Biotechnologijos ambicijų ant duonos neužtepsi, reikia realių veiksmų

"Per kiekvieną ypatingesnį renginį girdime, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) džiaugiasi ambicija, kad gyvybės mokslai iki 2030 m. turi sudaryti 5% viso šalies BVP. Idėja – drąsi ir teigiamai vertinama, ypač žinant šio sektoriaus užsiaugintą žinių bazę ir turimą potencialą. Tačiau ar tikrai galima džiaugtis kur nors ateityje sklandančiu tikslu? Jį dar reikia pasiekti, nes atrodo, kad galime vaisių ir neraškyti, jei neturėsime aiškaus plano, kaip tai padaryti.

Jau kurį laiką kuluaruose kalbėta, kad minėtas tikslas numestas savieigai, tikėjimui, kad biotechnologijos augs pačios ir galų gale galbūt sugebės sugeneruoti tą reikiamą dalį, o politikai galės užsidėti varnelę, esą tai jų nuopelnas – neva jie sukūrė konkurencingą ir inovatyvią Lietuvą.

Gal šiek tiek šį pozityvumą sustiprino koronaviruso pandemijos laikotarpis, kai poreikis biotechnologijų produktams buvo toks didelis, kad sektorius sudarė 3% viso BVP. Tačiau, natūralu, šie rezultatai ilgai nesilaikė.

Lietuvos biotechnologijų asociacijos „LithuaniaBIO“ duomenimis, šiuo metu gyvybės mokslų sektorius sukuria apie 2,5% BVP, o didžiąją dalį šio indėlio užtikrina „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Tai rodo ne tik priklausomybę nuo vieno didelio žaidėjo, bet ir išryškina struktūrinį iššūkį – poreikį užtikrinti tvarų augimą, kuris nepriklausytų nuo vienkartinių rinkos šuolių.

VŽ paklausus biotechnologijų sektoriaus atstovų, dauguma linksi, kad nelabai aišku, kaip šį iškeltą 5% tikslą norima pasiekti.

„Mes esame nusistatę rezultatus, bet kaip tai pasieksime, neaišku.

Žinoma, turime stiprius mokslo centrus, besispecializuojančius skirtingose biotechnologijų srityse.

Tačiau kaip skatinti studentų pritraukimą, kiek skirti kasmet investicijų ir pan. – nieko nesame apsibrėžę.

Taip stipriai atsiliekame nuo kaimyninių valstybių“, – VŽ kalbėjo dr. Gediminas Pauliukevičius, VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, atsakingas už naują Technologijų vystymo centrą, kuris bus skirtas vien tik gyvybės mokslams.

Keistai atrodo ir EIM komentaras, kad sveikatos ir biotechnologijų sektoriaus pridėtinė vertė 2016 m. buvo 0,87%, tad iki 2023 m. paaugo apie 3 kartus. Kodėl atskaitos tašku paimti 2016 m.? Per tą laiką prasisuko jau du politiniai ciklai, tai yra dvi skirtingos Vyriausybės. Ar už augimą reikia padėkoti anksčiau premjeru buvusiam Sauliui Skverneliui, ar paimtas atsitiktinis skaičius, nes taip tiesiog gražiau atrodo?

Greičiausiai dėkingiausi turime būti pačioms bendrovėms ir mokslininkams, kurie metai iš metų šį sektorių kūrė. Jei nebūtų buvę „Fermento“, šiandien nebūtų pas mus ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Negalime nepastebėti, kad ir kitos bendrovės tvarkosi visai neblogai, – ne viena geba išsilaikyti pati, investuoja, stato naujas laboratorijas. Ne vienas pristatys profesorių Vladą Algirdą Bumelį kaip vizionierių, kuris pats savo grandiozines idėjas ir įgyvendina. Jo kuriamas biotechnologijų miestelis „Bio City“ žada sukurti 2.100 darbo vietų, bendra investicijų suma sieks 7 mlrd. Eur.

Ministerijos įvardintos priemonės – svarbios, tačiau jos neturėtų užgožti realių iššūkių, su kuriais susiduria šis sektorius. Norint konkurencingumo, reikalingos rimtos investicijos į bendrovių augimą, talentų ugdymą ir infrastruktūros plėtrą.

