Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2024 m. liepos 19 d., penktadienis

Aukščiausiasis Jungtinių Tautų teismas penktadienį pareiškė, kad Izraelio buvimas palestiniečių okupuotose teritorijose yra „neteisėtas“



„HAGA, Nyderlandai (AP) – Aukščiausiasis JT teismas taip pat paragino Izraelį nedelsiant nutraukti žydų gyvenviečių statybas, paskelbdamas, precedento neturintį, platų Izraelio valdžios pasmerkimą žemėse, kurias jis užėmė prieš 57 metus.

 

Tarptautinis Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį į platų politikos krypčių sąrašą, įskaitant Izraelio gyvenviečių Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje kūrimą ir plėtrą, vietovės gamtos išteklių naudojimą, aneksiją ir nuolatinės žemių kontrolės įvedimą bei diskriminacinę palestiniečių politiką, o visa tai pažeidžia tarptautinę teisę.

 

15 teisėjų kolegija teigė, kad Izraelio „piktnaudžiavimas savo, kaip okupacinės valdžios, statusu“ daro jo „buvimą okupuotoje Palestinos teritorijoje neteisėtu“. Jame teigiama, kad tolesnis jo buvimas buvo „neteisėtas“ ir turėtų būti nutrauktas „kuo greičiau“.

 

Jame teigiama, kad Izraelis turi nedelsiant nutraukti gyvenviečių statybą, o esamos gyvenvietės turi būti pašalintos, teigiama teismo prezidento Nawafo Salamo perskaitytoje 83 puslapių nuomonėje.

 

Per 1967 m. Artimųjų Rytų karą Izraelis užėmė Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Gazos ruožą. Palestiniečiai siekia visų trijų jų nepriklausomos valstybės teritorijų.

 

Vasario mėn. vykusiuose posėdžiuose tuometinis Palestinos užsienio reikalų ministras Riadas Malki apkaltino Izraelį apartheidu ir paragino Jungtinių Tautų aukščiausiąjį teismą paskelbti, kad Izraelio palestiniečių ieškomų žemių okupacija yra neteisėta ir turi būti nedelsiant ir besąlygiškai baigta, kad būtų galima tikėtis dviejų valstybių ateities išlikimo.

 

Palestiniečiai vasarį pateikė argumentus kartu su kitomis 49 valstybėmis ir trimis tarptautinėmis organizacijomis.

 

Erwinas van Veenas, vyresnysis mokslinis bendradarbis Clingendael ekspertų centre Hagoje, sakė, kad jei teismas nusprendžia, kad Izraelio politika Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje pažeidžia tarptautinę teisę, tai „izoliuos Izraelį dar labiau tarptautiniu mastu, bent jau pagal teisinį požiūrį."

 

Jis sakė, kad toks sprendimas „pablogintų okupacijos situaciją. Tai pašalina bet kokį teisinį, politinį ir filosofinį Izraelio plėtros projekto pagrindą."

 

Tai taip pat sustiprintų „tų, kurie siekia pasisakyti prieš tai“, pavyzdžiui, palestiniečių vadovaujamo judėjimo, pasisakančio už boikotus, akcijų pardavimą ir sankcijas Izraeliui, ranką.

 

Jis teigė, kad tai taip pat gali padidinti Palestinos valstybę pripažįstančių šalių skaičių, ypač Vakarų pasaulyje, sekant naujausiu Ispanijos, Norvegijos ir Airijos pavyzdžiu.

 

Izraelis pastatė daugiau, nei 100 gyvenviečių, teigia, prieš gyvenvietes nukreiptą judėjimą prižiūrinti, grupė „Peace Now“. Per pastaruosius penkerius metus Vakarų Kranto naujakurių populiacija išaugo daugiau, nei 15%, iki daugiau, nei 500 000, izraeliečių, teigia naujakuriams palanki grupė.

 

Izraelis taip pat aneksavo Rytų Jeruzalę ir visą miestą laiko savo sostine. Dar 200 000 izraeliečių gyvena Rytų Jeruzalėje pastatytose gyvenvietėse, kurias Izraelis laiko savo sostinės rajonais. Palestinos miesto gyventojai susiduria su sistemine diskriminacija, todėl jiems sunku statyti naujus namus ar plėsti esamus.

 

Tarptautinė bendruomenė mano, kad visos gyvenvietės yra nelegalios arba kliūtys taikai, nes jos pastatytos žemėse, kurias palestiniečiai turi savo valstybei.

