Kinija yra Lietuvos saugumo raktas

 „Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus V. Lavrovas penktadienį perspėjo, kad Kremlius suvokia, kad JAV ir jų sąjungininkai kursto karą Rytų Ukrainoje.

 

    „Pilietinis karas Ukrainoje, besitęsiantis aštuonerius metus, toli gražu nesibaigė“, – sakė P. Lavrovas, sakydamas Rusijos informacijos agentūrai pastabas. „Kijevo valdžia neketina spręsti konflikto diplomatija“ , - pridūrė jis.

 

    „Deja, matome, kad JAV ir kitos NATO valstybės palaiko militaristinius Kijevo ketinimus, aprūpina Ukrainą ginklais ir siunčia karinius specialistus“, – sakė J. Lavrovas.

 

    Vykstant didelėms diplomatinėms deryboms dėl to, ką Jungtinės Valstijos apibūdino, kaip rimtą Rusijos karinę grėsmę Ukrainai, pono Lavrovo pasisakymai buvo paskutinis iš daugybės prieštaringų Kremliaus komentarų, kurie svyravo tarp grėsmingo ir susitaikančio, kartais kelių dienų laikotarpyje. Anksčiau gruodį V. Putinas sakė, kad jei derybos nepavyks, Maskva gali griebtis „karinių techninių“ priemonių, turėdamas omenyje jėgos panaudojimą.

 

    Tačiau po to, kai ketvirtadienį Rusijos prezidentas Bidenas ir V. Putinas kalbėjo apie 50 minučių, V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus V. Ušakovas atsisakė pasakyti, ar iškilo konkreti karinių veiksmų grėsmė. Nors pokalbis baigėsi be aiškumo dėl Kremliaus ketinimų, prie Ukrainos sienos sutelkus apie 100 000 karių, abi pusės teigė, kad pokalbis buvo konstruktyvus.

 

    Pasak Rusijos ir Amerikos pareigūnų, šis kvietimas buvo vertinamas, kaip abiejų pusių pastangos formuoti diplomatinį vaizdą prieš derybas dėl Ukrainos krizės, kurios prasidės Ženevoje sausio 10 d., o vėliau šią savaitę persikels į Briuselį ir Vieną. 

 

 Rusija pareikalavo NATO ir JAV atitraukti savo pajėgas iš regiono, įskaitant Lietuvą, ir įsipareigoti nepriimti naujų Rytų Europos narių į aljansą.

 

    Skambutyje, pasak amerikiečių pareigūnų, Bidenas aiškiai pasakė, kad Vakarų šalys įves griežtas sankcijas, jei Rusija sustiprins karinę veiklą prie Ukrainos sienos. V. Putinas perspėjo, kad naujų sankcijų įvedimas gali sukelti „visišką santykių plyšimą“.

 

    Visgi abiejų šalių pareigūnai pokalbį įvertino teigiamai. „Iš principo esame patenkinti kontaktu, derybomis, nes jos yra atviros, esminės, konkretaus pobūdžio“, – anksti penktadienį Maskvoje surengtame instruktaže žurnalistams sakė V. Ušakovas.

 

    Pono Lavrovo komentarai vėliau, priešingai, atgaivino konfrontaciškesnį toną. Ušakovas taip pat sakė, kad skambučio metu buvo išsakytas susirūpinimas dėl JAV tiektos ginkluotės Ukrainai, tačiau pabrėžė pagarbų toną tarp dviejų lyderių.

 

    Po to, kai rudenį prie Ukrainos sienos susibūrė Rusijos kariai, Maskvos pareigūnai ne kartą apibūdino Rytų Ukrainos konfliktą, kaip rimtą Rusijos saugumo susirūpinimą, nors jis jau aštuonerius metus verda tarp Ukrainos centrinės valdžios ir Rusijos remiamų separatistų. Analitikai šiuos pareiškimus su nerimu vertino, kaip Rusijos pateisinimą dėl įsiveržimo į Ukrainą.