Žinia, tai itin daug kapitalo reikalaujantis sektorius, kur komercinio produkto pagaminimo ciklas gali užtrukti ir 10 metų. Tačiau Lietuvoje trūksta rizikos kapitalo fondų, pasirengusių investuoti į šio sektoriaus įmones. O valstybės parama dar nėra pakankama, kad galėtų užtikrinti ilgalaikį augimą.

Kaip skaičiuoja Tomas Andrejauskas, „LithuaniaBio“ prezidentas, tikslui pasiekti reikia, kad gyvybės mokslai papildomai generuotų bent 2,5 mlrd. Eur pajamų: „Vadinasi, apie visai kitokią finansinę paramą reikia kalbėti. Esamos pagalbos priemonės – per mažos.“

Panašiai kalbėjo ir prof. V. A. Bumelis, nurodydamas, kad vien investicijos į mokslinius tyrimus ir mažus startuolius tvirto pagrindo nesukurs, reikia daugiau didelių žaidėjų ir mokslo centrų.

O norint, kad ir mažieji startuoliai išaugtų į vidutines įmones, būtina moderni infrastruktūra bei laboratorijos.

VŽ nuomone, tikslas padidinti gyvybės mokslų sektoriaus indėlį į BVP yra sveikintinas, tačiau reikia užtikrinti, kad tai būtų ne vien teorinė ambicija, bet realiai įgyvendinami sprendimai, skatinantys tvarų sektoriaus augimą.

Jeigu sudėtinga greitai sureguliuoti investicinę aplinką, tai bent tą nelemtą biurokratiją apmažinkime. Nes jau užsisukome tame kafkiškame biurokratijos rate be galo."

 

A Year After October 7, Iran and Its Proxies Still Threaten U.S. Via Latin American Allies

 

"The alliance linking Iran and its proxy, the Shiite jihadist group Hezbollah, to the authoritarian regimes of Cuba and Venezuela continues to pose a threat to the United States in the region, a year after an attack by another Iranian terror proxy sparked an ongoing war in the Middle East.

 

Experts have long denounced Iran’s decades-long plan to expand its influence in the region by brokering alliances via “cooperation agreements” with countries led by far-left governments in several fields such as military and economy. Most recently, and most alarmingly, has been the case of Bolivia, which the executive director of the Center for a Secure Free Society (SFS) Joseph Humire describes as Iran’s “most successful project” in the region.

 

Hezbollah has maintained a presence in the region for decades, acting on behalf of Iran to attack Israeli targets in Argentina during the 1990s. Hezbollah is responsible for the 1994 bombing of the Argentine-Israeli Mutual Association (AMIA) and the 1992 bombing of the Israeli embassy in Buenos Aires. The 1994 AMIA bombing was the deadliest terrorist attack in the Western Hemisphere prior to the September 11, 2001, attacks.

 

The Venezuelan and Cuban regimes share longstanding deep, anti-U.S., and anti-Israel ideological relations with Iran. Those regimes’ ties to Iran were reinvigorated in recent years through the exchange of official head of state visits, starting with the visit of socialist dictator Nicolás Maduro to Tehran in 2022. Late Iranian President Ebrahim Raisi traveled to the region in June 2023 and the Cuban figurehead “president” Miguel Díaz-Canel visited Iran in December.

 

Both countries recently expressed their support of Iran’s latest missile attack on Israel, justifying it as Iran’s “legitimate defense against threats and crimes of the Israeli regime.”

 

In the case of Venezuela, Iran established its firm foothold in the country following the arrival of late socialist dictator Hugo Chávez’s “Bolivarian Revolution” to power in 1999. Chávez and Iran’s former president Mahmoud Ahmadinejad held several encounters through the years in which Ahmadinejad often reiterated his support for Venezuela in “confronting imperialism” – namely, the United States.

 

Raisi claimed in June 2023 that Iran and Venezuela have a “strategic relation” with “common interests, views,” and “enemies.” The Venezuelan-Iran alliance “opened” the gates for Hezbollah’s increased presence in the region.