 

Netanyahu griežtos linijos vyriausybėje dominuoja naujakuriai ir jų politiniai rėmėjai. Netanyahu savo finansų ministrui Bezaleliui Smotrichui, buvusiam naujakurių lyderiui, suteikė precedento neturinčius įgaliojimus spręsti gyvenviečių politiką. Smotrichas pasinaudojo šia pozicija, siekdamas įtvirtinti Izraelio kontrolę Vakarų Krante, skatindamas statyti daugiau žydų gyvenviečių namų ir įteisinti forpostus.

 

Pagal įsakymo kopiją, kurią gavo „The Associated Press“, valdžia neseniai patvirtino 12,7 kvadratinių kilometrų (beveik 5 kvadratinių mylių) žemės sklypą Jordano slėnyje – strateginiame žemės sklype giliai Vakarų Krante. Sekimo grupės „Peace Now“ duomenys rodo, kad tai buvo didžiausias atskiras asignavimas, patvirtintas nuo 1993 m. Oslo susitarimų taikos proceso pradžios."

 



The top U.N. court said Friday that Israel’s presence in the Palestinian occupied territories is “unlawful”

  

"THE HAGUE, Netherlands (AP) — The top U.N. court also called on Israel to end and for settlement construction to stop immediately, issuing an unprecedented, sweeping condemnation of Israel’s rule over the lands it captured 57 years ago.

The International Court of Justice pointed to a wide list of policies, including the building and expansion of Israeli settlements in the West Bank and east Jerusalem, use of the area’s natural resources, the annexation and imposition of permanent control over lands and discriminatory policies against Palestinians, all of which it said violated international law.

The 15-judge panel said Israel’s “abuse of its status as the occupying power” renders its “presence in the occupied Palestinian territory unlawful.” It says its continued presence was ”illegal” and should be ended as “rapidly as possible.”

It said Israel must end settlement construction immediately and that existing settlements must be removed, according to the 83-page opinion read out by court President Nawaf Salam.

Israel captured the West Bank, east Jerusalem and Gaza Strip in the 1967 Mideast war. The Palestinians seek all three areas for an independent state.

At hearings in February, then-Palestinian Foreign Minister Riad Malki accused Israel of apartheid and urged the United Nations’ top court to declare that Israel’s occupation of lands sought by the Palestinians is illegal and must end immediately and unconditionally for any hope for a two-state future to survive.

The Palestinians presented arguments in February along with 49 other nations and three international organizations.

Erwin van Veen, a senior research fellow at the Clingendael think tank in The Hague, said that if the court rules that Israel’s policies in the West Bank and east Jerusalem breach international law, it would “isolate Israel further internationally, at least from a legal point of view.”

He said such a ruling would “worsen the case for occupation. It removes any kind of legal, political, philosophical underpinning of the Israeli expansion project.”

It would also strengthen the hand of “those who seek to advocate against it” — such as the grassroots Palestinian-led movement advocating boycotts, divestment and sanctions against Israel.

He said it also could increase the number of countries that recognize the state of Palestine, in particular in the Western world, following the recent example of Spain and Norway and Ireland.”

Israel has built well over 100 settlements, according to the anti-settlement monitoring group Peace Now. The West Bank settler population has grown by more than 15% in the past five years to more than 500,000 Israelis, according to a pro-settler group.

Israel also has annexed east Jerusalem and considers the entire city to be its capital. An additional 200,000 Israelis live in settlements built in east Jerusalem that Israel considers to be neighborhoods of its capital. Palestinian residents of the city face systematic discrimination, making it difficult for them to build new homes or expand existing ones.

The international community considers all settlements to be illegal or obstacles to peace since they are built on lands sought by the Palestinians for their state.

Netanyahu’s hard-line government is dominated by settlers and their political supporters. Netanyahu has given his finance minister, Bezalel Smotrich, a former settler leader, unprecedented authority over settlement policy. Smotrich has used this position to cement Israel’s control over the West Bank by pushing forward plans to build more settlement homes and to legalize outposts.

Authorities recently approved the appropriation of 12.7 square kilometers (nearly 5 square miles) of land in the Jordan Valley, a strategic piece of land deep inside the West Bank, according to a copy of the order obtained by The Associated Press. Data from Peace Now, the tracking group, indicate it was the largest single appropriation approved since the 1993 Oslo accords at the start of the peace process."

https://www.breitbart.com/middle-east/2024/07/19/israel-rejects-biased-u-n-courts-non-binding-ruling-on-occupied-territories/

 

Why is green politics turning into a swear word in the West?

