Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. kovo 3 d., sekmadienis

Laisvai samdomas specialistas ar darbuotojas: ką reikia žinoti

"Įmonėms susiduriant su darbuotojų paieškos sunkumais, kai kurias užduotis gali atlikti laisvai samdomi specialistai iš išorės. Ekspertai įvardija pagrindinius reikalavimus ir galimą bendradarbiavimo su laisvai samdomais specialistais riziką.

 

Samdant laisvai samdomus specialistus iš išorės, įmonė dažniausiai moka už konkrečius jų atliktus darbus. Perkamos įvairių sričių – aptarnavimo, informacinių technologijų, kūrybinės, logistikos, statybos ir kitų – paslaugas, kurių rezultatus galima pamatuoti ar įvertinti.

 

„Perkant paslaugas iš išorės galioja „riestainio“ taisyklė. Samdomi specialistai aiškiai supranta, už kokius rezultatus jiems mokama, ir patys sprendžia, kaip juos pasiekti.

 

 Dirbant pagal darbo sutartį dažnai galioja „bizūno“ principas – yra nustatytas darbo laikas, vieta, pavaldumas darbdaviui, įsipareigojimas vykdyti jo nurodymus ir laikytis galiojančios tvarkos“, – nurodo Laimis Jančiūnas, UAB „Buhalterės.lt“ vadovas.

Mokama už darbo rezultatą

 

L. Jančiūnas pažymi, kad pagal Darbo kodeksą privaloma sudaryti darbo sutartis raštu, pranešti apie priimtus darbuotojus „Sodrai“, mokėti mėnesinę algą, kuri negali būti mažesnė už minimalią, taikyti darbo laiko režimus, bandomąjį laikotarpį ir įgyvendinti kitus reikalavimus.

 

„Darbo santykiai abiem pusėms suteikia saugumo ir stabilumo, kita vertus, spaudžia į rėmus. Darbdaviui sudėtingiau pamatuoti naudą, nes alga mokama už išdirbtą laiką, o ne rezultatą. Darbuotojui gali būti skiriami priedai už pasiektus rezultatus, tačiau fiksuota algos dalis liks privaloma“, – teigia L. Jančiūnas.

 

 Tuo metu bendradarbiaujant su laisvai samdomais specialistais dažniausiai yra sudaroma partnerystės ar paslaugų sutartis, kurioje apibrėžiama, koks darbas ir kokiomis sąlygomis jis perkamas.

 

VŽ rašė, kad laisvai samdomiems specialistams, kūrybinių profesijų atstovams, dažnai tenka susidurti su užsakovais, kurie nelinkę atsiskaityti už suteiktus darbus, dažnas argumentas – „nepatinka“ ar „netinka“. Todėl patariama labai aiškiai apibrėžti užduotis ir kokių rezultatų tikimasi.

Sąnaudos ir lankstumas

 

„Buhalterės.lt“ vadovas primena, kad kasmetinės atostogos, nedarbingumas, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, mamadieniai ir kitos socialinės garantijos yra aktualios tik darbo santykiams. Laisvai dirbantys specialistai už tai yra atsakingi patys.

 

Darbo santykiuose darbdaviui tenka ir darbo vietos paruošimo, reikalingų priemonių suteikimo kaštai. O partnerystės atveju darbo vieta gali būti abiejų šalių susitarimo reikalas, specialistai dažniausiai naudoja savo priemones.

 

Taip pat – samdant specialistus iš išorės, verslui tenka paprastesnis administravimas ir pigesnė apskaita.

 

„Darbo santykių atveju atsiranda aibė skaičiavimų: mokesčių, atlyginimo, atostoginių, ligos išmokų, komandiruočių išlaidų ir pan. Dirbant su laisvai samdomais specialistais tik gaunama sąskaita už jų paslaugas“, – nurodo L. Jančiūnas.

 

L. Jančiūnas nurodo, kad laisvai samdomi specialistai, partneriai, gali būti lakstesni už samdomus darbuotojus. Pavyzdžiui, plėtros atveju jie gali auginti veiklą savarankiškai, susirasti asistentų, įmonei užsisakius daugiau paslaugų – taikyti nuolaidų ir kt. Partnerystės sutarties atveju taip pat galima greitai pradėti ir baigti bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, atsisakyti paslaugų sumažėjus užsakymų arba turint sezoninį verslą.

