JAV karinio jūrų laivyno vyriausiajam tiekėjui (MSC) gresia pavojus

 

 

„JAV karinis jūrų laivynas sunkiai stengiasi išlaikyti personalą ir parengtį visame laivyne, todėl naujasis Karinės jūrų laivyno vadovybės planas prarasti 17 laivų per „pajėgų kartos atstatymą“ kelia didelį nerimą.

 

 Karinio jūrų laivyno vadovybė užtikrina, kad karinis jūrų laivynas būtų aprūpintas ir veiktų.

 

 Prarasdamas laivus, karinis jūrų laivynas nutraukia kritinį kovos galios gnybtą, kas kels pavojų atgrasymui visoje Eurazijoje, todėl bus sunkiau kelti grėsmę Kinijai. Karinis jūrų laivynas turi įtikinti Kongresą pakeisti MSC atlyginimą, atostogas ir išmokas, kad padidintų personalą. Kongresas taip pat turėtų skirti lėšų, kad suremontuotų pasenusią Prekybos jūrų akademiją King's Pointe, N.Y., taip padidindamas kvalifikuotų jūrininkų skaičių.

 

 Norėdami įvertinti JAV karinio jūrų laivyno kovinę galią, visuomenė ir analitikai dažnai žiūri į kovinių laivų skaičių. Tas skaičius mažėja. Nuo 2022 m. karinis jūrų laivynas nutraukė 10 „Ticonderoga“ klasės kreiserių, o likusius 12 planuoja nutraukti iki 2027 m. Šie kreiseriai yra didžiausias karinio jūrų laivyno oro gynybos turtas, turintis daugiau raketų paleidimo elementų, nei jų Arleigh Burke klasės naikintojai. Paprastai karinio jūrų laivyno lėktuvnešių smogiamosios grupės dislokuojasi su Ticonderoga, kaip pagrindine oro gynybos platforma. Šie laivai yra seni, pradėti eksploatuoti šaltojo karo pabaigoje. Vis dėlto jų atleidimas sumažina karinio jūrų laivyno dislokuotų raketų ląstelių skaičių, o Arleigh Burkes yra verčiamas atlikti kitą visą misiją – laivyno oro gynybos, kuri dar labiau apsunkins naikintojų laivyną.

 

 Mažiau aptariami, bet itin svarbūs kovinei galiai yra karinio jūrų laivyno pagalbiniai laivai. MSC šiuos laivus eksploatuoja su maždaug 5500 civilių jūreivių ir karinio jūrų laivyno atsargos pareigūnų, pastaroji grupė daugiausia yra JAV Prekybos jūrų akademijos absolventai. MSC laivuose yra keli specialios misijos padaliniai, būtent raketų prietaisų laivai ir povandeniniai stebėjimo bei kabelių remonto laivai, kartu su visais karinio jūrų laivyno naftininkais, ginklais, krovininiais ir sunkiasvoriais laivais.

 

 Šie 125 laivai palaiko JAV karines operacijas, tiekdami atsargas Amerikos karo laivams nuo Viduržemio jūros iki Ramiojo vandenyno ir sausumos pajėgas pakrantės bazėse. Be MSC laivų, nesant tvirtos logistikos sistemos, JAV karinis jūrų laivynas negali kovoti ilgiau, nei kelias savaites. Oro pajėgų sunkiasvoriai orlaiviai yra lankstesni, tačiau dėl fizinių pajėgumų apribojimų neįmanoma pakeisti logistikos laivuose su logistika iš oro.

 

 Darbuotojų trūkumas būdingas visam laivynui. Karinis jūrų laivynas 2023 m. praleido visus įdarbinimo tikslus, net ir padidinus maksimalų įdarbinimo amžių iki 41 metų nuo 39 metų ir sumažinus protinio tinkamumo bei fizinio pasirengimo standartus. Išlaikymui sekėsi geriau: naujos paaukštinimo programos ir didesnės premijos dėl pakartotinio įsidarbinimo paskatino patyrusius jūreivius pasilikti.

