Germany's Merz Makes Deal, but Voters Flock to AfD

"BERLIN -- Germany's chancellor-in-waiting has clinched a deal to form a new coalition, officials said on Wednesday. Now he must persuade Germans who have been deserting his party in droves since he won the election that he can fix the economy and get immigration under control.

Even before taking office, Friedrich Merz and his conservative Christian Democratic Union have seen their ratings plummet, while the far-right Alternative for Germany, or AfD, became the country's most popular party, according to a poll released Wednesday.

Like other European leaders, Merz is facing a puzzle: How to implement the disruptive and painful changes required by a turbulent economic and geopolitical environment without losing voters' fragile trust.

The coalition agreement showed that "the political center in our country is capable of solving the problems we're facing," Merz said Wednesday, as he unveiled the document following weeks of talks after the Feb. 23 election.

His government, he said, would lower taxes on businesses and some households, help companies restore their competitiveness, drastically reduce illegal immigration and reclaim Germany's leadership role in the European Union.

In a nod to frequent demands from the right, Merz said Germany would make it harder for migrants legally in the country to get German citizenship, and would reduce the size of the federal government payroll by 8%.

The coalition program builds on an initial agreement to deploy a roughly one-trillion-euro defense and infrastructure spending package to rebuild a military hollowed out by decades of neglect and drag Europe's largest economy out of a two-year recession.

That decision broke with a longstanding German tradition of fiscal restraint, and gained plaudits across Europe. Merz then pledged to repair relations with neighbors and stand up to President Trump, feeding a narrative that Germany was back after his predecessor Olaf Scholz's introverted three-year reign.

So far, however, German voters have shown no such enthusiasm. An Ipsos poll published Wednesday showed support for the AfD overtaking the CDU's for the first time, with the AfD's rating reaching 25% and the CDU's falling to 24%, down more than four points from its election result.

Merz's decision to jettison fiscal restraint after pledging to cut spending and abide by the country's fiscal rules during his campaign caused consternation among conservative voters in particular, prompting the CDU's youth wing to warn they might not support Merz's government.

The U-turn on fiscal policy has fatally undermined trust in Merz, said Manfred Gullner, head of the Forsa polling group. More than a quarter of CDU supporters and 60% of all voters see Merz as unfit to be chancellor, according to a Forsa poll released Wednesday.

The conservative leader won't have to face an election for another four years, but his party could suffer at a string of important state ballots in the next two years. Defeats could undermine support in the future government and test the coalition's cohesion. Plummeting popular support was among the reasons for the collapse of the last German government one year ahead of schedule.

Merz's task will be complicated by Trump's global trade war.

Wednesday's agreement isn't the last hurdle before Merz can become chancellor. The Social Democratic Party will put the deal to a vote of party members in an online poll in the next two weeks. Merz's CDU will adopt the deal at the leadership level. If the document is approved by both parties, this would put Merz on course to be elected chancellor by parliament in early May." [1]

Merz wants to repeat failed Biden's experiment - borrow a lot and spread the funds between his electorate members with no benefit for the economy. People will be furious with him for the waste and inflation as they have been with Biden.

1.  World News: Germany's Merz Makes Deal, but Voters Flock to AfD. Bertrand, Benoit.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Apr 2025: A8.   

 

JAV naujienos: tarifai nėra vienintelės kliūtys --- Trumpo puolimas taip pat nukreiptas į kitų šalių reglamentus, mokesčių politiką, licencijavimą

 „Trumpo administracija nori, kad šalys pašalintų netarifines prekybos kliūtis, kurios, jos teigimu, padeda paaiškinti JAV prekių prekybos deficitą.

 

 Kai kurios kliūtys yra plačiai pripažįstamos, pavyzdžiui, importo kvotos ir sudėtingos produktų sertifikavimo taisyklės. Prezidentas Trumpas ir jo komanda kitas įvardijo, kaip problemas, tačiau ekonomistai ar kitos šalys jas nebūtinai laiko prekybos kliūtimis.

 

 Šią savaitę Europos Sąjunga paskelbė pasiūliusi sumažinti pramonės produktų tarifus iki nulio, jei JAV pasielgtų taip pat. Trumpas pasakė ne. Vietnamo pasiūlymas panaikinti JAV importui taikomus tarifus taip pat nepasiteisino.

 

 Nuo Briuselio iki Hanojaus ir Otavos lyderiai sužino, kad, norint pasirašyti susitarimą su JAV dėl prekybos gali prireikti daug daugiau, nei sumažinti muitus. Tai gali reikšti, kad reikia perrašyti vidaus reglamentus tokiais klausimais, kaip maisto sauga arba panaikinti mokesčius ir kitą politiką, kuri Trumpo administracijai nepatinka – tai daug sudėtingesnis reikalas, mažinantis galimybę greitai išspręsti prekybos ginčus.

 

 „Tai ne tik tarifai“, – šią savaitę po ES pasiūlymo sakė D. Trumpas. „Jie sugalvoja taisykles ir nuostatas, kurios yra sukurtos tik dėl vienos priežasties: kad negalite parduoti savo prekės tose šalyse.”

 

 JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris antradienį per Senate vykusį posėdį įsmeigė į šį tašką, laikydamas Nacionalinės prekybos sąmatos, federalinės ataskaitos, kurioje išsamiai aprašomos netarifinės kliūtys, kopiją, ir sakydamas įstatymų leidėjams, kad pastarosiomis dienomis ji tapo „labai populiari“. Greeras toliau apibūdino kai kurias netarifines kliūtis įstatymų leidėjams, pavyzdžiui, licencijavimo reikalavimus Indijoje, kurie blokuoja JAV etanolį.

 

 Kai kuriais atvejais atrodo, kad netarifinių kliūčių pakako, kad Trumpo komanda padidintų tarifus šalims, nors JAV turi prekybos su jomis perteklių. Pavyzdžiui, Australijai buvo nustatytas 10% tarifas, nepaisant to, kad ji iš JAV importuoja daugiau, nei eksportuoja. Per posėdį paspaustas šiuo klausimu, Greeris pažymėjo, kad Australija blokuoja JAV jautieną ir kiaulieną.

 

 Trumpas trečiadienio popietę pareiškė leidęs 90 dienų pristabdyti tam tikrus tarifus daugumai šalių.

 

 Viešas netarifinių barjerų akcentavimas atspindi vidinį Baltųjų rūmų mąstymą, sakė diskusiją išmanantys žmonės, vienas iš jų teigė, kad netarifinių barjerų sprendimas yra svarbiausias bet kokio galimo ekonominio susitarimo aspektas Trumpui ir jo ekonominiam personalui.

 

 JAV turi ilgalaikes savo kliūtis. 1933 m. „Pirk amerikietišką prekę įstatymas“ teikia pirmenybę JAV pagamintoms prekėms federaliniams viešiesiems pirkimams – rinkai, kurios vertė siekia šimtus milijardų dolerių.

 

 Žemės ūkio subsidijos Amerikos ūkininkams atpigina JAV pasėlius ir suteikia jiems pranašumą.

 

 O 1920 m. Džounso įstatymas, vis dar įtrauktas į knygas, įpareigoja visas prekes, gabenamas iš vieno JAV uosto į kitą, naudoti amerikiečių pagamintus, priklausančius, amerikietiškos įgulos ir vėliavos laivus.

 

 ---

 

 Aiškus protekcionizmas kai kuriais atvejais

 

 Kai kuriais atvejais netarifinės kliūtys yra aiškus protekcionizmas.

 

 Argentina ilgus metus privertė automobilių įmones, norinčias importuoti automobilius, statyti gamyklas Argentinoje arba eksportuoti produktus, kurių vertė būtų lygiavertė jų importuojamai vertei – siekdamos užtikrinti, kad šalis nepadidintų prekybos deficito.

 

 Dėl to atsirado keistų verslų, pavyzdžiui, Pietų Korėjos automobilių gamintojas „Hyundai“ eksportavo žemės riešutus iš Argentinos, kad galėtų importuoti savo automobilius į šią šalį.

 

 Tačiau daugeliui kitų prekybos partnerių netarifinės kliūtys yra šalies kultūros, politikos ir ilgalaikės praktikos pasekmė, todėl sunku jų atsikratyti, sako Mary Lovely, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnioji bendradarbė.

 

 „Prancūzijos vyriausybė žino, kad jeigu ji liberalizuos normas žemės ūkio produktams, Paryžiaus gatvėse rikiuosis traktoriai“, – sakė ji. Kitos šalys, pavyzdžiui, Japonija, mano, kad ryžių augintojų apsauga yra aprūpinimo maistu ir kultūros reikalas.” [1]

 1. U.S. News: Tariffs Aren't the Only Obstacles --- Trump's offensive also targets other nations' regulations, tax policies, licensing. Kim Mackrael; Bade, Gavin; Luhnow, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Apr 2025: A7.

U.S. News: Tariffs Aren't the Only Obstacles --- Trump's offensive also targets other nations' regulations, tax policies, licensing

"The Trump administration wants countries to tackle non-tariff barriers to trade, which it says help explain the U.S. goods trade deficit. Some barriers are widely recognized, such as import quotas and onerous rules to certify products. Others have been cited as problems by President Trump and his team but aren't necessarily viewed as trade barriers by economists or other countries. This week, the European Union said it had offered to lower its industrial product tariffs to zero if the U.S. would do the same. Trump said no. Vietnam's pitch to eliminate tariffs on U.S. imports also appeared to fall short. From Brussels to Hanoi and Ottawa, leaders are learning that cutting a deal with the U.S. on trade could require much more than lowering tariffs. It might mean rewriting domestic regulations on issues such as food safety, or scrapping tax and other policies the Trump administration doesn't like -- a much more complicated undertaking that dims the prospect of resolving the trade disputes quickly. "It's not only tariffs," Trump said this week after the EU's offer. "They come up with rules and regulations that are just designed for one reason: That you can't sell your product in those countries." U.S. Trade Representative Jamieson Greer hammered that point home during a Senate hearing on Tuesday, holding up a copy of the National Trade Estimate, a federal report that details non-tariff barriers, and telling lawmakers that it has become "very popular" in recent days. Greer went on to detail some non-tariff barriers for lawmakers, such as licensing requirements in India that block U.S. ethanol. In some cases, it appears that non-tariff barriers had been enough to prompt Trump's team to hike tariffs on countries even though the U.S. is running a trade surplus with them. Australia, for instance, was given a 10% tariff despite importing more from the U.S. than it exports. Pressed on that point during the hearing, Greer noted that Australia blocks U.S. beef and pork. Trump said Wednesday afternoon that he authorized a 90-day pause on certain tariffs to most countries. The public emphasis on non-tariff barriers reflects internal thinking at the White House, said people with knowledge of the discussions, one of whom said that addressing non-tariff barriers is the most important aspect of any potential economic deal to Trump and his economic staff. The U.S. has longstanding barriers of its own. The Buy American Act from 1933 gives preference to U.S.-made products for federal government procurement -- a market worth hundreds of billions of dollars. Agricultural subsidies for American farmers make U.S. crops cheaper, giving them an advantage. And the 1920 Jones Act, still on the books, forces all goods being shipped domestically in the U.S. to use American-built, owned, crewed and flagged vessels. --- Clear Protectionism in Some Cases In some cases, non-tariff barriers are clear protectionism. Argentina for years forced car companies that wanted to import cars to either build factories in Argentina or export products that were equivalent in value to their imports -- trying to ensure the country wouldn't add to a trade deficit. That led to some strange businesses, such as South Korean carmaker Hyundai exporting peanuts from Argentina to import its cars into that country. But for many other trading partners, non-tariff barriers are the result of a country's culture, politics and longstanding practices, which makes them difficult to get rid of, says Mary Lovely, a senior fellow at the Peterson Institute for International Economics. "The French government knows that if it liberalizes its norms on agricultural products, it's going to have tractors lining the streets of Paris," she said. Other countries such as Japan view protecting rice farmers as a food security and cultural matter." [1]

 1. U.S. News: Tariffs Aren't the Only Obstacles --- Trump's offensive also targets other nations' regulations, tax policies, licensing. Kim Mackrael; Bade, Gavin; Luhnow, David.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Apr 2025: A7.

Lietuviška gynyba: pamirškite finansinę laisvę – ruoškitės ilgai darbo savaitei

 

“Lietuva pagal darbo jėgos bendrą apmokestinimą tarp Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių yra antra po Belgijos. 2024 m. Lietuvoje darbuotojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų dalis bruto sudarė 37,8 proc. atlyginimo. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos žmonių į rankas gaunama alga siekia 62 proc. atlyginimo popieriuje. Mažiausiai mokesčių sumoka Šveicarijos gyventojai – jų į rankas gaunamas atlyginimas sudarė 81,4 proc. popieriuje nurodytos algos.

Naujoji mokesčių reforma, jei nutiks tokia, kokia planuojama, palies ne didžiąsias korporacijas ir ypatingai turtingus žmones, bet šiek tiek galvą pakėlusius vidutiniokus, sąžiningai perkančius kursus, „kaip sulaukus trisdešimties išeiti į pensiją“ ir jais sekančius. Nepaisant Premjero grasinimų, nacionalinio stadiono statytojais galės ir toliau mokėti mokesčius Estijoje – iš ES neišstosime vardan didesnio įmonių apmokestinimo.

Kaip ir nesusigrąžinsime tų, kurie Lietuvoje palaimingai uždirbinėja milijonus, o reziduoja Dubajuje, ar kitoje lengvesnio apmokestinimo valstybėje.

Ne, čia ne apie tai, kad savimi rūpintis nereikia, nes mumis pasirūpins valstybė mielaširdingai organizavusi keturių dienų darbo savaitę ir didesnes bei ilgesnes nedarbo išmokas. Tiesiog einame į laiką, kai gerovės katalizatoriumi galės tapti samdomas darbas, dar, galbūt, kažkokios spekuliacijos, tačiau ne smulkus ir vidutinis verslas.

Šiek tiek apie tarifus.

Kaip skelbė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, uždirbantiems iki 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) per metus (t. y. 80,6 tūkst. eurų), bus taikomas 20 proc. GPM tarifas.

Jeigu asmens pajamos per metus svyruos tarp 36 VDU ir 60 VDU (80,6 tūkst. ir 134,3 tūkst. eurų), jis jau turės mokėti 25 proc. GPM.

Jeigu pajamos viršys 134,3 tūkst. eurų, bus taikomas 32 proc. GPM.

Šiais metais VMI „prižiūri“ 139 turtingus asmenis ir 88 jų sutuoktinius, taigi, iš viso 227 asmenis. Turtingas žmogus ar šeimas tie – kurie valdo virš 40 mln. eurų turto. Tikėtina, po NT pervertinimo tokių turtuolių padaugės.

Tačiau bėda ta, kad pasaulis nesibaigia Trakais, o galimybės ilsėtis Palanga.

Palyginimui, pagal šiandien galiojančią mokestinę tvarką ieškoti Lietuvoje vien GPM žmogui, kuris uždirbo milijoną būtų 150 tūkst. eurų. Jei jie nesumokami, tai galima metus pagyventi, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur tokio mokesčio tiesiog nėra. Jei uždirbus milijoną valstybei reikės atiduoti 320 tūkst. eurų? Tikėtina, turtės ir brangaus NT įdomiose šalyse pardavėjai bei advokatai, kurie leidžia „perkelti“ save į mažesnių mokesčių erdvę. Beje, kuo didesnė infliacija ir kuo turtingesnė šalis, tuo uždirbančių tokias sumas daugiau.

Tai gali tapti problema būtent ne turtingiesiems, kurie ras kaip išvengti šių mokesčių, nes jie turi resursų steigti šeimos biurus ne Lietuvoje, įmones, kurios formaliai tampa jų turto valdytojais. Jei reikia pavyzdžių – kai kurie didieji skandinavų bankai Lietuvoje jau turi tik filialus. Kaip ten su mokesčiais kažkodėl niekas garsaus klausimo neužduoda, tik Premjeras užsimena, kad jiems daromas spaudimas elgtis gražiai. Tačiau verslo vienintelis tikslas – kuo didesnė nauda akcininkui. Misijas ir vizijas galima palikti vidurinės ir žemesnės grandies vadovams, kad neprašytų didesnio atlyginimo.

Grįžkime prie smulkaus ir vidutinio verslo. Maždaug 134 tūkst. eurų, apie kuriuos kalbama kaip apie pajamas, nuo kurių GPM bus didžiausias, nėra ypatingai didelė suma. Tiek žmogus gaus pardavęs savo įmonėlę kur nors provincijoje, kurią kūrė keletą dešimtmečių, tikėdamasis sočios pensijos, ilgai išlaikytas „teisingas“ akcijas ar komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą kur nors Zarasuose.

Pakankamai didelė šio turto vertės prieaugio dalis, nors vertė kurta dešimtmečiais, nukeliaus valstybei. Tuo labiau, kad didelę dalį turto vertės prieaugio „suvalgys“ valstybė didindama mokesčius. Teks dalintis, mielas investuotojau. Ministerijos ir pavaldžios įstaigos pačios neįsisiteigia ir neišsilaiko.

Kitas niuansas – jau dabar kyla klausimas ar verta kurti verslą, nes, ypatingai jei kalbėsime apie smulkius verslus, tenka beveik tiesiogiai konkuruoti su didžiosiomis korporacijomis ir surinkti bent jau tiek, kiek šiose korporacijose uždirba vidutinės grandies vadybininkas, tampa vis sudėtingiau.

Šie tarifai didžiausią paniką kelia įvairių laisvųjų profesijų atstovams – advokatams, notarams ir pan. Kol kas negirdėti ūkininkų žodžio, tačiau tikėtina, kad jų nelies. Visgi jie vairuoja traktorius ir, jei kas nepatiks, žino kelią į Vilnių. Jėgą jau yra parodę, nors Vyriausybės noras sumažinti „gyvulių ūkį“ gana suprantamas.

Tiesiog mastas, technologijos ir vis sudėtingesnės verslo sąlygos bei biurokratija, su kuria kovoti didieji dar turi resursų, smulkieji ne, menkina ir menkins šeimos įmonių ir vidutinių įmonių skaičių. Kalbėkime apie realybę, ne apie politikų lozungus.

Su smagumais jau susidūrė žmonės, kurie pirko butus investicijai – apmokestinus NT ir pakeitus nuomos priežiūros traktavimą, jų pajamos spėriai važiuos žemyn. Beje, kai kurie pakeitimai, kurie reikšmingai smogė per pajamas, padaryti tyliai, be jokių diskusijų. Kaip ir Regionių ministerijos ir kovos su biurokratija komisijos steigimas tuo pačiu metu.

Tiesiog, kai toliau mėginsite sau ir šeimai kurti sotesnę ateitį, reikia įskaičiuoti ir rizikos faktorių – politikų veiksmų nenuspėjamumą. Kaip ir keturių dienų darbo savaitę, kuri gali būti įvesta viešajame sektoriuje ir prie kurios turės prisitaikyti ir verslas. Linkėjimai smulkiajam verslui ir jos savininkams, kuriems kiekviena samdomo darbo valanda tiesiog pabrangs.

Svajokliai, skaičiuodami kaip keliolika metų paars ir turės laisvą ir sotų gyvenimą, galės skaičiuoti galimybes iš naujo. Tikėtina, gana daug kas rinksis sotų samdomų darbą, nes ten uždarbis tik didėja.”