"Įmonėms susiduriant su darbuotojų paieškos sunkumais, kai
kurias užduotis gali atlikti laisvai samdomi specialistai iš išorės. Ekspertai
įvardija pagrindinius reikalavimus ir galimą bendradarbiavimo su laisvai
samdomais specialistais riziką.
Samdant laisvai samdomus specialistus iš išorės, įmonė dažniausiai
moka už konkrečius jų atliktus darbus. Perkamos įvairių sričių – aptarnavimo,
informacinių technologijų, kūrybinės, logistikos, statybos ir kitų – paslaugas,
kurių rezultatus galima pamatuoti ar įvertinti.
„Perkant paslaugas iš išorės galioja „riestainio“ taisyklė.
Samdomi specialistai aiškiai supranta, už kokius rezultatus jiems mokama, ir
patys sprendžia, kaip juos pasiekti.
Dirbant pagal darbo sutartį dažnai galioja
„bizūno“ principas – yra nustatytas darbo laikas, vieta, pavaldumas darbdaviui,
įsipareigojimas vykdyti jo nurodymus ir laikytis galiojančios tvarkos“, –
nurodo Laimis Jančiūnas, UAB „Buhalterės.lt“ vadovas.
Mokama už darbo rezultatą
L. Jančiūnas pažymi, kad pagal Darbo kodeksą privaloma
sudaryti darbo sutartis raštu, pranešti apie priimtus darbuotojus „Sodrai“,
mokėti mėnesinę algą, kuri negali būti mažesnė už minimalią, taikyti darbo
laiko režimus, bandomąjį laikotarpį ir įgyvendinti kitus reikalavimus.
„Darbo santykiai abiem pusėms suteikia saugumo ir stabilumo,
kita vertus, spaudžia į rėmus. Darbdaviui sudėtingiau pamatuoti naudą, nes alga
mokama už išdirbtą laiką, o ne rezultatą. Darbuotojui gali būti skiriami
priedai už pasiektus rezultatus, tačiau fiksuota algos dalis liks privaloma“, –
teigia L. Jančiūnas.
Tuo metu
bendradarbiaujant su laisvai samdomais specialistais dažniausiai yra sudaroma
partnerystės ar paslaugų sutartis, kurioje apibrėžiama, koks darbas ir kokiomis
sąlygomis jis perkamas.
VŽ rašė, kad laisvai samdomiems specialistams, kūrybinių
profesijų atstovams, dažnai tenka susidurti su užsakovais, kurie nelinkę
atsiskaityti už suteiktus darbus, dažnas argumentas – „nepatinka“ ar „netinka“.
Todėl patariama labai aiškiai apibrėžti užduotis ir kokių rezultatų tikimasi.
Sąnaudos ir lankstumas
„Buhalterės.lt“ vadovas primena, kad kasmetinės atostogos,
nedarbingumas, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, mamadieniai ir
kitos socialinės garantijos yra aktualios tik darbo santykiams. Laisvai
dirbantys specialistai už tai yra atsakingi patys.
Darbo santykiuose darbdaviui tenka ir darbo vietos
paruošimo, reikalingų priemonių suteikimo kaštai. O partnerystės atveju darbo
vieta gali būti abiejų šalių susitarimo reikalas, specialistai dažniausiai
naudoja savo priemones.
Taip pat – samdant specialistus iš išorės, verslui tenka
paprastesnis administravimas ir pigesnė apskaita.
„Darbo santykių atveju atsiranda aibė skaičiavimų: mokesčių,
atlyginimo, atostoginių, ligos išmokų, komandiruočių išlaidų ir pan. Dirbant su
laisvai samdomais specialistais tik gaunama sąskaita už jų paslaugas“, – nurodo
L. Jančiūnas.
L. Jančiūnas nurodo, kad laisvai samdomi specialistai,
partneriai, gali būti lakstesni už samdomus darbuotojus. Pavyzdžiui, plėtros
atveju jie gali auginti veiklą savarankiškai, susirasti asistentų, įmonei
užsisakius daugiau paslaugų – taikyti nuolaidų ir kt. Partnerystės sutarties
atveju taip pat galima greitai pradėti ir baigti bendradarbiavimą. Pavyzdžiui,
atsisakyti paslaugų sumažėjus užsakymų arba turint sezoninį verslą.
„Veikiant dinamiškoje aplinkoje ypač svarbus operatyvumas ir
lankstumas. Tarkime, įmonėje krito pajamos. Kad būtų galima atleisti
darbuotojus, reikės laukti iki kelių mėnesių, nes Darbo kodeksas numato
įspėjimo terminus, taip pat reikia išmokėti išeitines, sukauptus atostoginius.
Partnerystės atveju abi pusės gali sutarti nutraukti bendradarbiavimą iškart“,
– teigia „Buhalterės.lt“ vadovas.
„Buhalterės.lt“ vadovo teigimu, laisvai samdomi specialistai
gali būt ir labiau motyvuoti. Finansiškai teikti paslaugas tokiam specialistui
naudinga: vienu metu jis gali dirbti kelioms įmonėms, net ir konkuruojančioms,
diversifikuoti pajamas, pasirinkti geresnį užsakovą. O dirbant pagal darbo
sutartį, tai būtų sunkiai įmanoma: labai retai tą patį darbuotoją pagal darbo
sutartį samdo kelios įmonės.
„Psichologinis aspektas taip pat svarbus. Jei už griovio
kasimą numatytas biudžetas 1.000 Eur, užsakydamas šią paslaugą iš laisvai
samdomo darbininko, darbdavys sumokėtų 1.000 Eur arba 1.210 Eur su pridėtinės
vertės mokesčiu (PVM).
Darbo santykių atveju žmogus „į rankas“ gautų apie 700
Eur. Darbdaviui kaštai tie patys, bet gaunančiam pinigus jausmas ir motyvacija
visai kitokie“, – paaiškina L. Jančiūnas.
Galima rizika
Įvardydamas galimą dirbti su laisvai samdomais specialistais
iš išorės, L. Jančiūnas įvardija civilinės atsakomybės draudimo pavyzdį: jei
statybos įmonės darbuotojai sugadintų klientų turtą, nuostolius padengtų
turimas draudimas, o jei tą pačią žalą padarytų laisvai samdomi darbininkai –
draudimo kompanija to nekompensuotų. Būtų laikoma, kad nuostolius padarė
neapdrausta trečioji šalis.
Dar viena galimybė – nuolatinių darbuotojų neturinčios
įmonės gali bijoti konservatyvesni klientai.
„Gali kilti iššūkių dėl duomenų apsaugos ar paslaugų kokybės
garantijos: pavyzdžiui, kas kaltas, kad blogai nukirpo – grožio salonas ar
kirpėjas, kuris jame dirba savo įmonės vardu? Tai išsprendžiama sutartimis ir
panašu į franšizės verslo modelį, kai prekių ženklo paslaugos valdomos per
partnerius“, – sako „Buhalterės.lt“ vadovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką samdyti
specialistus, dirbančius su verslo
liudijimu ar pagal individualios veiklos pažymą yra rizikinga: gresia atitikti
darbo santykius ir veikla gali būti traktuojama kaip nelegalus darbas.
„Gana daug tokių situacijų yra nuskambėjusių statybininkų,
grožio specialistų ar sporto trenerių ir juos samdančių įmonių veikloje.
Legaliai išorinių paslaugų pirkimo principai atitinka esmę tarp juridinių
asmenų. T. y. kai įmonė perka paslaugas iš specialisto, įsteigusio įmonę, o ne
turinčio individualią veiklą ar verslo liudijimą“, – paaiškina L. Jančiūnas.
Kartais įmonių vadovai vengia dirbti partnerystės principu,
nes mato riziką, kad specialistai nuvilios klientus sau, tačiau tokios pat
rizikos yra ir darbo santykiuose.
„Abiem atvejais saugikliai panašūs – kokybiška partnerystės
arba darbo sutartis. Sąžiningos konkurencijos pažeidimai yra sprendžiami
vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad darbo
sutarties atveju norint išvengti klientų nuviliojimo, darbdaviui papildomai
tektų mokėti kompensaciją už nekonkuravimą“, – sako L. Jančiūnas."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą