How Much Could a Car Repair Possibly Cost Today?

"Getting into a fender bender can be a mind bender these days. That little dent, bump or scrape seems pretty minor until you're hit with the real damage: the bill.

Some of this is inflation. The cost of car maintenance and repairs revved up 28% during the past three years. Insurance might cover the work, but higher claims can raise your premiums. Another culprit is the cost and labor required for all the sensors and computers packed into newer vehicles, shop owners and industry analysts say. Estimating the cost of repairs is getting harder even for professionals.

Scott Benavidez of Mr. B's Paint and Body Shop in Albuquerque, N.M., has more than 25 years of experience ballparking repair bills, but lately his initial guesses have been off.

"I say, 'It's going to be $1,200,' and I sit down to write the estimate and it comes out to $2,800," said Benavidez, the shop's manager and chairman of the Automotive Service Association, a national trade group.

When the dealership emailed Dusten Dussex a $2,100 quote to fix a dent and scrape on his Toyota Prius Prime, he came to a complete stop. He replied with a GIF of the "Sesame Street" character Bert fainting.

"I was disappointed that they didn't respond," said Dussex, a 33-year-old health and safety inspector in Silver Spring, Md. "I was like, 'OK, somebody doesn't have a sense of humor.' "

He plans to get a quote from an independent shop, but he may just live with the blemishes if the repair costs more than $900.

The average repair cost for an insurance claim was $4,721 in the second quarter of 2024, about $800 more than three years earlier, according to Mitchell, a technology and information provider for auto insurers.

Tech-aided safety features such as automatic emergency braking and blind-spot monitoring have been effective in reducing both minor and major collisions, according to analyses by the Insurance Institute for Highway Safety, a research organization funded by the insurance industry. But they can add to the cost.

A decade ago, a typical car had around 10 to 30 onboard computer modules, according to Joe Marconi, a former mechanic and shop owner in Patterson, N.Y. Many now have 75 or more.

In 2024, some 26% of repairs associated with insurance claims have included recalibrating sensors, up from 5% in 2020, per Mitchell. Recalibrations add an average cost of $500.

Consider the side-view mirror. Replacing a busted one on a car from 2014 might cost about $200 to $400, including an hour of labor, Marconi said.

The same mirror on a 2024 car could have a camera and sensors for lane-change assistance, plus a heating element to keep them warm. The cost of repairs and replacements might be $1,200 to $1,500, with an additional hour of labor." [1]

1.  How Much Could a Car Repair Possibly Cost Today? Pinsker, Joe.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 11 Nov 2024: A.14.

Kaip chemija yra susipynusi su mūsų gyvenimu: visų pramonės šakų motina yra ašarų pakalnėje

 

„2024 m. lapkričio 11 d. · Silpna paklausa ir didelės energijos sąnaudos kelia problemų chemijos pramonei. Šiandien niekas negali pasakyti, kiek produkcijos galiausiai liks Vokietijoje. Žalioji transformacija bus važiavimas rūke.

 

Chemijos pramonė laikoma visų pramonės šakų motina. Automobiliai, plataus vartojimo prekės, namai, kosmetika, net vaistai – visame kame yra chemijos. Gerais laikais dažnai pamirštama, kokios ilgos ir išsišakojusios yra vertės grandinės.

 

 Visų pirma,  sankcijos Rusijos vėl padidino supratimą. Kai tik staiga pradėjo trūkti dujų ir naftos ir jos tapo brangios, tiekimo grandinėms iškilo grėsmė nutrūkti. BASF generalinis direktorius Martinas Brudermülleris perspėjo interviu F.A.S. net dėl negrįžtamos žalos, jei federalinė vyriausybė turėtų įvesti dujų boikotą. Situacija dar tiek nepablogėjo, tačiau chemijos pramonė vis dar išgyvena ašarų pakalnę. Ir perversmai suteikia supratimą apie akmenuotą kelią, kurio pramonė vis dar laukia, jei atsisakys naftos ir dujų.

 

Tiesą sakant, iki šių dienų didelės chemijos gamyklos kūrenamos tik iškastiniu kuru, o pirminis benzinas taip pat yra svarbiausios pagrindinės chemijos medžiagos. Paprasčiau tariant, didžiulėse gamyklose, vadinamuosiuose krekeriuose, dujos arba pirminis benzinas patenka į viršų, o svarbios pagrindinės cheminės medžiagos, tokios, kaip etilenas ir propilenas, išeina apačioje. Tada jie toliau apdorojami daugeliu gamybos etapų: į plastiką ir izoliacines medžiagas, lakus, dažus, sandariklius, klijus, plataus vartojimo prekes, trąšas, ploviklius, kosmetiką ir, kaip minėta, net vaistus. Kad taptų „žalia“, daug energijos sunaudojanti ši pramonė turi laikytis dvejopo požiūrio: pakeisti ir iškastinį kurą, ir iškastines žaliavas. Pertvarkymas yra didžiulis ir kainuos labai brangiai.

