It Is Ukraine's Zelensky and His Supporter America's Biden that Lost the Elections in Parts of Germany Today

"The far-right Alternative for Germany, or AfD, had a very successful night in two states, despite its state chapters’ classification as “extremist” by German domestic intelligence.

The far-right Alternative for Germany, or AfD, had a very successful night in two East German states on Sunday, with nearly a third of voters voting for the party, whose state chapters have been classified as “confirmed extremist” by German domestic intelligence.

But while a far-right party doing so well in two German states less than eight decades after the end of Nazi Germany is symbolically fraught, it will likely have only limited impact on Germany’s national politics. Although a record number of voters turned out on Sunday in the two states, only about 7 percent of all Germans were eligible to vote.

Nor is the AfD expected to find allies easily. All the other parties that won statehouse seats on Sunday have committed themselves to not collaborating with the far right, in a strategy that will further alienate far-right voters but that is intended to ensure democratic stability in government.

Still, the elections will have ripple effects that are hard to predict, not least on the success of a far-left party that did not exist last year. In Thuringia, the smaller of the two states, nearly half of the voters chose extremist parties, which will force parties to make difficult compromises in the coming weeks if their leaders are to create a stable, working government.

In Saxony, where the mainstream Christian Democratic Union, or C.D.U., came in first, things are slightly more straightforward, in part because Greens and Social Democrats could retain a role in a minority government.

Here are some takeaways from the election:

The far right is surging in the former communist east.

With nearly 33 percent of the vote in Thuringia and 31 percent in Saxony, the AfD had its best statewide showing since it was founded as a euroskeptic party 11 years ago.

The AfD’s first-place finish in Thuringia could make governing the state messy. Björn Höcke, the AfD’s state leader, announced on Sunday that as the largest party, the AfD would be looking for coalition partners — what will probably be a futile, if time-consuming stunt.

But more important, AfD has probably won enough seats in Thuringia’s statehouse to block certain critical votes that require the assent of two-thirds of legislators, including to change the state’s Constitution.

While the AfD has done well in eastern states, it tends not to in the west of Germany. In the European Union’s parliamentary election this June, the party got 15.9 percent of the vote across the country.

Still, the surge in the AfD could help push mainstream parties to adopt positions associated with the far right, and many politicians have already shifted on some issues, including rules on deportations.

A far-left party emerged as a new force.

The upstart Sahra Wagenknecht Alliance, known by its German initials B.S.W., had a historic night.

The party, which was not founded until January, garnered nearly 16 percent of the vote in Thuringia and almost 12 percent in Saxony. Those results, coupled with the fact that no one is willing to work with the AfD, mean it will likely play a part in one or both state governments — which is unheard-of for a party that is less than a year old.

Sahra Wagenknecht, the former communist who founded the party, has said that she would not join a coalition with parties that support arming Ukraine. It remains to be seen to what extent she insists on that stance, which is one of her party’s main planks, or whether the C.D.U., which has consistently pushed Chancellor Olaf Scholz to help Ukraine and is hoping to run both state governments, will change its course on the issue.

In either case, Sunday’s elections could help temper Germany’s willingness to support Ukraine militarily.

Scholz’s coalition was weakened further.

Although Mr. Scholz’s Social Democratic Party garnered enough voter support on Sunday to remain in both statehouses, the same could not be said of his two governing partners. With less than the 5 percent needed to sit in the statehouse, the Greens and the Free Democratic Party, or F.D.P., were both kicked out of the state parliament in Thuringia. The F.D.P. also failed to win enough seats to enter Saxony’s state parliament.

While the results of the election don’t immediately affect the coalition, it could have drive some members to reconsider sticking with it until the next federal election a year from now.

But even if the coalition does hold, the election results are expected to stymie new progressive laws, as coalition partners become ever more nervous about a right-wing backlash in next’s year’s election.

A viable mainstream opposition still exists.

The only mainstream party to come out on top on Sunday was the C.D.U., which has been in the opposition in Berlin since Angela Merkel, its longtime leader, did not run again for chancellor in 2021.

The results on Sunday will likely benefit Friedrich Merz, the C.D.U.’s leader. Analysts said the results suggest that, under his more conservative leadership on issues like immigration, the party has a chance against populist rivals.

And while there are weeks to go before the states form governments, it is likely that both Thuringia and Saxony will be lead by a C.D.U. governor, which would give the party added power in Berlin through the Federal Council of States, which comprises state leaders.

“We are the bulwark,” Carsten Linnemann, the C.D.U. secretary general, told reporters on Sunday." [1]

A fortress built of sand, because the Wagenknecht party who decides who gets power won't form a coalition with you because of your stinking support for Zelensky.

1. Takeaways From East Germany’s State Elections. Schuetze, Christopher F.  New York Times (Online) New York Times Company. Sep 2, 2024.

Daugiau atostogų, mažiau pinigų: pusė dirbančių žmonių nori dirbti mažiau

„Darbuotojų noras atsisakyti dalies atlyginimo, kad dirbtų mažiau, auga – nepaisant daugybės neužimtų etatų įmonėse. Yra ryškūs skirtumai tarp kartų.

 

Tyrimo duomenimis, daugiau, nei pusė darbuotojų Vokietijoje nori dirbti mažiau. Maždaug trečdalis yra pasirengę nusipirkti savo laisvę. Karjeros tinklo „Xing“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad už daugiau atostogų dienų 34 procentai apklaustųjų net būtų pasirengę gauti mažiau pinigų.

 

Daugelis darbuotojų jaučia neužimtų pareigybių savo įmonėje pasekmes: daugiau, nei 40 procentų apklaustųjų teigė, kad jų įmonei sunku rasti tinkamą personalą, o 30 procentų kalbėjo apie padidėjusį darbo krūvį ir blogą atmosferą darbo vietoje.

 

Darbo rinkos ir profesijų tyrimų institutas suskaičiavo, kad iki 2035 metų Vokietijos darbo rinkoje dėl demografinių priežasčių neteks 7 mln. Valstybinis plėtros bankas KfW perspėjo: dėl darbuotojų trūkumo Vokietijai šį dešimtmetį gresia stagnacijos ir, galbūt, net mažėjančios gerovės era.

 

Tačiau šeši iš dešimties respondentų atmetė idėją daugiau dirbti, sprendžiant šias problemas.

 

Vokietijoje savaitės darbo valandos yra mažesnės už Europos vidurkį

 

Tačiau, turėdami tinkamas finansines paskatas, keli respondentai galėtų įsivaizduoti dirbti papildomas valandas: tiktų priemokos ir priedai, didesnis atlyginimas ar papildomos atostogų dienos.

 

„Šie rezultatai rodo, kad darbuotojai Vokietijoje mažiau, nei bet kada, nori pajungti savo asmeninį gyvenimą darbui, nebent tam būtų tinkamos sąlygos“, – sako Xing generalinis direktorius Thomas Kindleris.

 

Vidutiniškai savaitės darbo valandos Vokietijoje 2023 m. buvo 34,4 valandos, tai yra mažiau, nei Europos vidurkis – 36,9 valandos. Nepaisant to, 49 procentai kartų nori sutrumpinti savo darbo valandas – viršuje yra „Gen Z“ su 53 procentais, o toliau – pusė „Millennials“ ir 48 procentai „X kartos“. Tik 37 procentai kūdikių bumo kartos, artėjančios į pensiją, teigė, kad sumažins savo darbo valandas. Tik devyni procentai apklaustųjų norėtų dirbti daugiau.

 

Vyrams labiau patinka darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, nei moterims

 

Maždaug pusė darbuotojų teigė, kad yra patenkinti arba net labai patenkinti savo darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Tačiau 49 proc. moterų yra mažiau patenkintos santykiu tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, nei vyrai (55 proc.).

 

Remiantis informacija, liepos pradžioje rinkos tyrimų instituto Appinio reprezentatyvioje internetinėje apklausoje Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje buvo apklausta 3500 darbuotojų nuo 18 iki 65 metų amžiaus."

 

More vacation, less money: Half of working people want to work less

 

"The willingness of employees to forego part of their salary for less work is growing - despite many unfilled positions in companies. There are clear differences between the generations.

 

According to a survey, more than half of employees in Germany want to work less. Around a third are prepared to buy their way out of this. 34 percent of those surveyed would even be prepared to receive less money for more vacation days, according to a survey commissioned by the career network Xing.

 

Many employees are feeling the consequences of unfilled positions in their company: Over 40 percent of those surveyed said that their company had difficulty finding suitable staff, while 30 percent spoke of an increased workload and a bad atmosphere in the workplace.

 

The Institute for Employment Research has calculated that by 2035, the German labor market will have lost 7 million workers for demographic reasons. The state development bank KfW warned that due to the lack of workers, Germany is threatened with an era of stagnating, possibly even shrinking prosperity this decade.

 

However, six out of ten respondents rejected the idea of ​​working more to counteract these problems. While the older generations of "baby boomers" and "Gen X" each said (63 percent) that extra work was not necessary, "millennials" and "Gen Z" each thought it was somewhat more important (just over 50 percent).

