pro asteroidą Lutetia. Mokslininkai išsiaiškino, kad jis nebuvo toks metalinis, kaip įtariama. Dėl to viskas, ką AstroForge atrado, būtų dar vertingiau, sakė dr. Weissas.

 

     G. Gialichas sakė, kad „AstroForge“ bus skaidri, išskyrus patį asteroidą. „Mes neslepiame savo misijos“, – sakė jis. "Mes planuojame pasidalinti vaizdais."

 

     Nors „AstroForge“ neatskleidžia savo tikslinio asteroido, gali būti įmanoma išsiaiškinti, kur eina įmonė.

 

     Yra žinoma, kad netoli Žemės yra apie 30 000 asteroidų, todėl AstroForge yra daug galimų taikinių. Tačiau bendrovė teigė, kad jos tikslas yra mažesnis nei 330 pėdų ir pasiekiamas per metus nuo paleidimo. Tai reiškia, kad jis turi kirsti Žemės orbitą arba bent jau praeiti šalia jos. Taip pat įtariama, kad asteroidas yra M tipo, kuris yra ryškesnis, nei kiti asteroidai dėl galimo metalo kiekio.

 

     Pasak Mitch Hunter-Scullion, Asteroid Mining Corporation, potencialaus AstroForge konkurento Didžiojoje Britanijoje, generalinio direktoriaus, šie patarimai susiaurina galimų taikinių sąrašą iki „maždaug 300 asteroidų“.

 

     Dr. Jarmak dar labiau patobulino galimus taikinius, atsižvelgdamas į ryškumą ir dydį. „Turime 14 objektų sąrašą“, – sakė ji.

 

     Iš jų ypač daug žadantis yra 2010 m. CD55, kuris yra maždaug 270 pėdų skersmens, pakankamai ryškus – rodo metalo turinį – ir pasiekiamas iš Žemės per AstroForge laikotarpį.

 

Ponas Gialichas to siūlymo nepatvirtintų ir nepaneigtų.

 

     „Mes nenorime viešai patvirtinti savo tikslinio asteroido“, – sakė jis.

 

     Jis pridūrė, kad „AstroForge“ svarstė kelis taikinius. „Aktyviai sekame kelis asteroidus, kurie būtų gyvybingi mūsų Odino misijai, jei mūsų paleidimo data nukristų“, – sakė jis.

 

     Net jei asteroido nepavyks identifikuoti prieš paleidimą, daktaras McDowellas pažymėjo, kad astronomams-mėgėjams Žemėje gali būti įmanoma stebėti erdvėlaivį jam patekus į kosmosą ir išsiaiškinti, kur jis juda.

 

     „Yra keletas praktinių problemų“, – sakė jis. "Bet aš tikrai manau, kad bus susidomėjimas tai sekti." [1]

 

1. Secret Missions to Space, in Search of Fortunes: [Science Desk]. O'Callaghan, Jonathan.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 02 Jan 2024: D.1.

Secret Missions to Space, in Search of Fortunes

"AstroForge, a private company, wants to mine a space rock, but it doesn't want the competition to find out which one.

For generations, Western space missions have largely occurred out in the open. We knew where they were going, why they were going there and what they planned to do. But the world is on the verge of a new era in which private interests override such openness, with big money potentially on the line.

Sometime in the coming year, a spacecraft from AstroForge, an American asteroid-mining firm, may be launched on a mission to a rocky object near Earth's orbit. If successful, it will be the first wholly commercial deep-space mission beyond the moon. AstroForge, however, is keeping its target asteroid secret.

The secret space-rock mission is the latest in an emerging trend that astronomers and other experts do not welcome: commercial space missions conducted covertly. Such missions highlight gaps in the regulation of spaceflight as well as concerns about whether exploring the cosmos will continue to benefit all humankind.