 

Maduro confirmed his regime’s military cooperation with Iran during his visit to Tehran in 2022. At the time, both countries signed a broad 20-year cooperation agreement. In March, the Israeli Defense Forces (IDF) warned of Iran’s growing military influence in Venezuela and the presence of military assets that directly pose a threat to U.S. cities within its attack range, such as Miami, Florida.

 

“The Venezuelan Armed Forces are the first to have armed drones in their inventory, courtesy of Iran. As well as the shipment of Iranian-made precision-guided short-range missiles, probably to arm the drones,” Humire said in February. “All has been delivered under the guise of commercial cargo shipment. This has been Iran’s modus operandi, as it did with Yemen; now we are seeing it in the region.”

 

It is largely believed that Tarek El Aissami, a former protegé of Hugo Chávez, served as the main liaison between the socialist regime and the Shiite jihadists. El Aissami, actively wanted by U.S. on multiple drug trafficking charges, occupied several high-ranking positions in the Venezuelan regime until he was purged by Maduro in 2023 in a purported “anti-corruption probe” and stands accused of stealing $3 billion in oil revenue from Venezuelan state coffers.

 

Several reports published in 2017 accused El Aissami of providing Venezuelan passports — often highly difficult for Venezuelan citizens to obtain — to Hezbollah members during his tenure as Interior Minister. El Aissami is also believed to have allowed Hezbollah members to sneak into Venezuela, granting them protection as the Shiite jihadists went into drug trafficking business in the region.

 

The Venezuelan Maduro regime increased its dependency on Iranian aid following the collapse of socialism in Venezuela during the 2010s. Since then, the Islamic regime has granted significant assistance to the Venezuelan regime, helping it stay afloat amidst the ongoing collapse of the country, providing it with oil amidst widespread shortages in 2020, repairing Venezuela’s rundown oil refineries, and refining its own Iranian oil in Venezuelan territory.

 

In return, the Maduro regime — in addition to allowing Iran to continue to grow its presence in the country through the 20-year cooperation agreement — gifted a supermarket chain that the socialists seized from private entrepreneurship to Iranian individuals linked to the Islamic Revolutionary Guard Corps (IRGC). Venezuela also gave away one million hectares of land to the Islamic regime in 2022.

 

In the case of Cuba — a U.S. designated state sponsor of terrorism — the communist Castro regime established ties with Iran in 1979 with the arrival of the Islamic revolution. During Raisi’s visit to Havana in 2023, Miguel Díaz-Canel vowed to continue the communist regime’s fight against “Yankee imperialism” with Iran, describing the late Iranian president’s visit as proof of the existence of “common values” between both countries.

 

“You have visited three Latin American countries that have a significant relationship with Iran’s Revolution, Venezuela, Nicaragua, and Cuba,” Díaz-Canel said at the time. “These nations, together with Iran, have had to heroically confront, with tenacious resistance, the sanctions, pressures, threats, blockades and interference of Yankee imperialism and its allies.”

 

“This visit reinforced our conviction that we have in Iran a friendly nation in the Middle East, with which to confide and talk about the most complex global issues,” he added.

 

Hezbollah directly expressed its support to the Castro regime during the historic July 2021 wave of anti-communist protests in Cuba, when dozens of thousands took the streets to demand an end of more than six decades of communist rule."

L. Kasčiūnas about V. Rupšys' dental implants: this is not a matter of one complaint

 

Those implants need to be ripped out so that others can learn a lesson. If the bureaucrats are detecting us driving home after work in a private company car, they will put such implants into the rear end that it will be painful. And they put their own expensive implants for our taxes into all their holes and laugh. At the same time, it is necessary to pull out all the teeth of the Murza's fascist Kasčiūnas so that he does not bite others. Now all over Europe, fascists are considered dangerous again, and here you go - such a shame, fascist minister distributes weapons. Let's vote for E. Vaitkus, let at least Lithuania be for peace, it is enough for us to pay for those expensive implants.