 

Vokietijoje veikia geri du tūkstančiai chemijos ir farmacijos įmonių, jose dirba beveik pusė milijono žmonių. Šis skaičius buvo beveik pastovus 25 metus, chemijos pramonė buvo laikoma stabilumo prieglobsčiu. Streikai buvo reti; paskutinis didelis darbo ginčas įvyko daugiau, nei prieš penkiasdešimt metų. Nors didelės įmonės, tokios, kaip BASF ar Bayer, lemia viešą pramonės įvaizdį, didžioji pramonės dalis vis dar būdinga vidutinio dydžio įmonėmis. Pramonės asociacijos VCI duomenimis, tik 69 iš 2094 įmonių dirba daugiau, nei 1000 žmonių.

 

Be atskirų didelių vietovių, tokių, kaip BASF būstinė Liudvigshafene, daugelis įmonių susijungė ir sukūrė chemijos parkus. Ten jos kartu gamina elektrą, šilumą ir garą bei efektyviai išrikiuoja atskiras sistemas vieną už kitos. Europoje Vokietijos chemijos pramonė yra neabejotinai didžiausia – pasaulinė rinkos dalis sudaro 4,2 proc. Tačiau muzika skamba Azijoje: Kinija, bene didžiausia chemijos rinka, artėja prie 50 procentų pardavimų.

 

Vokietijoje chemijos pramonė šiuo metu patiria spaudimą. Dėl silpnos automobilių pramonės ir statybų pramonės – dviejų svarbiausių klientų sektorių – paklausa, nuo 2021 metų gamyba šioje šalyje sumažėjo daugiau, nei penktadaliu. Daugelis chemijos gamyklų nedirba pelningai dėl užsakymų trūkumo, praneša VCI. Gamybos mažėjimas kartais būna dramatiškas: visų pirma amoniako gamyba, kuri ypač priklauso nuo dujų ir iš kurios gaminamas priedas prie dyzelino naudojimo Ad Blue bei trąšos, nuo 2020 m. sumažėjo 32 proc. Svarbių pagrindinių cheminių medžiagų etileno ir propileno sumažėjimas yra 17 ir 15 procentų.

 

Neaišku, kiek gamyba Vokietijoje visam laikui susitrauks. Jau šiandien daug patalpų visam laikui uždarytos. Jei naudosite BASF turto balansą, kaip etaloną, tikėtina, kad šis atrankos procesas tęsis kurį laiką: 80 procentų būstinėje esančio turto taip pat yra konkurencingi ilgalaikėje perspektyvoje, o likę 20 procentų „susiję su rizika tam tikromis aplinkybėmis.“

 

Per pastaruosius trisdešimt metų pramonė mano, kad atliko savo „žaliuosius“ namų darbus. Kai chemijos-farmacijos produktų gamyba išaugo 61 proc., energijos suvartojimas sumažėjo penktadaliu, o, šiltnamio efektą sukeliančių, dujų emisija smuko daugiau, nei per pusę, praneša VCI. Tačiau požiūris iškreiptas: tiesa, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija smarkiai sumažėjo, ypač metais po Vokietijos susijungimo, kai pasenusias VDR įmones teko uždaryti. Nuo tada išmetamųjų teršalų kiekis ir toliau mažėjo, tačiau daug lėčiau. Norint iki 2045 m. pasiekti klimatui neutralią gamybą, energijos taupymo priemonių nebepakanka. Pramonė turi atnaujinti visus jos procesus.

 

Šiandien 85 procentai chemijos produkcijos gaunama iš iškastinių žaliavų, pirmiausia pirminio benzino ir dujų. Iki 2050 m., remiantis DECHEMA prekybos asociacijos prognozėmis, iškastinių medžiagų dalis greičiausiai sumažės iki šešių procentų.

Ją reikėtų pakeisti perdirbtu plastiku, biomase ir, svarbiausia, anglies dioksidu. Paradoksas, „klimato žudikas“ gali tapti žaliava. Pasak Fraunhoferio sąsajų ir biocheminės inžinerijos instituto, pagrindines chemines medžiagas ir sintetinį kurą galima gaminti, naudojant „tik keletą cheminių ar elektrokatalizinių“ gamybos etapų.

 

Akivaizdu, kad konversija kainuos nemažus pinigus ir padidins žaliosios elektros, vandenilio ir anglies dvideginio poreikį. Tačiau idėjos apie teisingą klimato neutralumo kelią skiriasi. Priklausomai nuo to, kiek sistemų ateityje bus valdoma elektra ar vandeniliu ir kokia bus atsinaujinančių žaliavų ar perdirbto plastiko dalis, prognozės labai skiriasi. VCI ką tik sumažino savo paklausos prognozę dėl dabartinio gamybos mažėjimo ir naujų pesimistinių ilgalaikių prielaidų. Jis daro prielaidą, kad pagrindinių chemikalų gamyba Vokietijoje iki 2045 m. kasmet susitrauks puse procento, o augs tik specialiųjų cheminių medžiagų verslas. Tai mažai pakeis žaliosios energijos alkį. Jei imsite prognozių vidurkį, 2045 m. chemijos pramonė sunaudos septynis kartus daugiau elektros energijos, nei šiandien."

 

 Kaip matote, norint sukurti nebrangią „žaliąją“ transformaciją, reikalinga pigi, rusiškų angliavandenilių pagrindu pagaminta, chemija. Kanclerė Merkel buvo teisi, dirbdama su rusais. Kancleris Scholzas klysta, nes naikina Vakarų galimybes šioje srityje.

 

 

"