"I'm very much not in favor of having stuff swirling around the inner solar system without anyone knowing where it is," said Jonathan McDowell, an astronomer at the Harvard-Smithsonian Center for Astrophysics in Massachusetts. "It seems like a bad precedent to set."

But for AstroForge, the calculation is simple: If it reveals the destination, a competitor may grab the asteroid's valuable metals for itself.

"Announcing which asteroid we are targeting opens up risk that another entity could seize that asteroid," said Matt Gialich, AstroForge's chief executive.

Asteroid mining entered into the doldrums in recent years after two startups proposing to prospect the solar system went out of business in the late 2010s. But now several companies in the United States, Europe and China are taking another stab at the endeavor. Even a congressional committee held a hearing on the subject in December.

The renaissance is sparked by a new wave of commercial space exploration, driven largely by SpaceX, the company founded by Elon Musk that flies reusable rocket boosters and has reduced the cost of reaching space.

With that increased activity is also increasing secrecy.

In 2019, the Israeli-built commercial Beresheet lander tried to land on the Moon but crash landed. On board, kept secret until after the failed landing, were a few thousand tardigrades, microscopic animals supplied by the nonprofit Arch Mission Foundation. The crash raised concerns about potentially contaminating the moon with the hardy creatures and led to an investigation by the Federal Aviation Administration.

More recently, the suborbital spaceflight firm Virgin Galactic has withheld the identities of the people on board its space plane until after the missions are completed, a practice not seen before with human spaceflight. And some satellites hitching rides to space with lots of other orbital craft, in what are known as rideshare missions, have also been kept secret.

"We're seeing frequent launches where we don't know what the satellites are that were deployed until some time afterwards," said Dr. McDowell, who maintains a public database of spacecraft in orbit.

For missions beyond Earth, there are no legal restrictions against keeping a deep space mission's destination secret as AstroForge intends to do, said Michelle Hanlon, a law professor specializing in space at the University of Mississippi.

"We don't have an actual process for deep-space missions like this," she said, because "there is no licensing process" in the United States.

But complex issues could arise if, for example, multiple asteroid miners arrived at the same asteroid.

"There needs to be some kind of transparency here," Dr. McDowell said. He noted that while there was a United Nations requirement for space agencies and companies to reveal their orbits and trajectories in space, "it's usually ignored for solar orbit objects."

The lack of penalties, he added, "should spark discussion among regulators." 

AstroForge's mission, Odin, would be the second spacecraft it has sent to space. Its first in April, Brokkr-1, was a microwave-size machine weighing about 25 pounds. The goal of that mission was to practice refining metals in the environment of space. The spacecraft has encountered problems, however, the company said on Dec. 11. AstroForge is in a "race against time" to get Brokkr-1 working before it is lost.

Odin, on the other hand, weighs a much heftier 220 pounds. AstroForge plans for it to piggyback on a robotic mission to the moon in 2024 by the company Intuitive Machines that is sponsored by NASA and being launched on a SpaceX Falcon 9 rocket. A launch date has not yet been set.

During the journey to the moon, the plan is for Odin to be released and to venture into deep space beyond lunar orbit. Within a year, according to AstroForge, the spacecraft will fly past the mystery asteroid, taking pictures in the process and looking for evidence of metal.

AstroForge is aiming for what is suspected to be an M-type asteroid. These are thought to be fragmented pieces of failed planetary cores and may be rich in valuable platinum-group metals, which have a wide range of uses including in health care and jewelry.

No spacecraft has ever visited such an asteroid before, although NASA's Psyche mission, launched in October, is on a mission to a potential M-type asteroid, also named Psyche, between Mars and Jupiter. It will not arrive until August 2029, however, affording AstroForge a chance to be the first to visit such an object.

So far AstroForge has raised $13 million from investors. A full mining mission would require a much larger investment. But there are riches to be made if the company is successful. On Earth, the metals that may be on M-type asteroids can be difficult and expensive to mine. Iridium, for example, sells for thousands of dollars per ounce.