L. Kasčiūnas apie V. Rupšio dantų implantus: tai nėra vieno skundo klausimas

 

Išrauti reikia tuos implantus, kad kitiems pamoka būtų. Jei biurokratai pagauna, su privačios įmonės automobiliu važiuojant po darbo namo, tai tokius implantus į užpakalį įstato, kad mažai nepasirodys. O patys sau brangius implantus už mūsų mokesčius susideda į visas skyles ir juokiasi. Kartu reikia ir murziško fašisto Kasčiūno visus dantis išrauti, kad nesikandžiotų. Dabar visoje Europoje fašistai vėl skaitomi pavojingais o čia - tokia gėda, ginklus fašistas dalina. Balsuokime už E. Vaitkų, tegul nors Lietuva bus už taiką, užtenka mokėti už tuos brangius implantus.

Idiotiška ES biudžeto reforma: bet seniai pageidautinas tabu laužymas

„Milijardiniam ES biudžetui turėtų būti suteikti nauji pamatai.

 

Ursulos von der Leyen idėjos reformuoti ES biudžetą yra radikalios. Kai kurie dalykai krypsta ne ta kryptimi. Tačiau lūžis su tabu jau seniai pageidautinas.

 

 

 

Tai, ką Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen aiškiai ketina daryti su ES biudžetu, yra sunkiai įveikiama radikalizmo požiūriu. Biudžetas turėtų tapti mažesnis. Kad tai pasiektų, ES turėtų pasitraukti iš daugumos lėšų, įskaitant žemės ūkio ir struktūrinę paramą, skirstymo. Pinigus reikia skirti, kaip „subsidija“ į nacionalinį biudžetą.

 

 

 

Mainais valstybės turėtų pažadėti reformas. Kartu visi su konkurencingumu susiję ištekliai turi būti sutelkti į didžiulį naują ES fondą.

 

Didelė klaidų rizika

 

 

 

Tai drąsu. „Pinigai prieš reformą“ metodas yra „koronoviruso“ fondas, sukurtas 2021 m. Europos Audito Rūmai jau seniai kritikavo tai, kad tai veikia blogiau, nei gerai. „Klaidų“ rizika yra didelė. Pinigai pateks, kai tik bus pažymėtos tam tikros reformos. Tai, kas su tuo atsitiks vėliau, paprastai nebebūna tinkamai kontroliuojama.

 

 

 

Tačiau visų pirma idėjos suteikia Europos Komisijai per daug galių. Ji gali diktuoti valstybėms reformas, kurias jos turi įgyvendinti mainais už savo biudžeto dalį. 

 

Iš Konkurencingumo fondo von der Leyen gauna asmeninį pinigų krepšį pramonės politikai formuoti pagal jos interesus – Von der Leyen fondą, kaip atsakymą į milijardines JAV ir Kinijos programas.

 

ES žemės ūkio politikos finansavimo džiunglės

 

 

 

Nepaisant to, gerai, kad von der Leyen išdrįsta sulaužyti tabu. ES biudžetas per daug biurokratiškas ir pernelyg susietas su praeitimi. Faktas, kad du trečdaliai vis dar patenka į subsidijas ūkininkams ir struktūrinę paramą, kalba pats už save. Vien struktūrinis finansavimas apima 398 programas ir 54 programų - žemės ūkio politiką.

 

 

 

Briuselis per ilgai slapstėsi už to, kad taip viskas išaugo ir to pakeisti negalima. Pagal logiką, nauji uždaviniai gali būti finansuojami tik tuo atveju, jei valstybės duos daugiau pinigų arba ES prisiims skolą.

 

 

 

Abu keliai būtų neteisingi. Štai kodėl ES turi iš esmės pakeisti savo biudžetą ir padaryti viską, kad Europa taptų konkurencingesnė. Von der Leyen inicijavo reikiamą diskusiją. 

 

Dabar valstybės turi užtikrinti, kad, galiausiai, ES, o ne Komisijos interesai būtų dėmesio centre."

 

Komisijos nariai rinkimuose nedalyvauja. Jie yra pensininkai iš kiekvienos šalies politinės klasės. Nieko keisto, kad Komisija negali priimti jokių rinkėjams naudingų sprendimų.