Ar generatyvinio dirbtinio intelekto rezultatai saugomi autorių teisių?

 

"Reklama publikuota: 2024-09-03 04:00

 

Dirbtinio intelekto sistemos suteikia įvairiausių galimybių išreikšti savo kūrybiškumą – nuo dirbtinio intelekto sistemų, gebančių generuoti muzikos kūrinių tekstą pasirinkto atlikėjo stiliumi, iki tokių, kurios geba imituoti norimo atlikėjo balsą. Toks šių sistemų populiarumas ir praktinis pritaikomumas tiesiog reikalauja naujo reglamentavimo ir verčia pasvarstyti, kaip teisinė autorių teisių sistema tvarkosi su šiuo objektu ir jo unikaliomis savybėmis. Vieša paslaptis, jog didžioji dalis asmenų užsiimdami kūrybine veikla naudoja ar bent jau yra bandę naudotis dirbtinio intelekto sistemomis. Kyla klausimas: ar asmuo gauna į dirbtinio intelekto sistemomis sukurtą objektą įstatyme numatytas autorių turtines ir neturtines teises?

Kūrinio samprata Lietuvos autorių teisėje

 

Lietuvos autorių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 6 str. 1 d. nurodyta, jog autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo.

 

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog pagal pateiktą tekstinę ar vizualinę komandą (angl. prompt) dirbtinio intelekto sistemos sugeneruotas rezultatas yra komandą pateikusio asmens kūrinys, kadangi šį sugeneruotą rezultatą iš esmės lėmė vieno asmens indėlis, t. y. to, kuris vienu ar kitu būdu nepriklausomais veiksmais išreiškė savo idėją ir šią išraišką – komandą pateikė dirbtinio intelekto sistemai, kuri atsižvelgdama į pateiktas komandas sugeneravo tam tikrą rezultatą.

 

Tačiau ar dirbtinio intelekto sugeneruotas rezultatas atitinka ATGTĮ 2 str. 32 p. nurodytą kūrinio sąvoką – kūrinys yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos?

 

Norint sugeneruotą rezultatą kvalifikuoti kaip autoriaus kūrinį, šis, visų pirma, privalo būti sukurtas fizinio asmens ir, antra, sugeneruotas rezultatas turi būti originalus.

 

Fizinio asmens kriterijaus taikymas yra gan aiškus – nusistovėjusi valstybių pozicija pripažįsta, jog kūrybinius sprendimus gali priimti tik žmonės. Tačiau kaip taikyti originalumo kriterijų?

Originalumo kriterijaus interpretacijos

 

Kūriniui keliamas originalumo reikalavimas pasaulyje yra suprantamas nevienodai. Valstybės iš esmės yra pasiskirsčiusios į dvi stovyklas – bendrosios teisės (Jungtinė Karalystė, Junginės Amerikos Valstijos, Australija ir kt.) arba kontinentinės teisės (kontinentinės Europos šalys).

 

Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose taikant kūrinio originalumo kriterijų reikšmingiausias Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje Feist Publications v. Rural Telephone Service Company, Inc.[1], kurioje pasisakyta, jog kūrinys yra originalus, jei kūrinį autorius sukūrė savarankiškai ir šis kūrinys pasižymėjo bent minimaliu kūrybiškumo laipsniu.

 

Tuo tarpu Europoje, kurioje dominuoja kontinentinės teisės tradicija, vyrauja kiek kitoks, aukštesnio lygmens originalumo kriterijus. Europos Sąjungoje pripažįstamas originalumo kriterijus nustatytas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) byloje Eva-Maria Painer v. Standard VerlagsGmbH and Others[2], kurioje teigiama, kad kūrinys yra laikomas originaliu, kai jis yra autoriaus savarankiškos intelektinės veiklos rezultatas. Taip pat pažymima, jog autorių teisinė apsauga kūriniui suteikiama, kai kūrinys yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas, atspindintis jo asmenybę, laisvus ir kūrybiškus sprendimus.

 

Visgi pripažintina, jog minimalaus kūrybiškumo ar savarankiškos autoriaus intelektinės veiklos kriterijai yra vertinamojo pobūdžio ir gali kelti daug interpretacijų, tačiau šiuos kriterijus galima gan aiškiai pritaikyti dirbtinio intelekto sistemų generuojamų rezultatų atžvilgiu.

Kuo generatyvinio dirbtinio intelekto sistemos yra ypatingos originalumo kriterijaus taikymo kontekste?

 

Generatyvinio dirbtinio intelekto sistemos kelia tam tikrų problemų dėl savybės, kuri dirbtinį intelektą padaro unikalų, – gebėjimo generuoti naujus, iš anksto neužprogramuotus, rezultatus. Tokią išskirtinę dirbtinio intelekto savybę lemia mašininiu mokymusi (angl. machine learning) pagrįstas veikimas, kuriam didelę įtaką padaro dirbtinio intelekto sistemų mokymosi tikslais naudojami duomenys. Šie dirbtinio intelekto mokymui ir rezultatų generavimui naudojami duomenys yra išskaidomi iki tokio abstraktumo lygmens, jog nebelieka objektyvaus ryšio tarp mokymui įvesto kūrinio ir galutinio informacijos dėmens, dar kitaip vadinamo žetonu (angl. token). Dėl šių priežasčių dirbtinio intelekto generuojami rezultatai yra unikalūs tuo, kad jų generavimas vyksta nepriklausomai nuo žmogaus valios – pats dirbtinis intelektas, remdamasis turimais duomenimis, atranda ryšius tarp informacijos dėmenų ir sugeneruoja naują, iš anksto neužprogramuotą, rezultatą. Todėl dirbtinio intelekto generuojamiems rezultatams taikant originalumo kriterijų kyla klausimas, ar asmens intelektinės veiklos išraiška – įvesta komanda ar kitokia užklausa – yra pakankamai susijusi su dirbtinio intelekto sugeneruotu rezultatu?

 

Galime įsivaizduoti situaciją, kai asmuo dirbtinio intelekto sistemai nurodo labai detalią ir konkrečią užklausą, kuri aiškiai atspindi autoriaus idėją, ir pagal šią užklausą galime nuspėti, kaip atrodys dirbtinio intelekto sugeneruotas rezultatas. Pažymėtina, jog tokia detali užklausa pati savaime gali būti savarankiškas kūrinys ir pagal ATGTĮ 4 str. 2 d. 1 p. patekti į literatūros kūrinių kategoriją ar pagal ATGTĮ 4 str. 2 d. 8 p. patekti į fotografijos kūrinių kategoriją. Na ir atitinkamai turėdami itin detalią užklausą galėtume susieti sugeneruotą rezultatą su autoriaus komandomis, kaip tam tikrais kūrybiniais sprendimais, ir bandyti įrodyti ryšį tarp dirbtinio intelekto sistemos naudotojo ir galutinio sistemos sugeneruoto rezultato. Tačiau dirbtinio intelekto technologinis pažangumas šį autoriaus užklausos ir galutinio rezultato ryšį sumenkina, nes pati kūrybos esmė – kūrybinių sprendimų priėmimas ir jų kontrolė yra perduodama dirbtinio intelekto sistemai. Dirbtinio intelekto sistema pagal nurodytas komandas priims kūrybinius sprendimus ir kiekvieną kartą sugeneruos naują, savitą rezultatą. Vadinasi, galime daryti prielaidą, kad tokiais atvejais, kai asmuo kūrybai naudoja dirbtinio intelekto sistemas, sistemos sugeneruoti rezultatai neturėtų būti saugomi autorių teisių ir asmuo į dirbtinio intelekto sistemą įvedęs komandą ar komandas neturėtų būti laikomas sugeneruoto rezultato autoriumi.

 

Išskirtinas reikšmingas momentas autorių teisių apsaugos aspektu dėl autorių teisių apsaugos suteikimo kūrinio dalims. ESTT dar 2009 m. liepos 16 d. byloje Infopaq International A/S v Danske Dagblades Forening[3] (toliau – Infopaq) išaiškino, jog skirtingoms kūrinio dalims taip pat taikoma apsauga, jei jas sudaro elementai, esantys paties kūrinio autoriaus intelektinės kūrybos išraiška. Vadinasi, jeigu autorius kūrinio kūrybos metu panaudojo dirbtinio intelekto sistemą ir galutiniame rezultate galime atskirti fizinio asmens kūrybą nuo dirbtinio intelekto sugeneruoto rezultato, fizinio asmens sukurtai kūrinio daliai galime suteikti teisinę autorių teisių apsaugą, jeigu ji atitinka minėtą originalumo reikalavimą.

 

Visgi tokiam kūriniui, kurio galutinis rezultatas yra neatskiriamai susipynę fizinio asmens ir dirbtinio intelekto kūrybiniai sprendimai, autorių teisių apsauga neturėtų būti suteikiama, nes autorių teisė nesaugo gyvūnų ar kitų objektų sukurtų dalykų. Atitinkamai, teisinė autorių teisių apsauga, suteikiama fizinio asmens kūrybai, neturėtų absorbuoti dirbtinio intelekto kūrybos. Šią įžvalgą patvirtina tiek Infopaq bylos išaiškinimas, tiek ir JAV Copyright Office 2023 m. kovo 16 d. išleistos autorių teisių registravimo gairės dėl kūrinių, turinčių dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio[4]. Šiose gairėse numatyta, jog kūriniui, turinčiam daugiau nei de minimis (minimaliai leistina) dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio, autorių teisių apsauga nėra suteikiama.

Vyraujančios pozicijos trūkumai

 

Vyraujanti pozicija neapsieina be trūkumų ir gali būti kritikuojama, kadangi dirbtinio intelekto sistema tėra inovatyvus įrankis, kuriuo asmuo naudojasi siekdamas objektyviai išreikšti savo idėjas. Asmuo kūrybos proceso metu naudodamasis įrankiais ne visuomet gali visapusiškai kontroliuoti visus su kūriniu susijusius aspektus ir ne visuomet gali būti užtikrintas galutinio rezultato išraiška, pavyzdžiui, kepant konditerinius gaminius keli tos pačios sudėties kepiniai pradinėje stadijoje atrodantys identiškai kepdami toje pačioje temperatūroje įgaus skirtingą formą ir kiekvienas kepinys (galutinė kūrinio išraiška) skirsis. Tai iš dalies pateisina unikalias generatyvinio dirbinio intelekto savybes – sistemos naudotojui kiekvieną kartą įvedus tą pačią komandą sistema visuomet pateiks naują, unikalų rezultatą, kurio tam tikrų elementų naudotojas negali iš anksto nuspėti ir sukontroliuoti.

Žvelgiant į galimas perspektyvas

 

Nepaisant vyraujančios pozicijos, reikšmingu precedentu gali tapti Jungtinės Karalystės autorių teisinė sistema, kadangi tai yra sistema, turinti bendrosios teisės tradicijos pagrindą, pagrįsta vienu iš problemiškiausių teiginių – tai, ką verta kopijuoti, prima facie (iš pirmo žvilgsnio) verta ir saugoti (angl. what is worth copying is prima facie worth protecting). Tačiau ši sistema jau patyrusi ES direktyvų ir ESTT sprendimų derinamąjį poveikį, bet turi unikalų reguliavimą Autorių teisių, dizaino ir patentų įstatymo 9 str. 3 d., kuri nurodo, jog tuo atveju, jeigu literatūros, muzikos ar meno kūrinys yra sugeneruotas kompiuterio, kūrinio autoriumi yra laikomas asmuo, kuris atliko reikiamus veiksmus kūriniui sukurti. Toks reguliavimas, nepaisant Jungtinėje Karalystėje vis dar taikomos ESTT teismų praktikos, akcentuojančios ryšį tarp autoriaus ir sukurto kūrinio, sudaro pagrindą galimybei dirbtinio intelekto sistemų sugeneruotiems rezultatams suteikti autorių teisių apsaugą.

 

Vis dėlto Lietuvai aktualus Europos Sąjungos ir nacionalinis teisinis reguliavimas konkrečių atsakymų dėl dirbtinio intelekto sistemų generuojamiems rezultatams suteikiamos autorių teisių apsaugos nėra pateikęs. Tai suponuoja išvadą, kad kiekviena situacija, kai ką nors kuriant yra naudojama dirbtinio intelekto sistema, turėtų būti vertinama individualiai (angl. case-by-case).

 

Atitinkamai, laukiant ESTT ar nacionalinių teismų išaiškinimų dėl autorių teisių suteikimo dirbtinio intelekto generuojamiems rezultatams, kiekvienas kūrybine veikla užsiimantis asmuo, kuris kūrybai naudoja dirbtinio intelekto sistemas, turėtų įsivertinti – ar dirbtinio intelekto sistemų naudojimas kūrybos procese nesudarys kliūčių vėliau naudojant taip sukurtą kūrinį pasinaudoti išimtinėmis autorių teisių suteikiamomis teisėmis.

 

[1] JAV Aukščiausiojo Teismo 1991 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Feist Publications v. Rural Telephone Service Company, Inc., 499 U.S. 340 (1991)

 

[2] Painer [ESTT], Nr. C-145/10, [2011-12-01], ECLI:EU:C:2011:798

 

[3] Infopaq International A/S v Danske Dagblades Forening, [ESTT], Nr. C-5/08, [2009-07-16], EU:C:2009:465

 

[4] U.S. Copyright Office, Copyright Registration Guidance: Works Containing Material Generated by Artificial Intelligence, [2023-03-16]. Prieiga per internetą: Federal Register :: Copyright Registration Guidance: Works Containing Material Generated by Artificial Intelligence

 

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas, advokato padėjėjas Mykolas Pavlovič.”

Volkswagen plans to close factories in Germany: This is what happens when you close nuclear plants and sanction your cheap energy supplier - Russia

 "Volkswagen is considering closing its factories in Germany because otherwise it cannot withstand competition from other European and Chinese automakers, according to Bloomberg and The Wall Street Journal.

 

 

 

 VŽ has already written that the Volkswagen group has announced that it will be necessary to undertake a major restructuring in order to control the costs of factories, labor and raw materials and to compete effectively with other car manufacturers.

 

 

 

 In Germany, Volkswagen competes with already well-known rivals from Europe, Japan, the US and South Korea, in addition to increasing market share from Chinese automakers.

 

 

 

 "The European auto industry is in a difficult situation," said Oliver Blume, CEO of Volkswagen, as quoted by The Wall Street Journal.

 

 

 

 "Simple cost cutting is no longer enough, we have to start thinking about closing factories."

 

 

 

 Car market analyst Haralds Hendriks, who gave an interview to Bloomberg, said that "Europe has not won the battle" in the car manufacturing business.

 

 

 

 According to the expert, although car sales are still a fifth lower than they were before the COVID-19 pandemic, major manufacturers such as Volkswagen, Stellantis or Renault still operate around 30 factories in Europe.

 

 

 

 According to H. Hendriks, it was possible to see that it was unprofitable. In Wolfsburg, Germany, Volkswagen has Europe's largest car factory.

 

 

 

 According to an analysis prepared by Bloomberg, in recent years, the United States has led the way in car production and has been on the rise, with Japan also rising slightly, while European production has been falling.

 

 

 

 If Volkswagen approves its plans, the concern will not avoid long negotiations with the workers' trade unions.

 

 

 

 The last such negotiations were completed just last December, when a decision was found to release part of the employees to early retirement.

 

 

 

 "At stake is the future viability of this country's industry and the corresponding domino effect," Daniel Kavallo, president of the Volkswagen trade union (Works Council), said in a letter to the works council. "We will not allow Volkswagen to sell out of Germany as a place of business."

 

 

 

 There is some truth in the words of the workers' representative, because factories tend to employ a lot of workers, so their closure causes ripples in various areas of the economy in a given region.

 

 

 

 Most likely, the concern would first close the oldest factories, which cost the most to maintain and pay the workers.

 

 

 

 However, the head of the car manufacturer says that there are no alternatives left.

 

 

 

 "The economic environment has become difficult, new players are entering Europe. Germany, as a place of car production and a place of business activity, is losing in the competitive battle," said O. Blume, CEO of Volkswagen."

 

 

 

commenting:

 

 "This is what happens when you close nuclear power plants and sanction your supplier of cheap energy resources - Russia.

 

 It's expensive to be stupid, and when you're expensive, it's bad for the industry."

 

 

 

„Volkswagen“ planuoja uždaryti gamyklas Vokietijoje: Taip nutinka, kai uždarinėji atomines elektrines ir užsankcionuoji savo pigių energijos išteklių tiekėją - Rusiją

"Automobilių gamintoja „Volkswagen“ svarsto uždaryti savo gamyklas Vokietijoje, nes kitu atveju neatlaiko konkurencijos su kitais Europos ir Kinijos automobilių gamintojais, rašo „Bloomberg“ ir „The Wall Street Journal“.

 

VŽ jau rašė, kad „Volkswagen“ grupė pranešė, kad reikės imtis didelės restruktūrizacijos, jog pavyktų suvaldyti gamyklų, darbo jėgos ir žaliavų kaštus bei dar efektyviai konkuruoti su kitais automobilių gamintojais.

 

Vokietijoje „Volkswagen“ konkuruoja su jau gerai žinomais konkurentais iš Europos, Japonijos, JAV ir Pietų Korėjos, be to, vis daugiau rinkos užima Kinijos automobilių gamintojai.

 

„Europos automobilių pramonė – sudėtingoje padėtyje“, – sakė „The Wall Street Journal“ cituojamas Oliveris Blume‘as, generalinis „Volkswagen“ direktorius.

 

Paprasto išlaidų karpymo nebeužtenka, tenka pradėti svarstyti apie gamyklų uždarymą.

 

„Bloomberg“ interviu davęs automobilių rinkos analitikas Haraldas Hendriksas sakė, jog automobilių gamybos versle „Europa mūšio nelaimėjo“.

 

Pasak eksperto, nors automobilių pardavimai vis dar yra penktadaliu mažesni, nei buvo prieš COVID–19 pandemiją, stambūs gamintojai, tokie kaip „Volkswagen“, „Stellantis“ ar „Renault“, Europoje tebevaldo apie 30 gamyklų.

 

H. Hendrikso teigimu, buvo galima pastebėti, kad tai – nuostolinga. Volfsburge, Vokietijoje, „Volkswagen“ turi didžiausią Europos automobilių gamyklą.

 

Remiantis „Bloomberg“ parengta analize, pastaraisiais metais automobilių gamybos apimtimis pirmauja ir aukštyn šauna JAV, taip pat šiek tiek kyla Japonija, tuo tarpu Europos gamybos apimtys krenta.

 

Jei „Volkswagen“ patvirtins savo planus, koncernas neišvengs ilgų derybų su darbuotojų profesinėmis sąjungomis.

 

Paskutinės tokios derybos užbaigtos vos praeitą gruodį, kada rastas sprendimas dalį darbuotojų išleisti į išankstinę pensiją.

 

„Ant kortos pastatytas būsimas šios šalies pramonės gyvybingumas ir atitinkamas domino efektas, – darbo tarybos laiške teigė Daniel Kavallo, „Volkswagen“ profesinės sąjungos (Darbo tarybos) pirmininkė. – Mes neleisime, kad „Volkswagen“ išparduotų Vokietiją kaip veiklos vietą.“

 

Darbuotojų atstovės žodžiuose yra tiesos, nes gamyklose dažniausiai dirba daug darbuotojų, taigi jų uždarymas sukelia bangas įvairiose ekonomikos srityse konkrečiame regione.

