Teismas atmetė buvusio ministro Steponavičiaus skundą dėl Probacijos tarnybos sudaryto bausmės ir auklėjimo vykdymo plano

 

"Už piktnaudžiavimą nesant kyšininkavimo požymių koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs liberalas Gintaras Steponavičius teismui buvo apskundęs Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrių – jis nenorėjo pasirašyti ir vykdyti šios institucijos jam paruošto bausmės ir auklėjimo priežiūros plano.

Pirmadienį teismas skundą atmetė, nes toks planas, teismo vertinimu, nuteistajam buvo paskirtas pagrįstai.

„Probacijos tarnyba, vykdydama nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės, vadovaujasi baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Šių teisės aktų pagrindu buvo sudarytas cituojamas planas bei nustatytos priemonės, efektyviam šios priemonės kontrolės vykdymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Planas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymui sudarytas ir priemonė parinkta pagrįstai, nėra pagrindo panaikinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiosios specialistės pateiktą nurodymą Gintarui Steponavičiui pasirašyti Bausmės ir baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planą, įskaitant jo 3.4 ir 5.2. punktus, ir jo laikytis, bei Lietuvos probacijos tarnybos vadovo 2024 m. vasario 1 d. sprendimą“, – rašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Giedrės Maslauskaitės priimtoje nutartyje.

Teismo atstovas Giedrius Janonis Eltą informavo, kad skundas buvo gautas dėl probacijos pareigūnės nurodymo ir Probacijos tarnybos atsakymo į skundą. Administraciniam teismui atsisakius priimti skundą, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas G. Steponavičiaus advokato skundas, juo prašoma panaikinti nurodymą G. Steponavičiui pasirašyti bausmės ir auklėjimo priežiūros planą ir jo laikytis. Taip pat buvo prašoma priteisti iš probacijos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2023 m. gruodžio 13 d. Lietuvos probacijos tarnybos vyriausioji specialistė elektroniniu paštu į nuteistojo G. Steponavčiaus elektroninį paštą atsiuntė laišką. Jame nurodė, kad siunčiamas susipažinti Bausmės ir baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, susipažinus prašoma pasirašyti plano punktus bei atsiųsti elektroniniu paštu.

ELTA primena, kad pernai lapkričio 22 dieną paskelbtu Apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo iškart, G. Steponavičiui paskirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir draudimas būti išrinktam ar skiriamam į į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas ketveriems metams.

G. Steponavičius įtarimų sulaukė būdamas 2012–2016 metų kadencijos Seimo nariu, parlamentinės politinės partijos Liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotoju, partijos valdybos ir tarybos nariu.

Apeliacinis teismas pripažino, kad G. Steponavičius piktnaudžiavo tarnyba. Pasak teismo, G. Steponavičius, žinodamas, jog eksliberalo Šarūno Gustainio teiktos Vartojimo kredito įstatymo pataisos yra svarbios koncerno buvusiam viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, kaip tuometinio „MG Baltic“ atstovui, siekė gauti turtinės naudos – paramos Liberalų sąjūdžio ir kitų partijos narių politinei veiklai finansuoti.

„Dėl šios politinės paramos skyrimo, apeinant teisės aktų reikalavimus, G. Steponavičius ir R. Kurlianskis konkrečiai susitarė įvykusių kelių susitikimų metu“, – paskelbė Apeliacinis teismas. Pasak teismo, tokiais savo, kaip Seimo nario, veiksmais G. Steponavičius sulaužė duotą Seimo nario priesaiką, pažeidė sąžiningumo, skaidrumo, padorumo, nesavanaudiškumo, nešališkumo principus ir dėl to didelę neturtinę žalą patyrė tiek Seimas, tiek Lietuvos valstybė.

Už korupcinius nusikaltimus kartu su G. Steponavičiumi nuteisti buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis, Seimo narys Vytautas Gapšys ir eksparlamentaras Eligijus Masiulis jau atlieka jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes Kauno kalėjime." 

Likimo ironija - Steponavičius, sunaikinęs universitetus Lietuvoje, dabar pats yra auklėjamas. Jam, "nepadoriam ir savanaudiškam" (pagal teismo nutartį) žmogystai, pavyko atiduoti Lietuvos studentus į skandinavų bankų vergovę, priverčiant mūsų studentus imti iš bankų didžiules paskolas. Šios paskolos yra apdraustos valstybės sąskaita. Bankai iš jų gauna pelną be jokios rizikos. Taip kapitalizmo sąlygomis nebūna, pelnas nebūna be rizikos. Kaip Steponavičiui ir bankams pavyko tai prasukti, iki šiol nežinome. Steponavičius už tai yra iki šiol nenubaustas. Gabiausi mūsų studentai bėga iš tokių mūsų universitetų į užsienį. Lietuvoje lieka menkystos. Mūsų universitetai, kuriais didžiavomės, pavirto, už bankų pinigus diplomus dalijančiais, kioskais, trukdančiais mūsų verslo prisitaikymą šių dienų rinkoje. Dėl vieno korupcionieriaus Steponavičiaus veiksmų nukentėjome mes visi.