 

 MSC padėtis yra daug blogesnė, nei platesnio karinio jūrų laivyno. MSC laivuose dirba civiliai, o tai reiškia, kad MSC turi konkuruoti su tradicinėmis civilinėmis sutartimis. Profsąjungoms priklausantys, privataus sektoriaus jūrininkai naudojasi ribojamu plaukiojimo laiku – tam tikriems ruošiniams tai reiškia apmokamą mėnesį krante už kiekvieną mėnesį jūroje. Priešingai, dabartinis MSC ruošinių ir darbuotojų santykis yra apie 1,27, o tai reiškia, kad krante yra tik 27 pakaitiniai jūreiviai, kurie atleidžia kiekvieną 100 dislokuotų jūrininkų. Taip sukuriamas žiaurus darbo grafikas, reikalaujantis, kad jūrininkai kiekvienam mėnesiui krante keturis mėnesius būtų dislokuoti jūroje.

 

 MSC jūreiviai eksploatuoja sudėtingus laivus, kurie atlieka labai specifines užduotis, todėl reikia daugiau mokymų, kurie sumažina faktinį išvykimo laiką. MSC naudoja Pentagono darbo užmokesčio sistemą, sumažindama finansines paskatas vyresniems jūreiviams likti laivyne, o jaunesnieji jūreiviai negauna apmokamo laiko krante, nesukaupę pakankamai valandų. Ši sistema gali būti toleruojama tipiškiems kariams ir jūreiviams, tačiau kartu su MSC reikalavimais MSC jūreiviui sunku išlaikyti šeimą.

 

 Covid-19 pandemija paaštrino visas šias problemas. MSC „Gangway Up“ politika, kuri buvo taikoma iki 2021 m. vasaros, neleido civiliams jūreiviams kelis mėnesius palikti savo laivus, kad sumažintų viruso poveikį. Tai galėjo būti prasminga, kaip atsargumo priemonė, siekiant išlaikyti laivyną kovinėje formoje, ypač pirmaisiais pandemijos mėnesiais. Tačiau po daugiau, nei metų patyrę jūreiviai, kurie artėjo prie sutarties pabaigos, pradėjo trauktis. MSC nesprendė šio nusidėvėjimo dėl MSC darbo užmokesčio ir išmokų bei privačios ekonomikos galimybių skirtumų. 

 

Nuo 2021 m. pabaigos MSC dislokavimas taip pat tapo reiklesnis, nes MSC laivai remia JAV karines jūrų pajėgas Artimuosiuose Rytuose ir Indo-Ramiajame vandenyne bei palaiko kovinės galios didinimą Europoje.

 

 Išleisdamas į pensiją 17 MSC pagalbinių laivų, karinis jūrų laivynas tikisi sutaupyti apie 700 ruošinių, padidindamas MSC ruošinių ir personalo santykį iki 1,5, tuo pačiu sumažindamas jūrininkams tenkančią įtampą.

 

 Problema ta, kad tie 17 laivų yra labai svarbūs Amerikos pajėgoms Eurazijos kare išlaikyti.

 

 Pjaustymo bloke esančiuose laivuose yra dvi ekspedicinės jūrų bazės arba ESB, Centkom dislokuotas USS Lewis Puller ir Eucom/Afrikom dislokuotas USS Hershel "Woody" Williams, kartu su likusiais 12 Spearhead klasės ekspedicinių greitųjų transporto priemonių arba EPF. Keturios ESB, iš kurių dvi statomos, yra lanksčios. Kiekviena ESB, sukurta pagal 100 000 tonų naftos tanklaivius, teikia logistinę paramą JAV pajėgoms. Jie taip pat gali paleisti kelis sraigtasparnius ir mažus patrulinius laivus, leisdami jiems veikti, kaip specialiųjų operacijų pajėgų ir priešminų vienetų bazės, kaip tai padarė „Puller“ nuo 2023 m., kai prasidėjo husių atakos prieš laivininkystę.

 

 Spearhead klasės EPF yra palyginti maži – tik 2500 tonų. Tačiau jų 1 400 mylių nuotolis ir 49 mylių per valandą greitis leidžia perkelti atsargas ir konkrečius vienetus tokio dydžio teatre, kaip Indo-Ramiojo vandenyno regionas. Tai bus labai svarbu, norint išlaikyti JAV karinio jūrų laivyno kovos strategiją, kuri remiasi karo laivais ir jūrų pėstininkų daliniais, kad sutramdytų Kinijos ataką.

