K. Kallas: pasaulis šiknoje, tad mes privalome išlikti drauge

 

"Būsimoji Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas prisistatydama kandidatų parlamentiniuose klausymuose antradienį perspėjo, kad tokioje įtemptoje geopolitinėje padėtyje, kai pasaulis šiknoje, būtina išlikti kartu.

 

47-erių K. Kallas turi užsitikrinti Europos Parlamento pritarimą pakeisti dabartinį ES užsienio politikos vadovą Josepą Borrellį. Jos paskyrimas nekelia didelių abejonių, nes į šias pareigas ją tiesiogiai pasiūlė Bendrijos vadovai. Vis dėlto ji turi ką įrodyti europarlamentarams.

 

Ji turės įrodyti, kad nėra vieno klausimo politikė“, – jos kandidatūrą vertina įtakingas politikos leidinys „Politico“.

 

Ji yra viena iš šešių naujų Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlytų vicepirmininkų, kuriuos antradienį tikrina įstatymų leidėjai.

 

Birželį Briuselis priėmė sprendimą pradėti derybas su Kyjivu dėl narystės ES, nustatęs, kad Ukraina eina keliu narystės link.

 

K. Kallas EP klausymuose taip pat griežtai pasisakė apie Kiniją.

 

Kalbant apie Kiniją, ES turi traktuoti šią šalį „labiau kaip konkurentę ir sisteminę varžovę“, sakė ji.

 

„Turime spręsti tas sritis, kuriose mūsų pažeidžiamumas yra didžiausias, o mes žinome, kokios jos yra“, – pažymėjo K. Kallas.

 

Kodėl Ukrainai reikia milijardų? O kaip dėl jūsų vyro?

 

Paskutinis klausymuose frakcijų vardu kalbėjo dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ atstovas vokietis Alexanderis Sellas. Suverenių tautų Europos frakcijos vardu jis išreiškė abejonę dėl paramos Ukrainai ir klausė K. Kallas, kam Ukrainai reikalingi šie milijardai? Jis teigė, kad ES atsisakė savo tikslų ir vadovaujasi išimtinai Kijevo strategija.

A. Sellas, rašo estų verslo dienraštis „Aripaev“, kuris tęsdamas klausimą, toliau vystė savąją tezę, kad Vokietijos ekonomika traukiasi, o Rusijos auga: „Mes kenkiame ne Rusijai, o sau“, reziumavo vokietis. Jis taip pat klausė, kodėl K. Kallas vyras gali užsiimti verslu su Rusija, jei kitiems tai draudžiama?

 

„ Ji griežtai paneigė su jos vyru susijusius kaltinimus: „Šie teiginiai yra visiškai neteisingi. Jie buvo nuodugniai paneigti Estijos spaudoje, ir kiekvienas, norintis gauti faktų, gali lengvai juos patikrinti.“

Kiek Lietuva praras, jei konservatorių valdžios nusikaltimų dėka nebus tęsiamas „Teltonikos“ projektas?

 

"Savo socialiniame tinkle Lietuvos technologijų įmonių grupės „Teltonika“ pagrindinis akcininkas A. Paukštys pasidalino žinia, kad tenka stabdyti 3,5 mlrd. Eur investicijas į 55 ha teritorijoje numatytą plėtoti 10 gamyklų „Teltonika High-Tech Hill“ parką.

Šios investicijos, anot p. Paukščio, butų sukūrusios 6.000 darbo vietų itin aukštos kvalifikacijos specialistams, kurių mėnesinių atlyginimų vidurkis siektų 10.000 Eur, o išvystyto projekto mokestinės pajamos į biudžetą kasmet būtų siekusios apie pusę milijardo eurų.

Tačiau net ne tiesiogiai eurais ir darbo vietomis pamatuoti nuostoliai yra skaudžiausi. Šis projektas – išskirtinės svarbos ir ilgalaikei Lietuvos makroekonominės raidos perspektyvai. Tokio tipo investicijos į pažangias ekonomines veiklas – priešnuodis „vidutiniųjų pajamų spąstų“ grėsmėms.

Lietuva daugumą žemai kabančių konkurencingumo vaisių jau yra nusiraškiusi, spartus darbo kaštų augimas iš konkurencinės arenos išstums vis daugiau darbui imlių žemesnės pridėtinės vertės veiklų, kurios vis dar sudaro didelę dalį Lietuvos BVP struktūros. Ir jei Lietuvai nepavyks transformuotis į aukštos pridėtinės vertės ir išmanias paslaugas teikiančią ekonomiką, užklimpsime, strigsime ir Lietuvos sėkmės istorijomis pasaulį stebinantis augimas išsikvėps.

Tokios investicijos, kaip „Teltonikos“ projektas, šiai BVP struktūros transformacijai be galo svarbios. Tačiau jos ne vien sukurtų Lietuvai aktualioms konkurencingumo grėsmėms  atsparią alternatyvą, bet ir padidintų trauką tiesioginėms užsienio investicijoms, keistų eksporto struktūrą ir geografiją. Be to, siųstų tarptautinėms rinkoms eilę itin svarbių reputacinių žinučių apie Lietuvą, kaip saugią vietą tokio masto investicijoms, augantį puslaidinkių pramonės tašką. Keičiantis geoekonominiams galios centrams, šios šakos pasaulinė svarba yra išskirtinė ne tik ekonominiame, bet ir geopolitiniame žemėlapyje.

„Biurokratizmo ir apgailėtinų intrigų pelkėje užklimpo ir strigo 3,5 mlrd. Eur verslo investicijos“ – tokios žinutės neigiamų pasekmių šleifas gali būti ilgalaikis ir itin kenksmingas investiciniam klimatui. Tad šiandien būtina pamiršti politines trintis ir surėmus pečius daryti viską, kad šis projektas būtų tęsiamas.

Top of Form

Bottom of Form

Top of Form

Bottom of Form

Ir, be abejo, į kalbas apie biurokratinę naštą, tarpinstitucinių intrigų liūnus ir problemas Lietuvoje pažvelgti iš naujo ir imtis radikalių priemonių. Tokiai mažai, atvirai ir daug objektyvių konkurencinių pranašumų neturinčiai ekonomikai – lankstumas ir verslo sąlygos – ne prabanga, o būtinybė judėti į priekį.

Komentaro autorė –Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė"

 

Prancūzijos kūdikių trūkumas kelia susirūpinimą dėl pražilstančios Europos

 Čia kaltos visos tos, kates mylinčios, bevaikės nelaimingos damos...

 

 „Praėjusiais metais gimė mažiau prancūzų kūdikių, nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo, o tai rodo ekonominę riziką sparčiai senstančiai Europai.

 

 Prancūzijos statistikos tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad pernai Prancūzijos teritorijoje gimė iš viso kiek mažiau, nei 678 000 kūdikių. 6,6% nuosmukis, palyginti su ankstesniais metais, viršija nuosmukio tempą visoje Europos Sąjungoje ir yra sparčiausias nuo pokario kūdikių bumo pabaigos aštuntajame dešimtmetyje, nurodė agentūra.

 

 Įvairaus amžiaus mamos 2023 metais susilaukė mažiau vaikų, rodo skaičiai.

 

 Žemyninėje Prancūzijoje gimė mažiau kūdikių, nei bet kuriais metais nuo 1944 m., kai šalis kovojo, kad išsivaduotų iš vokiečių okupacijos.

 

 Mažėjantis gimstamumas Prancūzijoje atsispindi visose didžiausiose Europos ekonomikose ir yra demografinis galvos skausmas žemynui, kuris susiduria su kitais priešpriešiniais vėjais. Manoma, kad 2026 m. ES pasieks gyventojų piką, o per ateinančius dešimtmečius palaipsniui mažės, nors ir skirtingose ​​šalyse narėse skirtingais greičiais, teigiama naujausioje Europos Komisijos senėjimo ataskaitoje, paskelbtoje šių metų pradžioje.

 

 „Tuo pačiu metu visose valstybėse narėse bijomasi stipraus amžiaus pasiskirstymo pokyčio į viršų“, – teigiama ataskaitoje. Nustatyta, kad gimstamumo rodiklis išliks mažesnis už natūralų pakeitimo rodiklį, su kuriuo populiacija išliko pastovi visame bloke, o gyvenimo trukmė ir toliau ilgės. Tuo tarpu visos narės matys savo gyventojų skaičiaus padidėjimą dėl grynosios migracijos, nurodė EK.

 

 Nepaisant to, kad darbuotojai migrantai skatina prieaugį, darbingo amžiaus piliečių dalis palaipsniui mažės, o tai vis labiau stabdys augimą ir didės našta pensijoms ir pensininkų sveikatos priežiūrai.

 

 Prancūzijoje prieštaringai vertinama reforma, kuria siekiama padidinti pensinį amžių iki 64 metų ir sumažinti valstybės pensijų apkrovą, tebėra užstrigus suskaldytoje įstatymų leidžiamojoje valdžioje.

 

 Tos reformos panaikinimas sukeltų abejonių dėl ilgalaikio Prancūzijos kreditavimo patrauklumo, praėjusį mėnesį pareiškė Moody's, sumažinusi šios šalies perspektyvą iki neigiamos nuo stabilios." [1]

 

Jūs visi mirsite, kaip laukiniai katinai, be sveikatos priežiūros ir pensijų.

 

1. World News: French Baby Bust Fuels Concerns Over Graying Europe. Kirby, Joshua.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 15 Nov 2024: A.7.