Why are the Landsbergiai family and the conservatives ruining the referendum on the preservation of citizenship for the second time?

    "On May 12, together with the first round of the presidential elections of the Republic of Lithuania, a referendum will be held on the preservation of Lithuanian citizenship. 

 

The question of the referendum is simple: will Lithuanian citizens who have acquired Lithuanian citizenship by birth be able to retain it if they acquire the citizenship of another country?

 

     Everything would seem simple, if it were not for the Homeland Union - Lithuanian Christian Democrats (TS-LKD), which once again destroys a good idea... A little bit of history that you have already forgotten. The issue of preserving citizenship in Lithuania on May 12. will not be considered for the first time. In 2019, when we (the farmers' party) were in power, we held a referendum on this issue.

 

     This issue was not resolved that time. 

 

Although slightly more than 53 percent voted in the referendum of Lithuanian citizens with the right to vote and a large majority of them supported the preservation of citizenship, but the amendment of the Constitution had to be supported by at least half of all Lithuanian citizens, which is possible only with absolute support.

 

     There was no absolute support in 2019, because TS-LKD (conservatives) with its honorary chairman Vytautas Landsbergis at the forefront strongly opposed this idea of a referendum. Our wording was as follows and it was approved due to its compliance with the interests of national security, usefulness for the expatriate and Lithuania:

 

     "Citizenship of the Republic of Lithuania is acquired at birth and on other grounds established by the constitutional law. A citizen of the Republic of Lithuania by origin, who has acquired the citizenship of a state that meets the criteria of European and transatlantic integration chosen by the Republic of Lithuania established by the constitutional law, does not lose the citizenship of the Republic of Lithuania. In other cases, a citizen of the Republic of Lithuania cannot be a citizen of another state at the same time, except for the exceptions established by the constitutional law. The procedure for acquiring and losing citizenship is determined by the constitutional law."

 

     V. Landsbergis then criticized us with the following words: "Changing the Constitution due to dual citizenship is a rough way, and a referendum on this is a good tool to antagonize people and raise tension in Lithuania." After we organized the referendum in 2019, only  Landsbergis and others TS-LKD satellites objected to his idea and wording.

 

     But let's see what the Conservatives have proposed now. In 2019, they failed to amend the Constitution, although they themselves now proposed to change the Constitution. Only from the wording of the amendment to the Constitution did they remove all safeguards so that Lithuanian citizenship could not be preserved by persons acquiring the citizenship of states hostile to Lithuania.

 

     Their proposed amendment to the Constitution now reads as follows: "Citizenship of the Republic of Lithuania is acquired at birth and on other grounds and procedures established by the constitutional law. The Constitutional Law also establishes the grounds and procedure for the loss of citizenship of the Republic of Lithuania."

 

     The current referendum campaign is very sluggish. It is so slow that it is not clear which part of the people who are going to vote in the Presidential elections know that a referendum on the preservation of citizenship will be held on the same day. The statistics are merciless and the numbers are not encouraging. In addition, only about 50,000 people registered to participate in the May Presidential elections and the referendum on multiple citizenship. of Lithuanians living abroad, when according to the Ministry of Foreign Affairs and the Department of Migration, about 461 thousand Lithuanians live abroad.

 

     Why are the Landsbergis and Ingrida Šimonytė so calm when just over ten percent of Lithuanian citizens, for whom this constitutional amendment is the most relevant, registered to participate in the referendum? The answer is simple: neither in 2019 nor now do they want the referendum to succeed. They need to imitate the efforts of organizing a referendum and get the votes of Lithuanian citizens living abroad in the elections. They understand that that part of Lithuanian citizens in emigration, who do not see the point of participating in the referendum, would hardly vote for the conservatives in the elections, so they do not make efforts to activate them.

 

     Although I am absolutely sure that the referendum question on amending the Constitution will not receive the expected support and the current government is to blame for that, I will vote "yes" in the referendum myself and I invite everyone to do so. We must once again show that the majority of active citizens support the desire of our emigrated compatriots to preserve Lithuanian citizenship."

 

Kodėl Landsbergiai su konservatoriais jau antrą kartą žlugdo referendumą dėl pilietybės išsaugojimo?

"Gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmuoju turu vyks referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. Referendumo klausimas paprastas: ar Lietuvos piliečiai, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, galės ją išsaugoti, jei įgytų kitos šalies pilietybę?

Viskas atrodytų paprasta, jei ne eilinį kartą gerą idėją žlugdanti Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)... Truputis istorijos, kas jau pamiršote. Pilietybės išsaugojimo klausimas Lietuvoje gegužės 12 d. bus svarstomas jau nebe pirmą kartą. 2019 m., būdami valdžioje, šiuo klausimu mes, valstiečiai, surengėme referendumą.