 

 Karinis jūrų laivynas turėtų išspręsti problemos esmę ir padaryti MSC karjerą konkurencingesnę ir subalansuotą. Tam reikalingas politinis lobizmas, nuo kurio Karinis jūrų laivynas atsitraukė nuo Šaltojo karo pabaigos. Tik Kongreso veiksmai gali pakeisti MSC personalo nuostatus. Karinis jūrų laivynas turi tai padaryti prioritetu ir panaikinti JAV jūrų gabenimo ir logistikos nuosmukį, kuris neabejotinai paskatins priešus.

 ---

 Cropsey yra Yorktown instituto prezidentas. Jis ėjo karinio jūrų laivyno karininko ir karinio jūrų laivyno sekretoriaus pavaduotojo pareigas, taip pat yra knygų „Mayday“ ir „Seablindness“ autorius." [1]

1. The U.S. Navy's Chief Supplier Is in Peril. Cropsey, Seth.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Sep 2024: A.15.

The U.S. Navy's Chief Supplier Is in Peril

"The U.S. Navy has struggled to maintain personnel and readiness across the fleet, which makes its new plan for the Military Sealift Command to lose 17 ships under a "force generation reset" deeply troubling.

The Military Sealift Command keeps the Navy supplied and operational. 

By losing ships, the Navy is severing critical sinews of combat power that will jeopardize deterrence across Eurasia, making it harder to threaten China. The Navy must persuade Congress to modify pay, leave and benefits for MSC to increase personnel. Congress also should appropriate funds to repair the antiquated Merchant Marine Academy in King's Point, N.Y., thereby increasing the pool of qualified mariners.

To evaluate U.S. Navy combat power, the public and analysts often look at the number of fighting ships. That tally is shrinking. Since 2022 the Navy has decommissioned 10 Ticonderoga-class cruisers and plans to decommission the remaining 12 by 2027. Those cruisers are the Navy's top air-defense assets, with more missile-launch cells than their Arleigh Burke-class destroyer counterparts. Typically, the Navy's Carrier Strike Groups deploy with a Ticonderoga as the key air-defense platform. These ships are old, having entered service late in the Cold War. Retiring them nevertheless cuts into the Navy's deployed missile-cell numbers, while forcing the Arleigh Burkes to cover another full mission, that of fleet air defense, which will further strain the destroyer fleet.

Less discussed but crucial for combat power are the Navy's support ships. MSC operates these ships with some 5,500 civilian mariners and naval reserve officers, the latter group mostly U.S. Merchant Marine Academy graduates. MSC ships include several special-mission units, namely missile instrumentation ships and undersea surveillance and cable repair ships, alongside all the Navy's oiler, ordnance, cargo and heavy-lift ships.

These 125 vessels sustain U.S. military operations, providing supplies to American warships from the Mediterranean to the Pacific and to ground forces at coastal bases. Without MSC ships, absent a robust logistical system, the U.S. Navy can't fight for more than a few weeks. The Air Force's heavy-lift aircraft are more flexible, but physical capacity constraints make it impossible to replace ship-based logistics with aerial logistics.

Personnel shortages are common across the fleet. The Navy missed every recruitment goal in 2023, even after raising the maximum enlistment age to 41 from 39 and lowering mental aptitude and physical fitness standards. Retention fared better: new promotion programs and higher re-enlistment bonuses encouraged experienced sailors to stay.

MSC is in a far worse situation than the broader Navy. MSC ships are civilian-crewed, meaning MSC must compete with traditional civilian contracts. Unionized private-sector mariners enjoy limits on sea time -- for certain billets, this means a paid month on shore for every month at sea. By contrast, MSC's current billet-to-personnel ratio is around 1.27, meaning there are only 27 replacement mariners on shore to relieve every 100 mariners deployed. This creates a brutal work schedule, requiring mariners to deploy for four months at sea for each month ashore.

MSC mariners operate complex ships fulfilling highly specific tasks, necessitating more training that reduces actual leave time. MSC uses the Pentagon's pay system, reducing the financial incentive for senior mariners to stay in the fleet, while junior mariners don't receive paid shore time without having accrued enough hours. This system may be tolerable for typical soldiers and sailors, but when combined with MSC demands, it makes it difficult for an MSC mariner to maintain a family.

