„Achema“ stabdo žaliojo vandenilio gamybos projektą, nepasinaudos 122 mln. Eur parama

"Įvertinusi technologinius ir ekonominius iššūkius bei su tuo susijusias rizikas, azoto trąšų gamybos AB „Achema“ atideda projekto „Elektrolizės integravimas į amoniako gamybą“ įgyvendinimą, pagal kurį buvo numačiusi iki 2027 m. rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 megavatų (MW) įrenginį.

 

Taigi ji nebepasinaudos šiam projektui skirta 122 mln. Eur dydžio Europos Komisijos (EK) patvirtinta valstybine parama, skelbia bendrovė.

 

Pasak Audronės Kuskytės, bendrovės generalinės direktorės, projekto derinimo su EK eigoje keitėsi esminiai projekto techniniai reikalavimai. Atsiradus naujam ES reglamentavimui, t.y. valandinei žaliosios energijos apskaitai, projekto investicijų suma išaugo daugiau nei dvigubai ir projektas tapo ekonomiškai neatsiperkantis.

 

„2030 m. įsigaliosiantis valandinės žaliosios elektros energijos apskaitos reikalavimas žaliojo vandenilio gamyboje jo panaudojimą didelėse chemijos pramonės gamyklose padaro techniškai sudėtingu, o kai kuriais atvejais neįmanoma“, – pranešime cituojama A. Kuskytė.

 

Dėl reikšmingai padidėjusių investicinių išlaidų ir tuo susijusios ekonominės rizikos, pastaruoju metu visoje Europoje vienas po kito stabdomi ar atšaukiami su žaliojo vandenilio gamyba susiję projektai, nors jiems buvo numatytos milijoninės ES subsidijos.

 

„Įvertinus nepakankamą žaliojo vandenilio technologijų išsivystymo lygį, aukštą produkto kainą bei sudėtingą jo pritaikomumą chemijos pramonėje, šiandien vis daugiau chemijos pramonės atstovų kalba apie mėlynąjį vandenilį ir CO2 laidojimą kaip realiausią alternatyvą siekti dekarbonizacijos tikslų“, – aiškina „Achemos“ vadovė.

 

Taršiausia Lietuvos pramonės įmonė generuoja apie 41% visų ES apyvartinių taršos leidimų sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų Lietuvoje.

 

Anksčiau bendrovė nurodė, kad investicijos, būtinos tiesiogiai šiam projektui įgyvendinti, turėtų sudaryti 344 mln. Eur. Projektas turėjo būti iš dalies finansuojamas paramos fondų lėšomis (122,6 mln. Eur), likusi dalis – banko kreditas ir nuosavos lėšos."