 

    Rusijos diplomatai konfliktą vadina „pilietiniu karu“, ką Ukraina ir Vakarų šalys atmeta, nes Rusijos kariai ir specialiosios pajėgos kurstė sukilimą 2014 m. ir toliau kovoja antivyriausybinėje pusėje, o Maskva ginkluoja ir finansuoja tai, ką ukrainiečiai vadina sujungtos separatistų ir Rusijos pajėgos.

 

    Amerikos pareigūnai atsisakė iki šiol aptarti derybų esmę, tvirtindami, kad, skirtingai, nei rusai, jie nesiderėtų viešai. Rusija gruodį paskelbė du sutarčių projektus, kuriuos Užsienio reikalų ministerija pareiškė norinti, kad JAV ir NATO pasirašytų, viešai išsakydama pozicijas, dar neprasidėjus deryboms.

 

    Buvęs Ukrainos pareigūnas ir parlamento narys Kijeve teigė, kad jie nerimauja, kad Bideno administracija, kuri daugiausia dėmesio skyrė Kinijai, kaip pagrindiniam užsienio politikos susirūpinimui, pernelyg atsargiai prieštarauja Rusijai.

 

    Tai buvo akivaizdi dinamika ketvirtadienio skambučio eigoje. V. Putino grasinimas nutraukti santykius, keršinant už Vakarų sankcijas, gali reikšti, kad Kremlius įsitikino, kad Vašingtonas yra labiau suinteresuotas stabiliais dvišaliais santykiais su Rusija, nei Maskva.

 

    Bidenas bandė taikyti dvipusį metodą, bandydamas atgrasyti Rusiją neįprastai konkrečiais įspėjimais dėl sankcijų, kurios gerokai viršytų tai, dėl ko Vakarai susitarė 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą, įvedimo, tuo pat metu siekdamas diplomatinių veiksmų."

 

China is a Key for Lithuania's Security

 

"Russia’s foreign minister, Sergey V. Lavrov, warned on Friday that the Kremlin perceives the United States and its allies as stoking the war in eastern Ukraine, a shift in tone from Moscow just hours after another Russian official had said the Kremlin was satisfied with a phone call between the leaders of the two countries.

“The civil war in Ukraine, ongoing for eight years, is far from over,” Mr. Lavrov said, in remarks carried by the Russian Information Agency. “The country’s authorities don’t intend to resolve the conflict” through diplomacy, he added.

“Unfortunately, we see the United States and other NATO nations supporting the militaristic intentions of Kyiv, provisioning Ukraine with weapons and sending military specialists,” Mr. Lavrov said.

Amid high-stakes diplomatic talks over what the United States has described as a serious Russian military threat to Ukraine, Mr. Lavrov’s remarks were the latest in a series of conflicting commentary from the Kremlin that has seesawed between ominous and conciliatory, sometimes within the space of a few days. Earlier in December, Mr. Putin said Moscow might resort to “military technical” means, referring to the use of force, if talks failed.

But after President Biden and Mr. Putin of Russia spoke for about 50 minutes on Thursday, Yuri V. Ushakov, Mr. Putin’s foreign policy adviser, declined to say whether a specific threat of military action had come up. Though the call ended without clarity on the Kremlin’s intentions after massing about 100,000 troops on the Ukrainian border, both sides said it had been constructive.

The call was seen as an effort by both sides to shape the diplomatic landscape before talks on the Ukraine crisis that will begin in Geneva on Jan. 10 and then move to Brussels and Vienna later in the week, according to Russian and American officials who briefed journalists.

Russia has issued demands for NATO and the United States to pull back forces in the region (including from Lithuania) and pledge not to admit new Eastern European members to the alliance.

In the call, according to American officials, Mr. Biden made clear that Western countries would impose harsh sanctions if Russia stepped up military activities along the Ukrainian border. Mr. Putin warned that imposing new sanctions could lead to a “complete rupture” in relations.

Still, officials in both countries assessed the conversation positively. “In principle, we are satisfied with the contact, the negotiations, because they have an open, substantive, concrete character,” Mr. Ushakov told journalists in a briefing early Friday in Moscow.

Mr. Lavrov’s comments later in the day, in contrast, revived a more confrontational tone. Mr. Ushakov had also said concerns about U.S. weaponry provided to Ukraine had come up in the call, but emphasized the respectful tone between the two leaders.

After Russian troops massed near the Ukrainian border over the fall, officials in Moscow repeatedly characterized the eastern Ukraine conflict as a pressing security concern for Russia, though it has been simmering for eight years now between Ukraine’s central government and Russia-backed separatists. Analysts have viewed these statements with alarm, as Russian justifications for invading Ukraine.

Russian diplomats call the conflict a “civil war,” something Ukraine and Western countries reject as Russian soldiers and special forces fomented the uprising in 2014 and continue to fight on the anti-government side, while Moscow arms and finances what Ukrainians refer to as a combined separatist and Russian force.

American officials have declined to discuss the substance of the talks so far, insisting that, unlike the Russians, they would not negotiate in public. Russia in December published two draft treaties the foreign ministry said it would like the United States and NATO to sign, publicly staking out positions before even talks had commenced.

A former Ukrainian official and a member of Parliament in Kyiv said, speaking on condition of anonymity, that they worry the Biden administration, which has been focused on China as a principal foreign policy concern, is overly wary of antagonizing Russia.

That was a dynamic evident in Thursday’s call. Mr. Putin’s threatening of a breach in relations in retaliation for Western sanctions may suggest that the Kremlin has ascertained that Washington is more interested than Moscow in a stable bilateral relationship.

Mr. Biden has attempted a two-track approach, trying to deter Russia with unusually specific warnings about imposing a series of sanctions that would go far beyond what the West agreed upon in 2014, after the Russian annexation of Crimea, while simultaneously pursuing the diplomatic negotiations.

Blogi vandenilio akcijų metai baigėsi gerai --- Sektoriaus augimo perspektyvos vertinamos protingiau po metų defliacijos ir pramonės pažangos

   „Po gravitacijos nepaisančių 2020 m. vandenilio akcijos šiais metais slinko atgal į Žemę. Investuotojų lūkesčiai dabar yra labiau nukreipti į sektorių, kuris siūlo didžiules augimo perspektyvas, tačiau vis dar neaiškiu, nuo subsidijų priklausomu, laikotarpiu.

 

    Daugelio akcijų, susijusių su „žaliuoju vandeniliu“, gaunamu, skaidant vandenį, naudojant atsinaujinančią energiją, kaina sumažėjo daugiau, nei perpus, palyginti su pirmaisiais metais. Paaiškinimas daugiausia glūdi praėjusių metų laukiniame ralyje. Per dvejus ir trejus metus akcijos, tokios, kaip Didžiosios Britanijos elektrolizatorių gamintojas ITM Power ir Kanados kuro elementų specialistas Ballard Power Systems, vis dar stipriai auga.

 

    Volstritui atvėsus vandenilio atžvilgiu, pramonės veikla įkaista. Remiantis Vandenilio tarybos duomenimis, iki 2021 m. lapkričio mėn. bendras paskelbtų didelio masto projektų skaičius nuo sausio padvigubėjo iki 522. Tikimasi, kad beveik trys ketvirtadaliai bus iš dalies arba visiškai pradėti eksploatuoti šį dešimtmetį, o du penktadaliai iš jų jau yra finansuojami arba statomi.

 

    Atrodo, kad po daugelio klaidingų aušrų šios dujos tampa brandžios, visų pirma, kaip mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantis kuras, skirtas sektoriams, kurie negali naudoti elektros energijos, kad dekarbonizuotis, pavyzdžiui, plieno ir cemento.