The Covid-19 pandemic exacerbated all these problems. MSC's "Gangway Up" policy, maintained through summer 2021, prevented civilian mariners from leaving their ships for months to reduce viral exposure. This might have made sense as a precaution to keep the fleet in fighting shape, particularly during the pandemic's first months. But after more than a year, experienced mariners nearing the end of their contracts began to quit. MSC hasn't addressed this attrition due to the disparity between MSC pay and benefits and private-economy opportunities. Since late 2021, MSC deployments have also become more demanding, with MSC ships supporting U.S. naval forces in the Middle East and Indo-Pacific and sustaining a combat power buildup in Europe.

By retiring 17 MSC support ships, the Navy hopes to save around 700 billets, increasing MSC's billet-to-personnel ratio to 1.5, while reducing the strain on its mariners. 

The problem is that those 17 ships are crucial to sustain American forces in a Eurasian war.

The ships on the chopping block include two Expeditionary Sea Bases, or ESBs, likely the Centcom-deployed USS Lewis Puller and the Eucom/Africom-deployed USS Hershel "Woody" Williams, along with the remaining 12 Spearhead-class Expeditionary Fast Transports, or EPFs. The four ESBs, with two under construction, are flexible. Designed off 100,000-ton oil tankers, each ESB provides logistical support to U.S. forces. They can also launch multiple helicopters and small patrol craft, allowing them to act as bases for special-operations forces and antimine units, as the Puller has done since Houthi attacks on shipping began in 2023.

The Spearhead-class EPFs are relatively small, at only 2,500 tons. Their 1,400-mile range and 49-mile-an-hour speed, however, allows them to shift supplies and specific units within a theater as large as the Indo-Pacific. These will be crucial to sustaining U.S. naval combat strategy, which relies on warships and Marine units to blunt a Chinese attack.

The Navy should address the root of the issue and make an MSC career more competitive and balanced. This requires the political advocacy from which the Navy has retreated since the Cold War's end. Only congressional action can change MSC personnel regulations. The Navy must make this a priority and reverse a decline in U.S. sealift and logistics that is certain to embolden foes.

---

Mr. Cropsey is president of the Yorktown Institute. He served as a naval officer and as a deputy undersecretary of the Navy and is author of "Mayday" and "Seablindness."" [1]

1. The U.S. Navy's Chief Supplier Is in Peril. Cropsey, Seth.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Sep 2024: A.15.

 

Trumpo prezidentavimas gali labai padidinti Amerikos dirbtinio intelekto pranašumą

"Kiekvienas, pažvelgęs į Silicio slėnį, greitai pastebi, kad D.Trumpas ten mėgaujasi neįprastu populiarumu, ypač per rinkimų kampaniją. Liberalios Kalifornijos technologijų židinys iš tikrųjų ilgą laiką buvo linkęs į demokratus savo balsais ir, dar svarbiau, piniginėmis. Tačiau šiuo metu Trumpas gali sulaukti svarbaus ir plataus palaikymo. Padeda ne tik jo kandidatas į viceprezidentus J. D. Vance'as, ten dirbęs investuotoju, bet ir D. Trumpo rinkimų programa.

Palyginti su 2016 ir 2020 metų rinkimų kampanija, jo pasiūlymas galingiems steigėjams ir investuotojams yra žymiai įmantresnis.

 Trumpo sėkmė rinkimuose reikštų radikaliai skirtingą dirbtinio intelekto (AI), konkurencijos politikos ir socialinės žiniasklaidos reguliavimo kursą.

Reguliavimo panaikinimas ir investicijos į AI

Šiuo metu Silicio slėnyje daug kas vyksta apie dirbtinį intelektą. 

Trumpas taip pat siūlo jo konkrečias idėjas, kuriomis nori išplėsti JAV pranašumą prieš Europą ir Kiniją.

Pirma, pagal savo rinkimų platformą Trumpas panaikintų Bideno administracijos vykdomąjį įsakymą dėl dirbtinio intelekto. Įsakyme reikalaujama, kad dirbtinio intelekto kūrėjai laikytųsi taisyklių ir atliktų bandymus, kuriais siekiama parodyti AI modelių teisingumą ir saugumą. Jis yra daug mažiau sudėtingas, nei Europos AI įstatymas. 

Nepaisant to, ypač mažesnės dirbtinio intelekto įmonės skundžiasi, kad papildomos biurokratinės pastangos ir teisinis netikrumas suteikia pranašumą jų didesniems konkurentams. Trumpas apibūdino reguliavimą kaip kliūtį augimui. Pozicija, kuri turi daug paramos Silicio slėnyje.