 

Germany's weekly working hours are below the European average

 

However, with the right financial incentives, several respondents could imagine working extra hours: bonuses and premiums, a higher salary or additional vacation days would be suitable.

 

"These results show us that employees in Germany are less willing than ever to subordinate their private lives to their job, unless the conditions are right," says Xing Managing Director Thomas Kindler.

 

On average, the weekly working hours in Germany in 2023 were 34.4 hours, below the European average of 36.9 hours. Nevertheless, 49 percent of all generations want to reduce their working hours - at the top are "Gen Z" with 53 percent, closely followed by half of the "Millennials" and 48 percent of "Gen X". Of the "baby boomer" generation, who are approaching retirement, only 37 percent said they would reduce their working hours. Only nine percent of those surveyed would like to work more.

 

Men enjoy more work-life balance than women

 

Around half of employees said they were satisfied or even very satisfied with their own work-life balance. However, at 49 percent, women are less satisfied with the relationship between work and private life than men (55 percent).

 

According to the information, 3,500 employees between the ages of 18 and 65 in Germany, Austria and Switzerland were surveyed in a representative online survey by the market research institute Appinio at the beginning of July."

 

„Tai žemės drebėjimas, pakeitęs istoriją“

„Laikraščiai nuo Niujorko iki Romos savo straipsniuose pirmiausia akcentuoja dešiniojo ekstremisto AfD iškilimą. Taip pat dėmesio sulaukia ir sunki Olafo Scholzo padėtis bei šviesoforai.

 

Amerikiečių laikraštis „New York Times“ rašo: „Rinkimai dviejose buvusiose Rytų Vokietijos valstybėse Berlyne buvo atidžiai stebimi, kaip didėjančios kairiųjų ir dešiniųjų ekstremistinių partijų stiprėjimo bei centristinių partijų pozicijų silpnėjimo rodiklis. Tai buvo pirmas kartas nuo nacių laikų, kai dešiniųjų ekstremistų partija laimėjo valstijos rinkimus. Rezultatai laikomi. nerimą keliančiu .Vokietijos demokratijos sveikatos ir ateities rodikliu ir gali pagilinti dilemą, ar ir kaip įsitvirtinusioms partijoms pavyks izoliuoti ekstremistus ir neleisti jiems patekti į valdžią.

 

„Wall Street Journal“ situaciją apibendrina taip: „Dešinieji ekstremistai Rytų Vokietijoje yra ant istorinės rinkimų pergalės slenksčio. Dviejų federalinių žemių rinkimai gali atnešti pirmąją dešiniųjų ekstremistų pergalę Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos – ir naują gėdą Olafo Scholzo vyriausybei.

 

„Le Parisien“ iš Prancūzijos taip pat mano, kad kancleris ir jo koalicija turi problemų: „Dešinieji ekstremistai laimi valstijos rinkimus, pirmuosius pokario laikotarpiu. (...) Šie rezultatai yra beprecedentys partijai ir yra dar vienas rimtas smūgis trapiai Olafo Scholzo koalicijai, kaip parodė apklausos“.

 

„The Economist“ iš Didžiosios Britanijos rinkimus Saksonijoje ir Tiuringijoje klasifikuoja taip: „Simbolinis rezultatų pobūdis turės didesnį svorį, nei jų turinys. Tiesa, per 40 procentų rinkėjų abiejose valstybėse balsavo už populistines partijas, kurios kartais skamba kaip Kremliaus ruporai. Tačiau Vokietijos žemės turi mažai įtakos šalies užsienio politikai. „Rinkimų rezultatai dviejose mažose žemėse, kurių bendras 6,2 mln. gyventojų sudaro apie 7 procentus visų Vokietijos gyventojų, negali būti vertinami, kaip nacionalinis rodiklis.

 

Britų laikraštis „The Guardian“ komentuoja: „Kraštutinių dešiniųjų AfD yra ant pergalės rytiniuose valstijų rinkimuose. Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo dešiniųjų ekstremistų partija tapo stipriausia Vokietijos valstybės parlamento jėga (...), o nauja populistinė kairioji jėga užėmė nuolatinę vietą šalies politiniame kraštovaizdyje. Per dvejus akylai stebimus rinkimus buvusiuose komunistiniuose Rytuose rinkėjai aiškiai išreiškė savo nepasitenkinimą, Vokietijoje įsitvirtinusiomis, partijomis.