 

„Veikiant dinamiškoje aplinkoje ypač svarbus operatyvumas ir lankstumas. Tarkime, įmonėje krito pajamos. Kad būtų galima atleisti darbuotojus, reikės laukti iki kelių mėnesių, nes Darbo kodeksas numato įspėjimo terminus, taip pat reikia išmokėti išeitines, sukauptus atostoginius. Partnerystės atveju abi pusės gali sutarti nutraukti bendradarbiavimą iškart“, – teigia „Buhalterės.lt“ vadovas.

 

„Buhalterės.lt“ vadovo teigimu, laisvai samdomi specialistai gali būt ir labiau motyvuoti. Finansiškai teikti paslaugas tokiam specialistui naudinga: vienu metu jis gali dirbti kelioms įmonėms, net ir konkuruojančioms, diversifikuoti pajamas, pasirinkti geresnį užsakovą. O dirbant pagal darbo sutartį, tai būtų sunkiai įmanoma: labai retai tą patį darbuotoją pagal darbo sutartį samdo kelios įmonės.

 

„Psichologinis aspektas taip pat svarbus. Jei už griovio kasimą numatytas biudžetas 1.000 Eur, užsakydamas šią paslaugą iš laisvai samdomo darbininko, darbdavys sumokėtų 1.000 Eur arba 1.210 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). 

 

Darbo santykių atveju žmogus „į rankas“ gautų apie 700 Eur. Darbdaviui kaštai tie patys, bet gaunančiam pinigus jausmas ir motyvacija visai kitokie“, – paaiškina L. Jančiūnas.

Galima rizika

 

Įvardydamas galimą dirbti su laisvai samdomais specialistais iš išorės, L. Jančiūnas įvardija civilinės atsakomybės draudimo pavyzdį: jei statybos įmonės darbuotojai sugadintų klientų turtą, nuostolius padengtų turimas draudimas, o jei tą pačią žalą padarytų laisvai samdomi darbininkai – draudimo kompanija to nekompensuotų. Būtų laikoma, kad nuostolius padarė neapdrausta trečioji šalis.

 

Dar viena galimybė – nuolatinių darbuotojų neturinčios įmonės gali bijoti konservatyvesni klientai.

 

„Gali kilti iššūkių dėl duomenų apsaugos ar paslaugų kokybės garantijos: pavyzdžiui, kas kaltas, kad blogai nukirpo – grožio salonas ar kirpėjas, kuris jame dirba savo įmonės vardu? Tai išsprendžiama sutartimis ir panašu į franšizės verslo modelį, kai prekių ženklo paslaugos valdomos per partnerius“, – sako „Buhalterės.lt“ vadovas.

 

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką samdyti specialistus, dirbančius su  verslo liudijimu ar pagal individualios veiklos pažymą yra rizikinga: gresia atitikti darbo santykius ir veikla gali būti traktuojama kaip nelegalus darbas.

 

„Gana daug tokių situacijų yra nuskambėjusių statybininkų, grožio specialistų ar sporto trenerių ir juos samdančių įmonių veikloje. Legaliai išorinių paslaugų pirkimo principai atitinka esmę tarp juridinių asmenų. T. y. kai įmonė perka paslaugas iš specialisto, įsteigusio įmonę, o ne turinčio individualią veiklą ar verslo liudijimą“, – paaiškina L. Jančiūnas.

 

Kartais įmonių vadovai vengia dirbti partnerystės principu, nes mato riziką, kad specialistai nuvilios klientus sau, tačiau tokios pat rizikos yra ir darbo santykiuose.

 

„Abiem atvejais saugikliai panašūs – kokybiška partnerystės arba darbo sutartis. Sąžiningos konkurencijos pažeidimai yra sprendžiami vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo sutarties atveju norint išvengti klientų nuviliojimo, darbdaviui papildomai tektų mokėti kompensaciją už nekonkuravimą“, – sako L. Jančiūnas."

 


Komentarų nėra: