„BERLYNAS – Europoje stiprėja antistablishment populizmas, kurį skatina ne tik migracija ir ekonominės bei saugumo baimės, bet ir gilesnė tendencija: mažėja pasitikėjimas vyriausybių gebėjimu įveikti tuos iššūkius.
Sekmadienį Vokietijoje kraštutinių dešiniųjų AfD ir nauja kraštutinių kairiųjų populistų partija gavo beveik pusę balsų rytinėje Tiuringijos žemėje, o kaimyninėje Saksonijoje kartu surinko daugiau, nei 40 proc.
Tiuringijoje AfD užėmė pirmąją vietą – tai pirmas kartas, kai kraštutinių dešiniųjų judėjimas laimėjo rinkimus pokario Vokietijoje.
Prancūzijoje per parlamento rinkimus, per kuriuos buvo sugrąžintas pakibęs parlamentas ir kraštutinių dešiniųjų Nacionaliniam mitingui buvo suteikta beveik ketvirtadalis visų vietų – žymiai daugiau, nei ankstesniuose rinkimuose – po dviejų mėnesių vyriausybė dar nepasirodė.
Daugybė krizių – nuo imigracijos iki infliacijos ir konflikto Ukrainoje – pastaraisiais metais padėjo populistams iškovoti pergalę rinkimuose nuo Italijos iki Nyderlandų ir nuo Švedijos iki Suomijos. Tačiau kai kuriems apklausų vykdytojams ir analitikams krizės nėra naujiena. Nauja yra griūvantis rinkėjų pasitikėjimas, kad išrinktos vyriausybės gali jas išspręsti.
„Krizės paprastai yra geros vyriausybėms“, – sakė Manfredas Gullneris, „Forsa“ apklausų grupės vadovas. "Rinkėjai telkiasi aplink vėliavą. Tai įvyko po rugsėjo 11 d., po finansinės krizės, iš pradžių net valdant Covidui. Ne šiandien. Krizės kaupiasi, o parama vyriausybėms yra apačioje."
Praėjusią savaitę paskelbtoje „Forsa“ apklausoje, kurioje dalyvavo Vokietijos rinkėjai, 54% respondentų teigė nepasitikintys jokia partija, kuri išspręs šalies problemas. Tik 16% teigė, kad pasitiki vyriausybe.
Kita Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Lenkijos rinkėjų apklausa, kurią šiemet paskelbė Paryžiuje įsikūręs universitetas Sciences Po, parodė, kad 60% respondentų nepasitiki politinėmis institucijomis. Ta pati dalis teigė, kad demokratija neveikia.
Gullneriui populistinių ir pakilių partijų iškilimas yra nepasitenkinimo ledkalnio viršūnė, o pasinėrusi dalis – susilaikymas. Pasak jo, Saksonijoje ir Tiuringijoje nebalsuojančiųjų dalis išaugo atitinkamai 26% ir 56% nuo pirmųjų rinkimų po susijungimo 1990 metais.
Politinis neryžtingumas gali tęstis savaime. Kai rinkėjai praranda pasitikėjimą vyriausybėmis, jie kreipiasi į populistus ir baudžia isteblišmentines partijas, todėl parlamentai vis labiau lūžta. Tai savo ruožtu sukuria sudėtingas ir dažnai neryžtingas koalicijas, kurios kovoja dėl valdymo.
Herfriedas Munkleris, vienas žymiausių Vokietijos politologų, mano, kad nepasitikėjimą vyriausybe iš dalies lėmė aštri populistinė retorika, kurios nerimas sukelia skubos jausmą, kurio jokia vyriausybė niekada negali įveikti.
„Gali būti, kad pasiekiame politinio kompromiso ribas“, – sakė M. Munkleris. "Tai nėra geras ženklas, nes tai gali paskatinti daugumą rinkėjų raginti stiprų vyrą arba stiprią moterį. Tokią, kuri nesileistų į kompromisus, o tiesiog nuspręstų."" [1]
JAV yra tas pats. Katastrofiški Vakarų lyderių sprendimai atvedė prie pasitikėjimo krizės, paralyžuojančios bet kokią galimybę koreguoti kursą.
1. World News: Fading Trust in Leaders Fuels Europe's Populist Surge. Bertrand, Benoit. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 Sep 2024: A.9.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą