„Tai žemės drebėjimas, pakeitęs istoriją“

„Laikraščiai nuo Niujorko iki Romos savo straipsniuose pirmiausia akcentuoja dešiniojo ekstremisto AfD iškilimą. Taip pat dėmesio sulaukia ir sunki Olafo Scholzo padėtis bei šviesoforai.

 

Amerikiečių laikraštis „New York Times“ rašo: „Rinkimai dviejose buvusiose Rytų Vokietijos valstybėse Berlyne buvo atidžiai stebimi, kaip didėjančios kairiųjų ir dešiniųjų ekstremistinių partijų stiprėjimo bei centristinių partijų pozicijų silpnėjimo rodiklis. Tai buvo pirmas kartas nuo nacių laikų, kai dešiniųjų ekstremistų partija laimėjo valstijos rinkimus. Rezultatai laikomi. nerimą keliančiu .Vokietijos demokratijos sveikatos ir ateities rodikliu ir gali pagilinti dilemą, ar ir kaip įsitvirtinusioms partijoms pavyks izoliuoti ekstremistus ir neleisti jiems patekti į valdžią.

 

„Wall Street Journal“ situaciją apibendrina taip: „Dešinieji ekstremistai Rytų Vokietijoje yra ant istorinės rinkimų pergalės slenksčio. Dviejų federalinių žemių rinkimai gali atnešti pirmąją dešiniųjų ekstremistų pergalę Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo pabaigos – ir naują gėdą Olafo Scholzo vyriausybei.

 

„Le Parisien“ iš Prancūzijos taip pat mano, kad kancleris ir jo koalicija turi problemų: „Dešinieji ekstremistai laimi valstijos rinkimus, pirmuosius pokario laikotarpiu. (...) Šie rezultatai yra beprecedentys partijai ir yra dar vienas rimtas smūgis trapiai Olafo Scholzo koalicijai, kaip parodė apklausos“.

 

„The Economist“ iš Didžiosios Britanijos rinkimus Saksonijoje ir Tiuringijoje klasifikuoja taip: „Simbolinis rezultatų pobūdis turės didesnį svorį, nei jų turinys. Tiesa, per 40 procentų rinkėjų abiejose valstybėse balsavo už populistines partijas, kurios kartais skamba kaip Kremliaus ruporai. Tačiau Vokietijos žemės turi mažai įtakos šalies užsienio politikai. „Rinkimų rezultatai dviejose mažose žemėse, kurių bendras 6,2 mln. gyventojų sudaro apie 7 procentus visų Vokietijos gyventojų, negali būti vertinami, kaip nacionalinis rodiklis.

 

Britų laikraštis „The Guardian“ komentuoja: „Kraštutinių dešiniųjų AfD yra ant pergalės rytiniuose valstijų rinkimuose. Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo dešiniųjų ekstremistų partija tapo stipriausia Vokietijos valstybės parlamento jėga (...), o nauja populistinė kairioji jėga užėmė nuolatinę vietą šalies politiniame kraštovaizdyje. Per dvejus akylai stebimus rinkimus buvusiuose komunistiniuose Rytuose rinkėjai aiškiai išreiškė savo nepasitenkinimą, Vokietijoje įsitvirtinusiomis, partijomis.

 

„La Repubblica“ iš Italijos sako: „Tai žemės drebėjimas, pakeičiantis istoriją. Pirmą kartą nuo karo pabaigos dešiniųjų ekstremistų partija laimi Vokietijos valstijos rinkimus. 90 metų po Hitlerio atėjimo į valdžią. Ir valstybėje, Tiuringijoje, pagarsėjusioje tuo, kad 1924 m. naciai pirmą kartą parėmė vietos valdžią.

 

Rinkimai Saksonijoje ir Tiuringijoje taip pat yra Ispanijos problema. „El Mundo“ analizuoja: „Vokietijos rinkimuose kraštutinės dešinės negali būti sustabdytos: remiantis apklausomis, jie laimės Tiuringijoje ir užims antrą vietą Saksonijoje. AfD sugeba kreiptis į rinkėjus, kurie atmeta imigraciją ir priešiškumo Rusijai politiką.

 

„El País“ rašo: „Pagal prognozes, Vokietijos AfD ultros laimės rinkimus Tiuringijoje. Björnas Höcke'as, radikaliausias partijos lyderis, laimi pirmąją vietą, bet vargu ar galės valdyti. Saksonijoje nedidele persvara laimi konservatyvioji CDU.

 

„Kronenzeitung“ iš Austrijos komentuoja: „Tačiau juos sieja jų „prieš ten esančias partijas“ įvaizdis. Jie šaudė aštriais šonais prieš valdančiuosius, ypač prieš šviesoforų koaliciją Berlyne. Tiek AfD, tiek BSW neigia jos gebėjimą spręsti problemas. Šalies būklę jie piešia tamsiausiomis spalvomis ir siūlo save gelbėtojais. „Mūsų šalis nėra geros būklės“, – sakoma BSW įkūrimo manifeste. (...) Be partnerio AfD lieka tik opozicija. Kita vertus, BSW netrukus gali atsidurti tokioje situacijoje, kaip įrodyti, kad yra atsakinga už vyriausybės pareigas. Tačiau prieš tai tektų derėti nafta ir vanduo: galimas partneris CDU kartais nutolęs nuo BSW pozicijų.

 

Šveicarijos „Tages-Anzeiger“ komentuoja: „Didžioji dauguma Rytų Vokietijoje nenori sulėtinti nelegalios imigracijos, o verčiau ją sustabdyti – taip pat ir ginklų tiekimą Ukrainai. Abu klausimai paaiškina dešiniųjų ekstremistų AfD ir naujosios populistinės grupės triumfą su Sahra Wagenknecht.

 

Kartu jie Tiuringijoje surenka beveik pusę visų balsų. Abiem pavyko nukreipti nepasitenkinimą Berlyno vyriausybe į savo tikslus – bent jau geriau, nei pagrindinei Vokietijos opozicinei partijai CDU. Nepaisant to, ji taip pat yra viena iš nugalėtojų. Skirtingai, nei AfD, kuri išlieka izoliuota savo ekstremizmu, CDU yra paskutinė partija iš plataus centro, aplink kurią dar galima formuoti vyriausybes tokiose konservatyviose srityse: Saksonijoje ministras pirmininkas Michaelas Kretschmeris laikosi prieš AfD, o Tiuringijoje. SPD – kanclerių partijai – pirmoji rinkimų diena Rytuose – tamsu. Jei socialdemokratai taip pat žlugs Brandenburge per tris savaites ir jų ministras pirmininkas Dietmaras Woidke'as neteks ten savo galios, kancleris Olafas Scholzas taip pat klibės. Atsižvelgiant į federalinius rinkimus po metų, nebegalima atmesti partijos sukilimo prieš jį.

 

Baigdamas liberalų laikraštį „Hospodarske noviny“ iš Čekijos, rašoma: „Björnui Höcke'ui, aukščiausiam „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kandidatui Tiuringijoje, aišku, kur nueitų pirmoji jo kelionė į užsienį, jei jis vieną dieną būtų išrinktas kancleris turėtų: į Maskvą. (...) Pagrindinės jo rinkimų kampanijos temos buvo pasipriešinimas tolesnei pagalbai Ukrainai, santykiai su Rusija ir migracija. (...)

 

Tačiau Höcke dar toli nuo persikėlimo į kanceliariją. Nepaisant aiškios jo partijos pergalės rinkimuose žemėje, jis net nesitiki tapti Tiuringijos ministru pirmininku. (...) Nes jokia partija nenori kurti koalicijos su AfD, nei žemės, nei federaliniu lygiu. Norint suformuoti žemių vyriausybes Tiuringijoje ir Saksonijoje, bus būtinas CDU ir Sahra Wagenknecht BSW bendradarbiavimas, net jei tai labai nenatūralus derinys."