 

"In Lithuania, rowanberries ripened in the middle of July and the gladiolus, which we associated with the first of September, began to bloom. I am not talking about the fact that I have already eaten a tomato from the greenhouse, we dug potatoes for the first time at the beginning of June, and in the garden quite large watermelons, melons, pumpkins are already ripening. If I were a child if I suggested planting watermelons and melons in the village... everyone would have laughed.

 

Only urbanites who grew up in apartment buildings, bought tomatoes only from the store, can say that climate change is not happening. Or people who benefit from climate change denial.

 

Why, then, do green politics and the "New Green Deal" become a popular target of criticism in the West, while radical political forces associate it with European dictatorship, gays and vaccinations?

 

Why is the green politics becoming less popular in the West?

 

First of all, this is because people are starting to associate the green politics with a higher cost of living.

 

This is a huge failure of the politicians, because the very idea of ​​the Green Deal is that while we fight climate change we also fight unemployment and social problems.

 

 When it comes to green, we hear from politicians about fuel excise, car taxation, restrictions on agriculture. Politicians want 'pollution' to not pay, often unwilling to see people unable to afford 'clean' alternatives.

 

The Green Deal was conceived as a political program consisting of clear parts. But in Lithuania and Europe, without the goals to reduce CO2 emissions by such and such a year or completely abandon them, we never heard what the green course is for us. What decisions make it up? What areas will it affect? What positive social outcomes await us? How many and where will new jobs be created? What investments will reach us? How will this boost our economy? We do not have and have not clearly presented this program to the public.

 

Without a clear whole, it seems that the Green Deal is only about machinery and agriculture. And rising prices.

 

What pollution are we not talking about?

 

Another problem that people often complain about is that the areas where we fight climate change are chosen rather vaguely. And in some areas where society would see clear benefits, very little is being done.

 

First of all, the renovation of apartment buildings comes to mind here. Although the various sources vary slightly, heating and electricity use are often cited as some of the biggest sources of pollution, with some sources ranking it as the No. 1 problem overall. Home renovations and maintenance of electrical networks would be an area where people would feel obvious benefits. Where does it fit into our green course? It's hard to say because we don't really know what it is. The only thing that is clear is that the renovation of houses is at a standstill, and Soviet apartment buildings in general have started to fall apart. In Vilnius, only 12 percent of them have been renovated or are being renovated.

 

Another area that is generally not talked about in Lithuania is clothing. This is because the production of clothes requires a lot of water, and they themselves are mostly made from petroleum products. In addition, at the lowest estimate, more than half of all textile products are thrown away in the same year. According to various sources, this industry is the Top 3 polluter in the world. Let me remind you that we don't talk about this in Lithuania at all, because we are focused on cars and farmers.

 

Cosmetics

 

Some solutions have been taken on food waste and the construction sector, but these too often seem socially insensitive.

 

The possibility of reducing the value-added tax on vegetables and fruits, which would potentially reduce the consumption of meat without making food more expensive, has not been seriously considered, and would positively affect not only the environment, but also public health. And this, in turn, would allow savings in the field of health care.

 

Instead of really strengthening the use of local agricultural products, we are still in the practice of catering competitions in education and health care being won by big sandwich companies.

 

And so on...

 

If the new Lithuanian government elected in autumn wants to implement a real green course, and not shove it down the throat of the public, it will be necessary to seriously work on it as a whole and its social dimension. But all possibilities are there, all you need is desire and imagination."

 


Kodėl žalioji politika Vakaruose virsta keiksmažodžiu?

 

"Lietuvoje liepos viduryje sunoko šermukšniai ir pradeda žydėti kardeliai, kuriuos siejome su Rugsėjo pirmąja. Nekalbu apie tai, kad jau valgiau pomidorą iš šiltnamio, bulvių pirmą kartą išsikasėme birželio pradžioje, o sode noksta jau gana dideli arbūzai, melionai, moliūgai. Jei vaikystėje būčiau kaime pasiūlęs sodinti arbūzus ir melionus... būtų buvę visiems juoko.

Tik miestiečiai, kurie išaugo daugiabučiuose, pomidorą pirko tik iš parduotuvės, gali sakyti, kad klimato kaita nevyksta. Arba žmonės, kurie iš klimato kaitos neigimo gauna kažkokią naudą.

Kodėl tada žalioji politika ir „naujasis kursas“ Vakaruose tampa populiariu kritikos taikiniu, o radikalios politinės jėgos jį sieja su Europos diktatūra, gėjais ir skiepais?

Kodėl žaliasis kursas tampa vis mažiau populiarus Vakaruose?

