Ar generatyvinio dirbtinio intelekto rezultatai saugomi autorių teisių?

 

"Reklama publikuota: 2024-09-03 04:00

 

Dirbtinio intelekto sistemos suteikia įvairiausių galimybių išreikšti savo kūrybiškumą – nuo dirbtinio intelekto sistemų, gebančių generuoti muzikos kūrinių tekstą pasirinkto atlikėjo stiliumi, iki tokių, kurios geba imituoti norimo atlikėjo balsą. Toks šių sistemų populiarumas ir praktinis pritaikomumas tiesiog reikalauja naujo reglamentavimo ir verčia pasvarstyti, kaip teisinė autorių teisių sistema tvarkosi su šiuo objektu ir jo unikaliomis savybėmis. Vieša paslaptis, jog didžioji dalis asmenų užsiimdami kūrybine veikla naudoja ar bent jau yra bandę naudotis dirbtinio intelekto sistemomis. Kyla klausimas: ar asmuo gauna į dirbtinio intelekto sistemomis sukurtą objektą įstatyme numatytas autorių turtines ir neturtines teises?

Kūrinio samprata Lietuvos autorių teisėje

 

Lietuvos autorių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 6 str. 1 d. nurodyta, jog autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo.

 

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog pagal pateiktą tekstinę ar vizualinę komandą (angl. prompt) dirbtinio intelekto sistemos sugeneruotas rezultatas yra komandą pateikusio asmens kūrinys, kadangi šį sugeneruotą rezultatą iš esmės lėmė vieno asmens indėlis, t. y. to, kuris vienu ar kitu būdu nepriklausomais veiksmais išreiškė savo idėją ir šią išraišką – komandą pateikė dirbtinio intelekto sistemai, kuri atsižvelgdama į pateiktas komandas sugeneravo tam tikrą rezultatą.

 

Tačiau ar dirbtinio intelekto sugeneruotas rezultatas atitinka ATGTĮ 2 str. 32 p. nurodytą kūrinio sąvoką – kūrinys yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos?

 

Norint sugeneruotą rezultatą kvalifikuoti kaip autoriaus kūrinį, šis, visų pirma, privalo būti sukurtas fizinio asmens ir, antra, sugeneruotas rezultatas turi būti originalus.

 

Fizinio asmens kriterijaus taikymas yra gan aiškus – nusistovėjusi valstybių pozicija pripažįsta, jog kūrybinius sprendimus gali priimti tik žmonės. Tačiau kaip taikyti originalumo kriterijų?

Originalumo kriterijaus interpretacijos

 

Kūriniui keliamas originalumo reikalavimas pasaulyje yra suprantamas nevienodai. Valstybės iš esmės yra pasiskirsčiusios į dvi stovyklas – bendrosios teisės (Jungtinė Karalystė, Junginės Amerikos Valstijos, Australija ir kt.) arba kontinentinės teisės (kontinentinės Europos šalys).

 

Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose taikant kūrinio originalumo kriterijų reikšmingiausias Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje Feist Publications v. Rural Telephone Service Company, Inc.[1], kurioje pasisakyta, jog kūrinys yra originalus, jei kūrinį autorius sukūrė savarankiškai ir šis kūrinys pasižymėjo bent minimaliu kūrybiškumo laipsniu.

 

Tuo tarpu Europoje, kurioje dominuoja kontinentinės teisės tradicija, vyrauja kiek kitoks, aukštesnio lygmens originalumo kriterijus. Europos Sąjungoje pripažįstamas originalumo kriterijus nustatytas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) byloje Eva-Maria Painer v. Standard VerlagsGmbH and Others[2], kurioje teigiama, kad kūrinys yra laikomas originaliu, kai jis yra autoriaus savarankiškos intelektinės veiklos rezultatas. Taip pat pažymima, jog autorių teisinė apsauga kūriniui suteikiama, kai kūrinys yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas, atspindintis jo asmenybę, laisvus ir kūrybiškus sprendimus.

 

Visgi pripažintina, jog minimalaus kūrybiškumo ar savarankiškos autoriaus intelektinės veiklos kriterijai yra vertinamojo pobūdžio ir gali kelti daug interpretacijų, tačiau šiuos kriterijus galima gan aiškiai pritaikyti dirbtinio intelekto sistemų generuojamų rezultatų atžvilgiu.

Kuo generatyvinio dirbtinio intelekto sistemos yra ypatingos originalumo kriterijaus taikymo kontekste?

 

Generatyvinio dirbtinio intelekto sistemos kelia tam tikrų problemų dėl savybės, kuri dirbtinį intelektą padaro unikalų, – gebėjimo generuoti naujus, iš anksto neužprogramuotus, rezultatus. Tokią išskirtinę dirbtinio intelekto savybę lemia mašininiu mokymusi (angl. machine learning) pagrįstas veikimas, kuriam didelę įtaką padaro dirbtinio intelekto sistemų mokymosi tikslais naudojami duomenys. Šie dirbtinio intelekto mokymui ir rezultatų generavimui naudojami duomenys yra išskaidomi iki tokio abstraktumo lygmens, jog nebelieka objektyvaus ryšio tarp mokymui įvesto kūrinio ir galutinio informacijos dėmens, dar kitaip vadinamo žetonu (angl. token). Dėl šių priežasčių dirbtinio intelekto generuojami rezultatai yra unikalūs tuo, kad jų generavimas vyksta nepriklausomai nuo žmogaus valios – pats dirbtinis intelektas, remdamasis turimais duomenimis, atranda ryšius tarp informacijos dėmenų ir sugeneruoja naują, iš anksto neužprogramuotą, rezultatą. Todėl dirbtinio intelekto generuojamiems rezultatams taikant originalumo kriterijų kyla klausimas, ar asmens intelektinės veiklos išraiška – įvesta komanda ar kitokia užklausa – yra pakankamai susijusi su dirbtinio intelekto sugeneruotu rezultatu?

 

Galime įsivaizduoti situaciją, kai asmuo dirbtinio intelekto sistemai nurodo labai detalią ir konkrečią užklausą, kuri aiškiai atspindi autoriaus idėją, ir pagal šią užklausą galime nuspėti, kaip atrodys dirbtinio intelekto sugeneruotas rezultatas. Pažymėtina, jog tokia detali užklausa pati savaime gali būti savarankiškas kūrinys ir pagal ATGTĮ 4 str. 2 d. 1 p. patekti į literatūros kūrinių kategoriją ar pagal ATGTĮ 4 str. 2 d. 8 p. patekti į fotografijos kūrinių kategoriją. Na ir atitinkamai turėdami itin detalią užklausą galėtume susieti sugeneruotą rezultatą su autoriaus komandomis, kaip tam tikrais kūrybiniais sprendimais, ir bandyti įrodyti ryšį tarp dirbtinio intelekto sistemos naudotojo ir galutinio sistemos sugeneruoto rezultato. Tačiau dirbtinio intelekto technologinis pažangumas šį autoriaus užklausos ir galutinio rezultato ryšį sumenkina, nes pati kūrybos esmė – kūrybinių sprendimų priėmimas ir jų kontrolė yra perduodama dirbtinio intelekto sistemai. Dirbtinio intelekto sistema pagal nurodytas komandas priims kūrybinius sprendimus ir kiekvieną kartą sugeneruos naują, savitą rezultatą. Vadinasi, galime daryti prielaidą, kad tokiais atvejais, kai asmuo kūrybai naudoja dirbtinio intelekto sistemas, sistemos sugeneruoti rezultatai neturėtų būti saugomi autorių teisių ir asmuo į dirbtinio intelekto sistemą įvedęs komandą ar komandas neturėtų būti laikomas sugeneruoto rezultato autoriumi.

 

Išskirtinas reikšmingas momentas autorių teisių apsaugos aspektu dėl autorių teisių apsaugos suteikimo kūrinio dalims. ESTT dar 2009 m. liepos 16 d. byloje Infopaq International A/S v Danske Dagblades Forening[3] (toliau – Infopaq) išaiškino, jog skirtingoms kūrinio dalims taip pat taikoma apsauga, jei jas sudaro elementai, esantys paties kūrinio autoriaus intelektinės kūrybos išraiška. Vadinasi, jeigu autorius kūrinio kūrybos metu panaudojo dirbtinio intelekto sistemą ir galutiniame rezultate galime atskirti fizinio asmens kūrybą nuo dirbtinio intelekto sugeneruoto rezultato, fizinio asmens sukurtai kūrinio daliai galime suteikti teisinę autorių teisių apsaugą, jeigu ji atitinka minėtą originalumo reikalavimą.

 

Visgi tokiam kūriniui, kurio galutinis rezultatas yra neatskiriamai susipynę fizinio asmens ir dirbtinio intelekto kūrybiniai sprendimai, autorių teisių apsauga neturėtų būti suteikiama, nes autorių teisė nesaugo gyvūnų ar kitų objektų sukurtų dalykų. Atitinkamai, teisinė autorių teisių apsauga, suteikiama fizinio asmens kūrybai, neturėtų absorbuoti dirbtinio intelekto kūrybos. Šią įžvalgą patvirtina tiek Infopaq bylos išaiškinimas, tiek ir JAV Copyright Office 2023 m. kovo 16 d. išleistos autorių teisių registravimo gairės dėl kūrinių, turinčių dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio[4]. Šiose gairėse numatyta, jog kūriniui, turinčiam daugiau nei de minimis (minimaliai leistina) dirbtinio intelekto sugeneruoto turinio, autorių teisių apsauga nėra suteikiama.

