"Yann LeCun
padėjo pagimdyti šiandieninį dirbtinio intelekto (AI) bumą. Tačiau jis mano, kad
daugelis ekspertų perdeda jo galią ir pavojų, ir jis nori, kad žmonės tai
žinotų.
Nors garsių
technologų choras mums sako, kad esame arti kompiuterių, kurie pranoksta žmogaus
intelektą ir netgi gali jį išstumti, LeCunas agresyviai išsikovojo AI bumo
geriausio skeptiko vietą.
Socialinėje
žiniasklaidoje, kalbose ir diskusijose Niujorko universiteto profesorius ir
Meta Platforms AI guru kovojo su stiprintojais ir Kasandromis, kurios kalba
apie generatyvaus AI viršžmogišką potencialą – nuo Elono Musko iki dviejų
LeCuno kolegų pionierių, kurie dalijasi su juo neoficialų šios srities
„krikštatėvio“ titulą. Tarp jų yra Geoffrey'us Hintonas, beveik 40 metų
draugas, antradienį apdovanotas Nobelio fizikos premija ir kuris ne kartą
perspėjo dėl AI egzistencinių grėsmių.
64 metų LeCunas mano,
kad šiandieniniai dirbtinio intelekto modeliai, nors ir naudingi, toli gražu
nekonkuruoja su mūsų augintinių, jau nekalbant apie mus, intelektu. Kai
paklausiu, ar neturėtume bijoti, kad dirbtinis intelektas greitai išaugs toks
galingas, kad kels mums pavojų, jis šmaikštauja: „Turėsite atleisti mano
prancūzų kalbą, bet tai visiška nesąmonė."
Sėdėdamas
konferencijų salėje viename iš Meta palydovinių biurų Niujorke, jis trykšta
šiluma ir genialiu savęs valdymu, o savo spygliuotas nuomones pateikia su tokia
šypsena, kuri leidžia jaustis taip, lyg būtum pokšto dalyvis.
Jo darbas ir jo vieta vienoje iš, daugiausiai pasiekusių, AI tyrimų laboratorijų vienoje
didžiausių technologijų kompanijų suteikia LeCuno kritikai svarbos.
Gimusį į šiaurę nuo
Paryžiaus, jį suintrigavo dirbtinis intelektas iš dalies dėl HAL 9000,
nesąžiningo AI 1968 m. Stanley Kubricko mokslinės fantastikos klasikoje „2001:
Kosminė odisėja“. Gavęs daktaro laipsnį Sorbonoje, jis dirbo garsiojoje Bell
Labs, kur buvo išrasta viskas nuo tranzistorių iki lazerių. 2003 m. jis įstojo
į NYU, kaip profesorius, o po dešimtmečio tapo AI tyrimų direktoriumi
tuometiniame „Facebook“.
2019 m. LeCun laimėjo
A.M. Turingo apdovanojimą, aukščiausią kompiuterių mokslo apdovanojimą,
kartu su Hintonu ir Yoshua Bengio. Apdovanojimu, dėl kurio trijulė buvo
praminta dirbtinio intelekto krikštatėviais, buvo pagerbti už darbą, susijusį
su neuroniniais tinklais, daugiasluoksnėmis sistemomis, kuriomis grindžiama
daugelis galingiausių šiandienos AI sistemų, nuo OpenAI pokalbių robotų iki
savarankiškai važiuojančių automobilių.
Šiandien LeCun ir
toliau rengia straipsnius NYU kartu su savo daktaro laipsnio siekiančiais studentais, o Metoje
jis vadovauja vienai geriausiai finansuojamų dirbtinio intelekto tyrimų
organizacijų pasaulyje, būdamas vyriausiuoju Meta AI mokslininku. Jis dažnai
susitinka ir kalbasi per „WhatsApp“ su generaliniu direktoriumi Marku
Zuckerbergu, kuris „Meta“ laiko didžiule AI bumo žlugdančia jėga prieš kitus
technologijų sunkiasvorius nuo „Apple“ iki „OpenAI“.
LeCun viešai nesutiko
su Hintonu ir Bengio dėl jų pakartotinių įspėjimų, kad AI kelia pavojų žmonijai.
Bengio sako
sutinkantis su LeCun daugeliu temų, tačiau jie nesutaria dėl to, ar įmonėms
galima patikėti, kad žmonės būsimo antžmogiško AI nenaudotų piktavališkai
arba kad AI nesusikurtų savo kenkėjiškų ketinimų.
„Tikiuosi, kad jis
teisus“, – sako Bengio.
LeCun mano, kad AI
yra galingas įrankis. Viso mūsų interviu metu jis cituoja daugybę pavyzdžių,
kaip dirbtinis intelektas tapo nepaprastai svarbus „Meta“ ir padidino jos mastą
bei pajamas tiek, kad dabar jo vertė siekia apie 1,5 trilijono dolerių. Dirbtinis
intelektas yra neatsiejamas nuo visų dalykų – nuo vertimo realiuoju laiku iki
turinio moderavimo įmonėje „Meta“, kuri be Fundamental AI Research Team (Fundamentalių AI tyrimų komandos, angl.),
žinomos kaip FAIR, turi į produktus orientuotą AI grupę „GenAI“, kuri siekia
vis geresnių savo didelės kalbos versijų modelių.