 

Greičiausiai, koncernas pirmiausiai uždarytų seniausias gamyklas, kurių išlaikymas ir užmokestis darbuotojams atsieina daugiausiai.

 

Vis dėlto automobilių gamintojos vadovas sako, kad nebeliko alternatyvų.

 

„Ekonominė aplinka tapo sudėtinga, į Europą veržiasi nauji žaidėjai. Vokietija, kaip automobilių gamybos vieta ir verslo veiklos vieta, pralaimi konkurencingumo kovoje“, – sakė O. Blume‘as, generalinis „Volkswagen“ direktorius."

 

komentuojantis:

"Taip nutinka, kai uždarinėji atomines elektrines ir užsankcionuoji savo pigių energijos išteklių tiekėją - Rusiją.

Kvailiu būti yra brangu, o kai esi brangus, pramonei blogai."

 

„Achema“ stabdo žaliojo vandenilio gamybos projektą, nepasinaudos 122 mln. Eur parama

"Įvertinusi technologinius ir ekonominius iššūkius bei su tuo susijusias rizikas, azoto trąšų gamybos AB „Achema“ atideda projekto „Elektrolizės integravimas į amoniako gamybą“ įgyvendinimą, pagal kurį buvo numačiusi iki 2027 m. rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 megavatų (MW) įrenginį.

 

Taigi ji nebepasinaudos šiam projektui skirta 122 mln. Eur dydžio Europos Komisijos (EK) patvirtinta valstybine parama, skelbia bendrovė.

 

Pasak Audronės Kuskytės, bendrovės generalinės direktorės, projekto derinimo su EK eigoje keitėsi esminiai projekto techniniai reikalavimai. Atsiradus naujam ES reglamentavimui, t.y. valandinei žaliosios energijos apskaitai, projekto investicijų suma išaugo daugiau nei dvigubai ir projektas tapo ekonomiškai neatsiperkantis.

 

„2030 m. įsigaliosiantis valandinės žaliosios elektros energijos apskaitos reikalavimas žaliojo vandenilio gamyboje jo panaudojimą didelėse chemijos pramonės gamyklose padaro techniškai sudėtingu, o kai kuriais atvejais neįmanoma“, – pranešime cituojama A. Kuskytė.

 

Dėl reikšmingai padidėjusių investicinių išlaidų ir tuo susijusios ekonominės rizikos, pastaruoju metu visoje Europoje vienas po kito stabdomi ar atšaukiami su žaliojo vandenilio gamyba susiję projektai, nors jiems buvo numatytos milijoninės ES subsidijos.

 

„Įvertinus nepakankamą žaliojo vandenilio technologijų išsivystymo lygį, aukštą produkto kainą bei sudėtingą jo pritaikomumą chemijos pramonėje, šiandien vis daugiau chemijos pramonės atstovų kalba apie mėlynąjį vandenilį ir CO2 laidojimą kaip realiausią alternatyvą siekti dekarbonizacijos tikslų“, – aiškina „Achemos“ vadovė.

 

Taršiausia Lietuvos pramonės įmonė generuoja apie 41% visų ES apyvartinių taršos leidimų sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų Lietuvoje.

 

Anksčiau bendrovė nurodė, kad investicijos, būtinos tiesiogiai šiam projektui įgyvendinti, turėtų sudaryti 344 mln. Eur. Projektas turėjo būti iš dalies finansuojamas paramos fondų lėšomis (122,6 mln. Eur), likusi dalis – banko kreditas ir nuosavos lėšos."

 

Blėstantis pasitikėjimas lyderiais skatina Europos populistų bangą

„BERLYNAS – Europoje stiprėja antistablishment populizmas, kurį skatina ne tik migracija ir ekonominės bei saugumo baimės, bet ir gilesnė tendencija: mažėja pasitikėjimas vyriausybių gebėjimu įveikti tuos iššūkius.