Tačiau Trumpas žada dirbtinio intelekto pramonei dar tolesnį augimą. 

Viena vertus, jis žada mažinti elektros kainas, kad dirbtinio intelekto kūrimas ir eksploatavimas atpigtų. 

Be to, jos patarėjų komanda pasiūlė Gynybos departamentui didelių tiesioginių investicijų į dirbtinį intelektą. 

Tikslas – sudaryti sąlygas dirbtinio intelekto pritaikymui kariniais tikslais ir aplenkti Kiniją mokslinių tyrimų srityje. Tačiau dėl to dalis AI pramonės priklausytų gynybos pramonei – net ir su susijusiais eksporto apribojimais. 

Netgi tokiems sąjungininkams, kaip Vokietija, galėtų būti pasiūlyti tik antrarūšiai ar trečiarūšiai modeliai, o geriausi būtų skirti Amerikai.

Reguliavimu, investicijomis ir elektros kainomis D. Trumpas sprendžia problemas, kuriose Silicio slėnis jau dabar mato Europą, kaip nekonkurencingą. Trumpo administracija, tikriausiai, padidintų JAV pirmavimą dirbtinio intelekto srityje.

Laisva konkurencijos politika

Trumpo pranešimai apie laisvesnę konkurencijos politiką ypač populiarūs Silicio slėnyje. Tai taip pat turėtų įtakos Europos vartotojams. Didžiosios Amerikos kompanijos, tokios, kaip Google, Apple ir Meta, jau dominuoja Europos rinkoje. Jos gana ramiai žiūri į Europos bandymus reguliuoti. Joms svarbu tik Amerikos konkurencijos politikos griežtumas ir vykdymas. Bidenas tai sugriežtino ir taip pat pradėjo antimonopolinius procesus prieš dideles platformas.

Kita vertus, D. Trumpas verslo atstovus žada iškelti į savo konkurencijos institucijų viršūnes. Taip pat nuspėjama, kad vėl bus leidžiama daugiau susijungimų ir įsigijimų, nei leido Bidenas. 

Tačiau tai ne tik nukrypimas nuo Bideno politikos, bet ir nuo pirmosios D. Trumpo kadencijos, kai jis kritiškai vertino Silicio slėnį. Tokį nusiteikimą daugiausia lėmė geresni Trumpo santykiai su pagrindiniais technologijų investuotojais. Būtent šie asmeniniai santykiai padidina jo skaitmeninės politikos pažadų įgyvendinimą. 

Nors D. Trumpas dažnai duoda prieštaringus pažadus jų neįgyvendindamas, jis nuosekliai apdovanoja jo šalininkus.

Kultūros susidūrimas platformose

Trumpas jau seniai jautė, kad socialinės žiniasklaidos moderatoriai su juo elgėsi nesąžiningai. Jis netgi buvo užblokuotas „Facebook“ ir „Twitter“. Panašu, kad čia Silicio slėnis priartėjo prie D. Trumpo: „Twitter“ dabar vadinamas X ir priklauso atviram Trumpo šalininkui Elonui Muskui, kuris sumažino moderavimą ir yra laikomas įtakingu D. Trumpo patarėju. Tačiau „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas taip pat žavingai kalba apie Trumpą ir kritikuoja jo paties bendradarbiavimą su Bideno vyriausybe, kovojant su dezinformacija apie Koroną, prieš JAV Kongresą.

Trumpo administracija paspartintų šias tendencijas. Trumpas jau paskelbė, kad sušvelnins arba panaikins dezinformacijos ir neapykantos kurstymo taisykles. Tai taip pat turės tiesioginės įtakos Europai. Europos Sąjunga gali bandyti įgyvendinti savo taisykles, bet negali pasikliauti Amerikos parama. Ypač jei toks Trumpo patikėtinis, kaip Muskas patenka į teisinį konfliktą su Europos Sąjunga, tai gali greitai tapti politiniu procesu.

Savo skaitmeninėje politikoje Trumpas pateikia stebėtinai nuoseklų priemonių paketą. Atrodo, kad jo įgyvendinimas yra prioritetas ir, greičiausiai, prasidės naujos kadencijos pradžioje. Europa turėtų suvokti šią realybę, kad galėtų pasirengti lėtesnio bendradarbiavimo ir padidėjusios konkurencijos laikams."