Pirmiausia, taip yra todėl, kad žaliasis kursas žmonėms pradeda sietis su brangstančiu pragyvenimu. 

Tai didžiulė politikų nesėkmė, nes pati žaliojo kurso idėja yra ta, kad kovodami su klimato kaita taip pat kovotume su nedarbu ir socialinėmis problemomis.

Šia prasme, jeigu žaliasis kursas ir yra žaliasis, jis nėra kursas. Kalbant apie jį iš politikų girdime apie kuro akcizą, automobilių apmokestinimą, apribojimus žemės ūkiui. Politikai nori, kad „taršumas“ neapsimokėtų, dažnai nenorėdami matyti, kad žmonės negali įpirkti „netaršių“ alternatyvų.

Žaliasis kursas buvo sugalvotas, kaip politinė programa, susidedanti iš aiškių dalių. Bet Lietuvoje ir Europoje be tikslų iki tokių ir tokių metų sumažinti CO2 emisijas ar jų visiškai atsisakyti mes taip ir neišgirdome, kas pas mus yra žaliasis kursas. Kokie sprendimai jį sudaro? Kokias sritis jis paveiks? Kokie teigiami socialiniai rezultatai mūsų laukia? Kiek ir kur atsiras naujų darbo vietų? Kokios investicijos mus pasieks? Kaip tai pakels mūsų ekonomiką? Neturime ir nesame visuomenei aiškiai pristatę šitos programos.

Be aiškios visumos atrodo, kad žaliasis kursas yra tik apie mašinas ir žemės ūkį. Ir kylančias kainas.

Apie kokią taršą nekalbame?

Kita problema, dėl kurios dažnai piktinasi žmonės, yra tai, kad sritys, kuriose kovojame su klimato kaita, pasirenkamos gana neaiškiai. O kai kuriose srityse, kuriose visuomenė matytų aiškią naudą, daroma labai mažai.

Čia visų pirma į galva ateina daugiabučių namų renovacija. Nors įvairūs šaltiniai šiek tiek skiriasi, šildymas ir elektros vartojimas dažnai pateikiami, kaip vieni didžiausių taršos šaltinių, kai kurių šaltinių nuomone, tai apskritai yra problema Nr. 1. Namų renovacijos ir elektros tinklų tvarkymas būtų sritis, kurioje žmonės pajustų akivaizdžią naudą. Kokią vietą tai užima mūsų žaliajame kurse? Sunku pasakyti, nes mes nelabai žinome, kas tai yra. Aišku tik tai, kad namų renovacija stipriai stringa, o sovietiniai daugiabučiai apskritai pradėjo byrėti. Vilniuje šiuo metu renovuota arba renovuojama tik 12 proc. daugiabučių.

Kita sritis, apie kurią Lietuvoje apskritai nekalbama, yra drabužiai. Taip yra todėl, kad drabužių gamyba reikalauja labai daug vandens, o jie patys dažniausiai gaminami iš naftos produktų. Be to, minimaliausiu skaičiavimu, daugiau, nei pusė visų tekstilės gaminių yra išmetami tais pačiais metais. Įvairių šaltinių vertinimu, ši industrija yra Top 3 teršėjas pasaulyje. Priminsiu, kad apie tai Lietuvoje apskritai nekalbame, nes esame užsiciklinę ties automobiliais ir ūkininkais.

Kosmetika

Buvo imtasi tam tikrų sprendimų dėl maisto švaistymo ir statybų sektoriaus, bet ir jie dažnai atrodo socialiai nejautrūs.

Rimtai nesvarstyta galimybės mažinti pridėtinės vertės mokestį daržovėms ir vaisiams, kas potencialiai mažintų mėsos vartojimą, jos nebranginant, ir teigiamai paveiktų ne tik aplinką, bet ir visuomenės sveikatą. O tai savo ruožtu leistų sutaupyti sveikatos apsaugos srityje.

Užuot realiai stiprinę vietinio žemės ūkio produktų naudojimą, vis dar laikomės praktikos, kai maitinimo konkursus švietimo ir sveikatos apsaugos įmonėse laimi didelės sumuštinių gaminimo įmonės.

Ir taip toliau...

Jei rudenį išrinkta nauja Lietuvos valdžia norės vykdyti tikrą žaliąjį kursą, o ne kišti jį per gerklę visuomenei, reiks rimtai padirbėti prie jo, kaip visumos bei socialinės jo dimensijos. Bet visos galimybės tam yra, tereikia noro ir vaizduotės."