 

 Sekmadienį Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų AfD ir nauja kraštutinių kairiųjų populistų partija gavo beveik pusę balsų rytinėje Tiuringijos žemėje, o kaimyninėje Saksonijoje kartu surinko daugiau, nei 40 proc.

 

 Tiuringijoje AfD užėmė pirmąją vietą – tai pirmas kartas, kai kraštutinių dešiniųjų judėjimas laimėjo rinkimus pokario Vokietijoje.

 

 Prancūzijoje per parlamento rinkimus, per kuriuos buvo sugrąžintas pakibęs parlamentas ir kraštutinių dešiniųjų Nacionaliniam mitingui buvo suteikta beveik ketvirtadalis visų vietų – žymiai daugiau, nei ankstesniuose rinkimuose – po dviejų mėnesių vyriausybė dar nepasirodė.

 

 Daugybė krizių – nuo  ​​imigracijos iki infliacijos ir konflikto Ukrainoje – pastaraisiais metais padėjo populistams iškovoti pergalę rinkimuose nuo Italijos iki Nyderlandų ir nuo Švedijos iki Suomijos. Tačiau kai kuriems apklausų vykdytojams ir analitikams krizės nėra naujiena. Nauja yra griūvantis rinkėjų pasitikėjimas, kad išrinktos vyriausybės gali jas išspręsti.

 

 „Krizės paprastai yra geros vyriausybėms“, – sakė Manfredas Gullneris, „Forsa“ apklausų grupės vadovas. "Rinkėjai telkiasi aplink vėliavą. Tai įvyko po rugsėjo 11 d., po finansinės krizės, iš pradžių net valdant Covidui. Ne šiandien. Krizės kaupiasi, o parama vyriausybėms yra apačioje."

 

 Praėjusią savaitę paskelbtoje „Forsa“ apklausoje, kurioje dalyvavo Vokietijos rinkėjai, 54% respondentų teigė nepasitikintys jokia partija, kuri išspręs šalies problemas. Tik 16% teigė, kad pasitiki vyriausybe.

 

 Kita Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Lenkijos rinkėjų apklausa, kurią šiemet paskelbė Paryžiuje įsikūręs universitetas Sciences Po, parodė, kad 60% respondentų nepasitiki politinėmis institucijomis. Ta pati dalis teigė, kad demokratija neveikia.

 

 Gullneriui populistinių ir pakilių partijų iškilimas yra nepasitenkinimo ledkalnio viršūnė, o pasinėrusi dalis – susilaikymas. Pasak jo, Saksonijoje ir Tiuringijoje nebalsuojančiųjų dalis išaugo atitinkamai 26% ir 56% nuo pirmųjų rinkimų po susijungimo 1990 metais.

 

 Politinis neryžtingumas gali tęstis savaime. Kai rinkėjai praranda pasitikėjimą vyriausybėmis, jie kreipiasi į populistus ir baudžia isteblišmentines partijas, todėl parlamentai vis labiau lūžta. Tai savo ruožtu sukuria sudėtingas ir dažnai neryžtingas koalicijas, kurios kovoja dėl valdymo.

 

 Herfriedas Munkleris, vienas žymiausių Vokietijos politologų, mano, kad nepasitikėjimą vyriausybe iš dalies lėmė aštri populistinė retorika, kurios nerimas sukelia skubos jausmą, kurio jokia vyriausybė niekada negali įveikti.

 

 „Gali būti, kad pasiekiame politinio kompromiso ribas“, – sakė M. Munkleris. "Tai nėra geras ženklas, nes tai gali paskatinti daugumą rinkėjų raginti stiprų vyrą arba stiprią moterį. Tokią, kuri nesileistų į kompromisus, o tiesiog nuspręstų."" [1]

 

JAV yra tas pats. Katastrofiški Vakarų lyderių sprendimai atvedė prie pasitikėjimo krizės, paralyžuojančios bet kokią galimybę koreguoti kursą.

1. World News: Fading Trust in Leaders Fuels Europe's Populist Surge. Bertrand, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 Sep 2024: A.9.