Tą kartą šis klausimas išspręstas nebuvo. Nors referendume balsavo kiek daugiau nei 53 proc. balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių ir didelė dauguma jų pritarė pilietybės išsaugojimui, tačiau Konstitucijos pakeitimui turėjo pritarti ne mažiau nei pusė visų Lietuvos piliečių, kas įmanoma tik esant absoliučiam palaikymui.

Absoliutaus palaikymo 2019 metais nebuvo, nes TS-LKD (konservatoriai) su savo garbės pirmininku Vytautu Landsbergiu priešakyje labai prieštaravo šiai referendumo idėjai. Mūsų formuluotė buvo tokia ir jai buvo pritarta dėl jos atitikimo nacionalinio saugumo interesams, naudingumo išeivijai ir Lietuvai:

„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

V. Landsbergis tada mus kritikavo tokiais žodžiais: „Keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės yra šiurkštus kelias, o referendumas dėl to – gera priemonė priešinti žmones ir kelti įtampą Lietuvoje.“ Mums suorganizavus referendumą 2019 m., jo idėjai ir formuluotei prieštaravo tik Landsbergiai ir kiti TS-LKD satelitai.

Bet pažiūrėkime, ką konservatoriai pasiūlė dabar. Jie 2019 metais sužlugdė Konstitucijos pataisymą, nors patys dabar pasiūlė keisti ne ką kitą, o taip pat Konstituciją. Tik iš Konstitucijos pataisos formuluotės išėmė visus saugiklius, kad Lietuvos pilietybės negalėtų išsaugoti asmenys, įgyjantys Lietuvai priešiškų valstybių pilietybę.

Jų siūloma Konstitucijos pataisa dabar skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Dabartinė referendumo kampanija labai vangi. Ji tokia vangi, kad neaišku, kuri dalis eisiančių balsuoti Prezidento rinkimuose žmonių žino, kad tą pačią dieną vyks referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Statistika negailestinga ir skaičiai nedžiugina. Be to, gegužę vyksiančiuose Prezidento rinkimuose ir referendume dėl daugybinės pilietybės dalyvauti registravosi tik apie 50 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių, kai Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento duomenimis, apie 461 tūkst. lietuvių gyvena užsienyje.

Kodėl Landsbergiai, Ingrida Šimonytė tokie ramūs, kai dalyvauti referendume registravosi vos daugiau kaip dešimt procentų Lietuvos piliečių, kuriems ši Konstitucijos pataisa yra aktualiausia? Atsakymas paprastas: jie nei 2019 metais, nei dabar nenori, kad referendumas pavyktų. Jiems reikalinga imituoti referendumo organizavimo pastangas ir gauti užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių balsus rinkimuose. Jie supranta, kad ta dalis emigracijoje esančių Lietuvos piliečių, kurie nemato prasmės dalyvauti referendume, vargiai balsuotų už konservatorius rinkimuose, todėl nededa pastangų jiems aktyvinti.

Nors esu visiškai tikras, kad referendumo klausimas dėl Konstitucijos keitimo nesulauks numatyto palaikymo ir dėl to kalta yra dabartinė valdžia, bet pats referendume balsuosiu „už“ ir visus kviečiu tai padaryti. Turime dar kartą parodyti, jog dauguma aktyvių piliečių palaiko mūsų emigravusių tautiečių norą išsaugoti Lietuvos pilietybę."

Svarbiausia šiuo metu Amerikoje aptariama problema: ar Amerikos prezidentas Joe Bidenas turėtų nužudyti jo šunį, ar ne.

Šis gyvūnas elgiasi gana netinkamai. Antroji Amerikos problema: ką ponas Bidenas turėtų daryti su ponu Zelenskiu Ukrainoje?

The most important problem now discussed in America is: Should American president Joe Biden kill his dog or not.

 

 This animal is quite misbehaving.

The second problem for America is: What should Mr. Biden do with Mr. Zelensky in Ukraine?

Prancūzijos prezidentas Macronas mato paradigmos pokytį pasaulinės prekybos taisyklėse, nes Kinija ir JAV nukreipia milijardus dolerių subsidijų vietinėms Kinijoje ir JAV pramonės šakoms

   „Balandį Macronas pasakė kalbą, perspėdamas, kad Europos ekonominio bendradarbiavimo projektas „gali mirti“, jei žemynas nepabus dėl naujos padėties.

 

     „Kadangi daugelis kitų pradeda keisti žaidimo taisykles ir per daug subsidijuoja – nuo Kinijos iki Jungtinių Amerikos Valstijų“, – sakė Macronas, Europa negali toliau taikyti griežtų aplinkosaugos ir ekonominių normų ir nepakankamai investuoti į jos pramonės šakas." [1]

1. Xi Arrives In Europe As Global Tensions Intensify --- Macron is expected to press China's president on trade, the conflict in Ukraine. Bisserbe, Noemie.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 06 May 2024: A.1.