 

„La Repubblica“ iš Italijos sako: „Tai žemės drebėjimas, pakeičiantis istoriją. Pirmą kartą nuo karo pabaigos dešiniųjų ekstremistų partija laimi Vokietijos valstijos rinkimus. 90 metų po Hitlerio atėjimo į valdžią. Ir valstybėje, Tiuringijoje, pagarsėjusioje tuo, kad 1924 m. naciai pirmą kartą parėmė vietos valdžią.

 

Rinkimai Saksonijoje ir Tiuringijoje taip pat yra Ispanijos problema. „El Mundo“ analizuoja: „Vokietijos rinkimuose kraštutinės dešinės negali būti sustabdytos: remiantis apklausomis, jie laimės Tiuringijoje ir užims antrą vietą Saksonijoje. AfD sugeba kreiptis į rinkėjus, kurie atmeta imigraciją ir priešiškumo Rusijai politiką.

 

„El País“ rašo: „Pagal prognozes, Vokietijos AfD ultros laimės rinkimus Tiuringijoje. Björnas Höcke'as, radikaliausias partijos lyderis, laimi pirmąją vietą, bet vargu ar galės valdyti. Saksonijoje nedidele persvara laimi konservatyvioji CDU.

 

„Kronenzeitung“ iš Austrijos komentuoja: „Tačiau juos sieja jų „prieš ten esančias partijas“ įvaizdis. Jie šaudė aštriais šonais prieš valdančiuosius, ypač prieš šviesoforų koaliciją Berlyne. Tiek AfD, tiek BSW neigia jos gebėjimą spręsti problemas. Šalies būklę jie piešia tamsiausiomis spalvomis ir siūlo save gelbėtojais. „Mūsų šalis nėra geros būklės“, – sakoma BSW įkūrimo manifeste. (...) Be partnerio AfD lieka tik opozicija. Kita vertus, BSW netrukus gali atsidurti tokioje situacijoje, kaip įrodyti, kad yra atsakinga už vyriausybės pareigas. Tačiau prieš tai tektų derėti nafta ir vanduo: galimas partneris CDU kartais nutolęs nuo BSW pozicijų.

 

Šveicarijos „Tages-Anzeiger“ komentuoja: „Didžioji dauguma Rytų Vokietijoje nenori sulėtinti nelegalios imigracijos, o verčiau ją sustabdyti – taip pat ir ginklų tiekimą Ukrainai. Abu klausimai paaiškina dešiniųjų ekstremistų AfD ir naujosios populistinės grupės triumfą su Sahra Wagenknecht.

 

Kartu jie Tiuringijoje surenka beveik pusę visų balsų. Abiem pavyko nukreipti nepasitenkinimą Berlyno vyriausybe į savo tikslus – bent jau geriau, nei pagrindinei Vokietijos opozicinei partijai CDU. Nepaisant to, ji taip pat yra viena iš nugalėtojų. Skirtingai, nei AfD, kuri išlieka izoliuota savo ekstremizmu, CDU yra paskutinė partija iš plataus centro, aplink kurią dar galima formuoti vyriausybes tokiose konservatyviose srityse: Saksonijoje ministras pirmininkas Michaelas Kretschmeris laikosi prieš AfD, o Tiuringijoje. SPD – kanclerių partijai – pirmoji rinkimų diena Rytuose – tamsu. Jei socialdemokratai taip pat žlugs Brandenburge per tris savaites ir jų ministras pirmininkas Dietmaras Woidke'as neteks ten savo galios, kancleris Olafas Scholzas taip pat klibės. Atsižvelgiant į federalinius rinkimus po metų, nebegalima atmesti partijos sukilimo prieš jį.

 

Baigdamas liberalų laikraštį „Hospodarske noviny“ iš Čekijos, rašoma: „Björnui Höcke'ui, aukščiausiam „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kandidatui Tiuringijoje, aišku, kur nueitų pirmoji jo kelionė į užsienį, jei jis vieną dieną būtų išrinktas kancleris turėtų: į Maskvą. (...) Pagrindinės jo rinkimų kampanijos temos buvo pasipriešinimas tolesnei pagalbai Ukrainai, santykiai su Rusija ir migracija. (...)

 

Tačiau Höcke dar toli nuo persikėlimo į kanceliariją. Nepaisant aiškios jo partijos pergalės rinkimuose žemėje, jis net nesitiki tapti Tiuringijos ministru pirmininku. (...) Nes jokia partija nenori kurti koalicijos su AfD, nei žemės, nei federaliniu lygiu. Norint suformuoti žemių vyriausybes Tiuringijoje ir Saksonijoje, bus būtinas CDU ir Sahra Wagenknecht BSW bendradarbiavimas, net jei tai labai nenatūralus derinys."