Vyraujančios pozicijos trūkumai

 

Vyraujanti pozicija neapsieina be trūkumų ir gali būti kritikuojama, kadangi dirbtinio intelekto sistema tėra inovatyvus įrankis, kuriuo asmuo naudojasi siekdamas objektyviai išreikšti savo idėjas. Asmuo kūrybos proceso metu naudodamasis įrankiais ne visuomet gali visapusiškai kontroliuoti visus su kūriniu susijusius aspektus ir ne visuomet gali būti užtikrintas galutinio rezultato išraiška, pavyzdžiui, kepant konditerinius gaminius keli tos pačios sudėties kepiniai pradinėje stadijoje atrodantys identiškai kepdami toje pačioje temperatūroje įgaus skirtingą formą ir kiekvienas kepinys (galutinė kūrinio išraiška) skirsis. Tai iš dalies pateisina unikalias generatyvinio dirbinio intelekto savybes – sistemos naudotojui kiekvieną kartą įvedus tą pačią komandą sistema visuomet pateiks naują, unikalų rezultatą, kurio tam tikrų elementų naudotojas negali iš anksto nuspėti ir sukontroliuoti.

Žvelgiant į galimas perspektyvas

 

Nepaisant vyraujančios pozicijos, reikšmingu precedentu gali tapti Jungtinės Karalystės autorių teisinė sistema, kadangi tai yra sistema, turinti bendrosios teisės tradicijos pagrindą, pagrįsta vienu iš problemiškiausių teiginių – tai, ką verta kopijuoti, prima facie (iš pirmo žvilgsnio) verta ir saugoti (angl. what is worth copying is prima facie worth protecting). Tačiau ši sistema jau patyrusi ES direktyvų ir ESTT sprendimų derinamąjį poveikį, bet turi unikalų reguliavimą Autorių teisių, dizaino ir patentų įstatymo 9 str. 3 d., kuri nurodo, jog tuo atveju, jeigu literatūros, muzikos ar meno kūrinys yra sugeneruotas kompiuterio, kūrinio autoriumi yra laikomas asmuo, kuris atliko reikiamus veiksmus kūriniui sukurti. Toks reguliavimas, nepaisant Jungtinėje Karalystėje vis dar taikomos ESTT teismų praktikos, akcentuojančios ryšį tarp autoriaus ir sukurto kūrinio, sudaro pagrindą galimybei dirbtinio intelekto sistemų sugeneruotiems rezultatams suteikti autorių teisių apsaugą.

 

Vis dėlto Lietuvai aktualus Europos Sąjungos ir nacionalinis teisinis reguliavimas konkrečių atsakymų dėl dirbtinio intelekto sistemų generuojamiems rezultatams suteikiamos autorių teisių apsaugos nėra pateikęs. Tai suponuoja išvadą, kad kiekviena situacija, kai ką nors kuriant yra naudojama dirbtinio intelekto sistema, turėtų būti vertinama individualiai (angl. case-by-case).

 

Atitinkamai, laukiant ESTT ar nacionalinių teismų išaiškinimų dėl autorių teisių suteikimo dirbtinio intelekto generuojamiems rezultatams, kiekvienas kūrybine veikla užsiimantis asmuo, kuris kūrybai naudoja dirbtinio intelekto sistemas, turėtų įsivertinti – ar dirbtinio intelekto sistemų naudojimas kūrybos procese nesudarys kliūčių vėliau naudojant taip sukurtą kūrinį pasinaudoti išimtinėmis autorių teisių suteikiamomis teisėmis.

 

[1] JAV Aukščiausiojo Teismo 1991 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Feist Publications v. Rural Telephone Service Company, Inc., 499 U.S. 340 (1991)

 

[2] Painer [ESTT], Nr. C-145/10, [2011-12-01], ECLI:EU:C:2011:798

 

[3] Infopaq International A/S v Danske Dagblades Forening, [ESTT], Nr. C-5/08, [2009-07-16], EU:C:2009:465

 

[4] U.S. Copyright Office, Copyright Registration Guidance: Works Containing Material Generated by Artificial Intelligence, [2023-03-16]. Prieiga per internetą: Federal Register :: Copyright Registration Guidance: Works Containing Material Generated by Artificial Intelligence

 

Parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas, advokato padėjėjas Mykolas Pavlovič.”