Laisvai samdomas specialistas ar darbuotojas: ką reikia žinoti

"Įmonėms susiduriant su darbuotojų paieškos sunkumais, kai kurias užduotis gali atlikti laisvai samdomi specialistai iš išorės. Ekspertai įvardija pagrindinius reikalavimus ir galimą bendradarbiavimo su laisvai samdomais specialistais riziką.

 

Samdant laisvai samdomus specialistus iš išorės, įmonė dažniausiai moka už konkrečius jų atliktus darbus. Perkamos įvairių sričių – aptarnavimo, informacinių technologijų, kūrybinės, logistikos, statybos ir kitų – paslaugas, kurių rezultatus galima pamatuoti ar įvertinti.

 

„Perkant paslaugas iš išorės galioja „riestainio“ taisyklė. Samdomi specialistai aiškiai supranta, už kokius rezultatus jiems mokama, ir patys sprendžia, kaip juos pasiekti.

 

 Dirbant pagal darbo sutartį dažnai galioja „bizūno“ principas – yra nustatytas darbo laikas, vieta, pavaldumas darbdaviui, įsipareigojimas vykdyti jo nurodymus ir laikytis galiojančios tvarkos“, – nurodo Laimis Jančiūnas, UAB „Buhalterės.lt“ vadovas.

Mokama už darbo rezultatą

 

L. Jančiūnas pažymi, kad pagal Darbo kodeksą privaloma sudaryti darbo sutartis raštu, pranešti apie priimtus darbuotojus „Sodrai“, mokėti mėnesinę algą, kuri negali būti mažesnė už minimalią, taikyti darbo laiko režimus, bandomąjį laikotarpį ir įgyvendinti kitus reikalavimus.

 

„Darbo santykiai abiem pusėms suteikia saugumo ir stabilumo, kita vertus, spaudžia į rėmus. Darbdaviui sudėtingiau pamatuoti naudą, nes alga mokama už išdirbtą laiką, o ne rezultatą. Darbuotojui gali būti skiriami priedai už pasiektus rezultatus, tačiau fiksuota algos dalis liks privaloma“, – teigia L. Jančiūnas.

 

 Tuo metu bendradarbiaujant su laisvai samdomais specialistais dažniausiai yra sudaroma partnerystės ar paslaugų sutartis, kurioje apibrėžiama, koks darbas ir kokiomis sąlygomis jis perkamas.

 

VŽ rašė, kad laisvai samdomiems specialistams, kūrybinių profesijų atstovams, dažnai tenka susidurti su užsakovais, kurie nelinkę atsiskaityti už suteiktus darbus, dažnas argumentas – „nepatinka“ ar „netinka“. Todėl patariama labai aiškiai apibrėžti užduotis ir kokių rezultatų tikimasi.

Sąnaudos ir lankstumas

 

„Buhalterės.lt“ vadovas primena, kad kasmetinės atostogos, nedarbingumas, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, mamadieniai ir kitos socialinės garantijos yra aktualios tik darbo santykiams. Laisvai dirbantys specialistai už tai yra atsakingi patys.

 

Darbo santykiuose darbdaviui tenka ir darbo vietos paruošimo, reikalingų priemonių suteikimo kaštai. O partnerystės atveju darbo vieta gali būti abiejų šalių susitarimo reikalas, specialistai dažniausiai naudoja savo priemones.

 

Taip pat – samdant specialistus iš išorės, verslui tenka paprastesnis administravimas ir pigesnė apskaita.

 

„Darbo santykių atveju atsiranda aibė skaičiavimų: mokesčių, atlyginimo, atostoginių, ligos išmokų, komandiruočių išlaidų ir pan. Dirbant su laisvai samdomais specialistais tik gaunama sąskaita už jų paslaugas“, – nurodo L. Jančiūnas.

 

L. Jančiūnas nurodo, kad laisvai samdomi specialistai, partneriai, gali būti lakstesni už samdomus darbuotojus. Pavyzdžiui, plėtros atveju jie gali auginti veiklą savarankiškai, susirasti asistentų, įmonei užsisakius daugiau paslaugų – taikyti nuolaidų ir kt. Partnerystės sutarties atveju taip pat galima greitai pradėti ir baigti bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, atsisakyti paslaugų sumažėjus užsakymų arba turint sezoninį verslą.

 

„Veikiant dinamiškoje aplinkoje ypač svarbus operatyvumas ir lankstumas. Tarkime, įmonėje krito pajamos. Kad būtų galima atleisti darbuotojus, reikės laukti iki kelių mėnesių, nes Darbo kodeksas numato įspėjimo terminus, taip pat reikia išmokėti išeitines, sukauptus atostoginius. Partnerystės atveju abi pusės gali sutarti nutraukti bendradarbiavimą iškart“, – teigia „Buhalterės.lt“ vadovas.

 

„Buhalterės.lt“ vadovo teigimu, laisvai samdomi specialistai gali būt ir labiau motyvuoti. Finansiškai teikti paslaugas tokiam specialistui naudinga: vienu metu jis gali dirbti kelioms įmonėms, net ir konkuruojančioms, diversifikuoti pajamas, pasirinkti geresnį užsakovą. O dirbant pagal darbo sutartį, tai būtų sunkiai įmanoma: labai retai tą patį darbuotoją pagal darbo sutartį samdo kelios įmonės.

 

„Psichologinis aspektas taip pat svarbus. Jei už griovio kasimą numatytas biudžetas 1.000 Eur, užsakydamas šią paslaugą iš laisvai samdomo darbininko, darbdavys sumokėtų 1.000 Eur arba 1.210 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). 

 

Darbo santykių atveju žmogus „į rankas“ gautų apie 700 Eur. Darbdaviui kaštai tie patys, bet gaunančiam pinigus jausmas ir motyvacija visai kitokie“, – paaiškina L. Jančiūnas.

Galima rizika

 

Įvardydamas galimą dirbti su laisvai samdomais specialistais iš išorės, L. Jančiūnas įvardija civilinės atsakomybės draudimo pavyzdį: jei statybos įmonės darbuotojai sugadintų klientų turtą, nuostolius padengtų turimas draudimas, o jei tą pačią žalą padarytų laisvai samdomi darbininkai – draudimo kompanija to nekompensuotų. Būtų laikoma, kad nuostolius padarė neapdrausta trečioji šalis.

 

Dar viena galimybė – nuolatinių darbuotojų neturinčios įmonės gali bijoti konservatyvesni klientai.

 

„Gali kilti iššūkių dėl duomenų apsaugos ar paslaugų kokybės garantijos: pavyzdžiui, kas kaltas, kad blogai nukirpo – grožio salonas ar kirpėjas, kuris jame dirba savo įmonės vardu? Tai išsprendžiama sutartimis ir panašu į franšizės verslo modelį, kai prekių ženklo paslaugos valdomos per partnerius“, – sako „Buhalterės.lt“ vadovas.

 

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką samdyti specialistus, dirbančius su  verslo liudijimu ar pagal individualios veiklos pažymą yra rizikinga: gresia atitikti darbo santykius ir veikla gali būti traktuojama kaip nelegalus darbas.

 

„Gana daug tokių situacijų yra nuskambėjusių statybininkų, grožio specialistų ar sporto trenerių ir juos samdančių įmonių veikloje. Legaliai išorinių paslaugų pirkimo principai atitinka esmę tarp juridinių asmenų. T. y. kai įmonė perka paslaugas iš specialisto, įsteigusio įmonę, o ne turinčio individualią veiklą ar verslo liudijimą“, – paaiškina L. Jančiūnas.

 

Kartais įmonių vadovai vengia dirbti partnerystės principu, nes mato riziką, kad specialistai nuvilios klientus sau, tačiau tokios pat rizikos yra ir darbo santykiuose.

 

„Abiem atvejais saugikliai panašūs – kokybiška partnerystės arba darbo sutartis. Sąžiningos konkurencijos pažeidimai yra sprendžiami vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo sutarties atveju norint išvengti klientų nuviliojimo, darbdaviui papildomai tektų mokėti kompensaciją už nekonkuravimą“, – sako L. Jančiūnas."

 

Ne vien Scholzas su Macronu yra durni, dauguma įmonių vadovų Europos Sąjungoje nesugeba tvarkytis: ECB valdybos narė Isabel Schnabel kalba apie IT ir valdymo silpnybes euro zonoje ir pasekmes infliacijai

     „ECB valdybos narė Isabel Schnabel įspėja apie „konkurencingumo krizę“. Ji kalba apie IT ir valdymo silpnybes euro zonoje – ir pasekmes infliacijai.

 

    

 

     Europos centrinis bankas dabar taip pat susirūpinęs vietos ekonomikos konkurencingumo stoka – ir įžvelgia pavojų, kad dėl silpnos produktyvumo plėtros didesni atlyginimai turės įtakos infliacijai.

 

     

 

     ECB Vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel penktadienį Europos universiteto institute Florencijoje kalbėjo apie „konkurencingumo krizę“ euro zonoje: „Tūkstantmečių sandūroje Europa buvo technologijų lyderė pasaulyje, tačiau šiandien daugelis euro zonos įmonių atsilieka“. Palyginti su daugeliu tarptautinių konkurentų, vietinės įmonės per mažai investuoja į fizinį kapitalą ir mokslinius tyrimus bei plėtrą ir yra mažiau produktyvios.