The business case for grabbing metals from asteroids has not always been so clear. It is difficult and costly to return material to Earth; NASA's OSIRIS-REx mission returned only an estimated half a pound of material from an asteroid called Bennu in September at a cost of an estimated $1.16 billion.

AstroForge is confident in its financial prospects. "We expect that we can return materials at a high margin," Mr. Gialich said. "We created our business model by leveraging ride shares and partnerships to make each mission as economically viable as possible."

Akbar Whizin, a planetary scientist at the Southwest Research Institute, said he understood the motivation to keep the asteroid a secret. He formerly worked for Planetary Resources, a mining startup that never reached any asteroids, and it, too, was coy about its targets.

"This is a commercial enterprise," he said. "You wouldn't go telling people, 'I know where the gold is."'

But some scientists think asteroid miners should be more forthcoming about what they seek. M-type asteroids give humanity a window into the chaotic early solar system 4.5 billion years ago, when objects frequently smashed together and the planets were born. That means anything AstroForge discovers could be scientifically valuable, said Stephanie Jarmak, a planetary scientist also at the Harvard-Smithsonian Center for Astrophysics.

"I'm a pretty big proponent for open science," said Dr. Jarmak, also a project scientist for NASA Science Explorer. "We haven't visited an M-type asteroid before, so there's quite a bit we can learn."

That could include "insights into the heating processes that were going on early in solar-system history," said Andy Rivkin, an astronomer at the Johns Hopkins University Applied Physics Laboratory who led NASA's DART mission to impact an asteroid in September 2022.

"We will never get to Earth's core," he said. "So visiting these kinds of objects will give us information that we could extrapolate to learn more about Earth and apply that to different planets."

Benjamin Weiss, a planetary scientist at the Massachusetts Institute of Technology and the deputy principal investigator on the Psyche mission, said the true nature of M-type asteroids was still unclear. While it had "always been the leading assumption" that M-type asteroids were metallic, he said, we did not know for certain.

In 2010, the European Space Agency's Rosetta spacecraft flew past the asteroid Lutetia. Scientists discovered that it was not as metallic as suspected. That would make anything AstroForge discovered all the more worthwhile, Dr. Weiss said.

Mr. Gialich said AstroForge would be transparent, except about the asteroid itself. "We are not keeping our mission secret," he said. "We plan to share the images."

While AstroForge is not revealing its target asteroid, it might be possible to work out where the company is going.

There are about 30,000 asteroids known to be near Earth, giving AstroForge many potential targets. But the company has said that its target is less than 330 feet in size, and reachable within a year of the launch. That means it must cross or at least pass near to Earth's orbit. The asteroid is also suspected to be an M-type, which are brighter than other asteroids because of their potential metal content.

According to Mitch Hunter-Scullion, chief executive of the Asteroid Mining Corporation, a potential AstroForge competitor in Britain, these clues narrow down the list of potential targets to "approximately 300 asteroids."

Dr. Jarmak refined the potential targets even further, accounting for brightness and size. "We have a list of 14 objects," she said.

Of those, particularly promising is 2010 CD55, which is about 270 feet across, reasonably bright -- hinting at metallic content -- and reachable from Earth in the time frame of AstroForge's launch date.

Mr. Gialich would not verify or deny that suggestion.

"We do not want to publicly confirm our target asteroid," he said.

He added that there were multiple targets AstroForge was considering. "We are actively tracking several asteroids that would be viable for our Odin mission should our launch date slip," he said.

Even if the asteroid cannot be identified before the launch, Dr. McDowell noted that it might be possible for amateur astronomers on Earth to track the spacecraft after it gets to space and work out where it is going.

"There are some practical issues," he said. "But I certainly think there will be interest in tracking it."" [1]

1. Secret Missions to Space, in Search of Fortunes: [Science Desk]. O'Callaghan, Jonathan.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 02 Jan 2024: D.1.