„Poveikis Metai buvo
tikrai didžiulis“, – sako jis.
Tuo pačiu metu jis
įsitikinęs, kad šiandieniniai AI modeliai jokia prasme nėra protingi ir kad
daugelis kitų, šioje srityje dirbančių, žmonių, ypač AI startuolių, yra pasirengę
ekstrapoliuoti pastarojo meto raidą tokiais būdais, kurie jam atrodo juokingi.
Jei LeCuno pažiūros
teisingos, tai kelia problemų kai kuriems karščiausiams šiandienos
startuoliams, jau nekalbant apie technologijų milžinus, kurie į AI išleidžia
dešimtis milijardų dolerių. Daugelis jų remiasi mintimi, kad šiandienos dideliu
kalbos modeliu pagrįstos AI, kaip ir OpenAI, yra artimiausias kelias, kuriant
vadinamąjį „dirbtinį bendrąjį intelektą“ arba AGI, kuris gerokai viršija
žmogaus intelekto lygį.
LeCun sako, kad
tokios kalbos, greičiausiai, yra per anksti. Kai gegužę pasitraukiantis OpenAI
tyrėjas prabilo, kad reikia išmokti valdyti itin protingą dirbtinį intelektą,
LeCunas puolė. „Man atrodo, kad prieš „skubiai sugalvodami, kaip valdyti
dirbtinio intelekto sistemas, daug protingesnes, nei mes“, turime turėti užuominą
apie sistemos, protingesnės už naminę katę, dizaino pradžią“, – atsakė jis X.
Jam
patinka katės metafora. Galų gale, katės turi psichinį fizinio pasaulio modelį,
nuolatinę atmintį, tam tikrą mąstymo ir planavimo gebėjimą, sako jis. Nė viena
iš šių savybių neturi šių dienų „pasienio“ AI, įskaitant tas, kurias gamina
Meta.
Aleksandras Rivesas,
buvęs, mokslų daktaro laipsnio siekiantis, LeCuno studentas, kuris nuo tada įkūrė AI startuolį,
sako, kad jo provokacijos yra gerai apgalvotos. „Jis tikrai galėjo matyti
spragas, kaip šioje srityje galvoja apie problemą, ir į tai atkreipė dėmesį“, -
sako Rivesas.
LeCun mano, kad
dirbtinis bendras intelektas yra vertas tikslas.
„Ateityje, kai žmonės
kalbės su savo dirbtinio intelekto sistema, išmaniaisiais akiniais ar bet kuo
kitu, mums reikės, kad tos AI sistemos iš esmės turėtų žmogaus lygio
charakteristikas, tikrai turėtų sveiko proto ir iš tikrųjų elgtųsi kaip žmogaus
padėjėjas", - sako jis.
Tačiau tokio gebėjimo
dirbtinio intelekto sukūrimas gali lengvai užtrukti dešimtmečius, sako jis, o
šiandien dominuojantis požiūris jo nepasieks.
Generatyvinio
dirbtinio intelekto bumą skatina dideli kalbų modeliai ir panašios sistemos, kurios
treniruojasi duomenų vandenynuose, kad imituotų žmogaus išraišką. Kiekvienai
modelių kartai tampant vis galingesnėms, kai kurie ekspertai padarė išvadą,
kad tiesiog įdėjus daugiau lustų ir duomenų, kuriant būsimus AI, jie bus vis
pajėgesni ir galiausiai atitiks arba viršys žmogaus intelektą.
LeCun mano, kad
šiuolaikinių AI sistemų problema yra tai, kaip jos suprojektuotos, o ne jų
mastas. Nesvarbu, kiek GPU technologijų gigantų prisigrūdo duomenų centruose
visame pasaulyje, jis sako, kad šiandieniniai AI nesuteiks mums dirbtinio
bendro intelekto.
Jo statymas yra tas,
kad iš esmės kitokiu būdu veikiančių AI tyrimai nuves mus į žmogaus lygio
intelektą. Šios hipotetinės ateities AI gali būti įvairių formų, tačiau FAIR
vykdomas darbas, skirtas vaizdo įrašams iš realaus pasaulio, yra vienas iš
projektų, kurie šiuo metu jaudina LeCuną. Idėja yra sukurti modelius, kurie
mokosi panašiai, kaip gyvūno jauniklis, sukurdamas pasaulio modelį iš vaizdinės
informacijos, kurią jis gauna.
Dideli kalbų modeliai
arba LLM, naudojami ChatGPT ir kitiems robotams, kada nors gali turėti tik
nedidelį vaidmenį sistemose, turinčiose sveiko proto ir žmogiškų gebėjimų,
sukurtų, naudojant kitus metodus ir algoritmus.
Šiandieniniai
modeliai iš tikrųjų tik nuspėja kitą teksto žodį, sako jis. Bet jiems taip
gerai sekasi, kad mus apgauna. Ir dėl savo didžiulės atminties talpos jie gali
atrodyti samprotaujantys, nors iš tikrųjų jie tik atkuria informaciją, kurios
jau buvo išmokyti.
„Esame pripratę prie
minties, kad žmonės ar subjektai, galintys išreikšti save arba manipuliuoti
kalba, yra protingi, bet tai netiesa“, – sako LeCunas. „Galite manipuliuoti
kalba, o ne būti protingi, ir tai iš esmės demonstruoja LLM.“ [1]