 

    

 

     IT nėra tinkamai naudojamas produktyvumui didinti

 

    

 

     Schnabel įvardijo keletą svarbių priežasčių ir apibūdino sprendimus. Po Antrojo pasaulinio karo Europa buvo „produktyvumo augimo variklis“. Keturiose didžiausiose euro zonos ekonomikose darbo našumas išaugo nuo 25 procentų 1945 m. iki 100 procentų 1995 m., palyginti su JAV.

 

    

 

     XXI amžiaus pradžioje Europa buvo priešakyje. Tačiau vėlesniais metais tai pasikeitė. 1995–2007 m. metinis valandinis bendrojo vidaus produkto augimas pastebimai padidėjo JAV, o euro zonoje – sulėtėjo. Iki 2008 m. finansų krizės euro zonos ekonomikos, palyginti su Amerika, sukaupė apie 20 proc. mažesnį produktyvumą.

 

    

 

     Euro zona nuo to niekada neatsigavo, sakė Schnabel: „Našumo augimas išliko lėtas, o pastaruoju metu tai dar labiau apsunkino pandemijos ir sankcijų Rusijai padariniai“. Dauguma ekonomistų sutinka, kad viena iš pagrindinių priežasčių yra Europos įmonių nesugebėjimas pasinaudoti informacinių ir ryšių technologijų teikiamu efektyvumu.

 

    

 

     Vienas skirtumas tarp JAV ir Europos – tai jaunos Amerikos „superžvaigždžių“ kompanijos, kurios yra ypač produktyvios ir daug investuoja į IT. Europoje yra įmonių steigimo finansuotojų. Tačiau finansų sistema, kuri labiau priklauso nuo bankų paskolų, nei JAV, apsunkina tam tikro dydžio įmonių augimą.

 

    

 

     Pagal vadinamąją „vadybos hipotezę“ tam įtakos turėjo ir vietos valdymo trūkumai. Tyrimai parodė, kad net Amerikos įmonių filialai Europoje sėkmingiau pasiekia našumo gerinimą, pasitelkdami IT, nei vietinės įmonės, net jei kitu atveju jos susiduria su tokiomis pačiomis sąlygomis. Tai rodo valdymo svarbą.

 

    

 

     Amerikos policijos tarnybos patirtis taip pat parodė svarbų jo vaidmenį: vien didesnės investicijos į IT negalėjo padidinti patikrinimų rodiklio. Tai pasikeitė, kai buvo pristatyta Niujorko policijos departamento sukurta valdymo sistema CompStat.

 

    

 

     Visuomenė sensta, o žmonės mažiau dirba

 

    

 

     „Technologinio atotrūkio“ tarp Europos ir Amerikos įveikimas taip pat svarbus, nes Rusijai taikomos sankcijos sukėlė energijos kainų kilimą, o tai sukrėtė vietos pramonę kainų konkurencingumo požiūriu, sakė Schnabel: „Šiandien elektros kainos pramonės sektoriuje ES yra beveik tris kartus didesnės JAV ir daugiau, nei dvigubai didesnės, nei Kinijoje“. Dėl to, labai daug energijos sunaudojančių, prekių gamyba mažėja „nerimą keliančiu tempu“, o tai mažina euro zonos jėgą tradicinėse pramonės šakose.

 

    

 

     Be to, gyventojai sparčiai sensta – ir žmonės vis mažiau dirba. „Remiantis naujausiomis prognozėmis, tikimasi, kad 65 metų ir vyresnių žmonių dalis, palyginti su darbingo amžiaus žmonėmis, padidės nuo 37 procentų 2022 m. iki 60 procentų 2070 m.“, – sakė Schnabelis. Kita vertus, nuo septintojo dešimtmečio vidutinis darbuotojo darbo laikas mažėja, o tai daugiausia lemia tai, kad mažėja darbuotojų norimų dirbti valandų skaičius.

 

    

 

     Kaip sprendimą Schnabelis siūlo politinius žingsnius, kurie „stiprina konkurenciją, mažina biurokratiją ir skatina tolesnę produktų, darbo ir finansų rinkų integraciją“. Yra daug įrodymų, kad griežti produktų rinkos reguliavimai, griežtos darbo rinkos ir pernelyg didelė biurokratija trukdo diegti skaitmenines technologijas euro zonoje, praeityje buvo labai trukdoma.

 

    

 

     Skaitmeniniame pasaulyje konkurencija vaidina dar didesnį vaidmenį, nei anksčiau. Norint iš atsilikusio tapti lyderiu, reikia pradėti „dorybingą ciklą“ tarp viešųjų ir privačių investicijų, viena vertus, ir našumo augimo, kita vertus. Schnabel citavo Nobelio premijos laureatą Paulą Krugmaną: „Produktyvumas dar ne viskas – bet ilgainiui tai beveik viskas“. [1]

 

1. Wird Europa faul und träge?: EZB-Direktoriumsmitglied Isabel Schnabel spricht über Schwächen im Euroraum bei IT und Management - und die Folgen für die Inflation. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Feb 16, 2024. Von Christian Siedenbiedel

 

Not only Scholz and Macron are stupid, most company managers in the European Union are not able to handle companies: ECB board member Isabel Schnabel talks about weaknesses in the euro area in IT and management - and the consequences for inflation

"ECB board member Isabel Schnabel warns of a "crisis of competitiveness." She talks about weaknesses in the euro area in IT and management - and the consequences for inflation.

 

The European Central Bank is now also concerned with the lack of competitiveness of the local economy - and sees the danger that higher wages will have an impact on inflation due to weak productivity development.

 

ECB Executive Board member Isabel Schnabel spoke on Friday in a speech at the European University Institute in Florence of a "crisis of competitiveness" in the euro area: "At the turn of the millennium, Europe was a world leader in technology, but today many companies in the euro area are laggards." Compared to many international competitors, local companies invest too little in physical capital and research and development and are less productive.

 

IT is not being used properly to advance productivity

 

Schnabel named some notable causes - and outlined solutions. After the Second World War, Europe was an "engine of productivity growth". In the four largest economies in the euro area, labor productivity rose from 25 percent in 1945 to 100 percent in 1995 compared to the United States.

 

At the beginning of the 21st century, Europe was at the forefront. But that changed in the following years. Between 1995 and 2007, annual hourly gross domestic product growth increased measurably in the United States, while it slowed in the euro area. Until the financial crisis of 2008, the economies of the euro area had accumulated productivity losses of around 20 percent compared to America.

 

The euro area never recovered from this, said Schnabel: "Productivity growth remained subdued, which has recently been exacerbated by the effects of the pandemic and sanctions on Russia." Most economists agree that one of the main causes is the failure of European companies to capitalize on the efficiency gains brought about by information and communications technologies.

 

One difference between the United States and Europe is the young American "superstar" companies that are particularly productive and invest a lot in IT. There are financiers for starting up companies in Europe. But the financial system, which relies more heavily on bank loans than in the United States, makes it more difficult for companies of a certain size to grow.

 

According to the so-called “management hypothesis”, weaknesses in local management also played a role. Studies have shown that even branches of American companies in Europe are more successful in achieving productivity improvements through IT than local companies, even though they are otherwise exposed to the same conditions. This points to the importance of management.

 

Experience from the American police service also suggested its important role: There, higher investments in IT alone could not have increased the clearance rate. That changed when a management system called CompStat developed by the New York City Police Department was introduced.

 

The population is aging and people are working less

 

Overcoming the "technology gap" between Europe and America is also important because of sanctions on Russia caused the rise in energy prices that has dealt a blow to local industry in terms of price competitiveness, said Schnabel: "Today electricity prices in the industrial sector in the EU are almost three times higher in the United States and more than twice as high as in China." As a result, production of very energy-intensive goods is falling "at a worrying pace", undermining the euro area's strength in traditional industries.

 

In addition, the population is aging rapidly - and people are working less and less. "Based on recent projections, the proportion of people aged 65 or older relative to people of working age is expected to increase from 37 percent in 2022 to 60 percent in 2070," Schnabel said. On the other hand, the average working time per employee has been declining since the 1970s, which is mainly due to the fact that the number of hours that employees want to work is decreasing.

 

As a solution, Schnabel suggests political steps that "strengthen competition, reduce bureaucracy and promote the further integration of product, labor and financial markets." There is ample evidence that strict product market regulations, rigid labor markets and excessive bureaucracy are hindering the introduction of digital technologies in the euro area have been significantly hindered in the past.

 

In the digital world, competition plays an even greater role than before. In order to move from laggard to leader, a "virtuous cycle" must be set in motion between public and private investment on the one hand and productivity growth on the other. Schnabel quoted Nobel Prize winner Paul Krugman: "Productivity is not everything - but in the long run it is almost everything." [1]

 

1. Wird Europa faul und träge?: EZB-Direktoriumsmitglied Isabel Schnabel spricht über Schwächen im Euroraum bei IT und Management - und die Folgen für die Inflation. Frankfurter Allgemeine Zeitung (online) Frankfurter Allgemeine Zeitung GmbH. Feb 16, 2024. Von Christian Siedenbiedel