 

    Vyriausybės paskatos yra labai svarbios, nes daugelyje vietų anglies dioksido kainos nepadengia papildomų išlaidų, o dauguma klientų dar nenori mokėti daugiau už žalią plieną ar cementą. Šiais ankstyvaisiais etapais politika turi galią, ypač koordinuojant pasiūlos ir paklausos augimą, kad būtų išvengta brangių neatitikimų.

 

    Europa yra ankstyva lyderė – tiek ES, tiek atskiros šalys siūlo specialias strategijas ir dosnias paskatas. Regiono politikai nori užtikrinti, kad jų vietinės įmonės nebūtų paliktos nuošalyje, kaip buvo saulės baterijų, baterijų ir skaitmeninių įmonių srityse.

 

    Priklausomybė nuo politikų turi trūkumų: Briuselyje besitęsiančios diskusijos dėl pramonės taisyklių reiškia, kad „projektai yra sulaikyti“, sako Pierre'as-Etienne'as Francas, investicinio fondo FiveT Hydrogen pirmininkas. Vis dėlto jis tikisi, kad užbaigus šias taisykles, vandenilio projektams bus suteikta didelė finansinė parama.

 

    Nors Pekinas vis dar rengia savo nacionalinę vandenilio strategiją, jis pasiūlė tam tikrų paskatų, o Kinijos įsipareigojimas iki 2060 m. neutralizuoti anglies dioksidą kai kurias valstybines įmones jau paskatino investuoti į vandenilį.

 

Pavyzdžiui, Kinijos naftos milžinė „Sinopec“ neseniai pareiškė, kad stato saulės energija varomą žaliojo vandenilio elektrolizatorių, kuris yra dešimt kartų didesnis, nei europiniai projektai.

 

    „Kinijos augimas vandenilio srityje buvo absoliučiai stulbinantis, o didžioji dalis keturgubai iki šešių kartų, kurio tikimės kitais metais, taip pat ateina iš Kinijos“, – sako Martinas Tengleris, BloombergNEF vandenilio analitikas.

 

    Australija taip pat yra lyderė, turinti gerai išplėtotus planus eksportuoti vandenilį, kuris Japonijoje ir Pietų Korėjoje laikomas energijos ir transporto kuru.

 

Nors JAV politika atsilieka, prezidento Bideno dabar įstrigęs „Build Back Better“ įstatymo projektas apima gamybos mokesčio kreditą už žaliąjį vandenilį. Tai būtų galinga paskata, jei ji pavirstų į įstatymą.

 

    Elektrolizatorių gamintojai yra vieni iš didžiausių pramonės augimo naudos gavėjų. Adamas Collinsas, „Liberum Capital“ analitikas, prognozuoja, kad ITM, Nel ir McPhy gali užimti atitinkamai 10%, 8% ir 2% ilgalaikę rinkos dalį, kurios, jo manymu, bus pelningas pasaulinis verslas, kurį padidins didelė marža po to, kai bus neutralizuotas gamybos pajėgumų trūkumas šį dešimtmetį ir pasirodys galimas stimulų sukeltas augimas JAV

 

    Vis dėlto šių grynai žaidimų akcijų pirkimas apima didelį tikėjimo šuolį. Net ir po šių metų korekcijos Nel ir McPhy prekiauja maždaug 20 kartų didesnėmis išankstinėmis pajamomis; ITM daugiau, nei 40 kartų. Tai, kaip greitai jie virsta tokiais vertinimais, labai priklauso nuo subsidijų, technologinių naujovių ir masto didinimo tempo.

 

    Vienintelis dalykas, kuriuo kantrūs kapitalistai gali pasikliauti, yra tai, kad vandenilio tema jiems labiau atsilygins po nuviliančių metų, nei po didelio ralio." [1]

1. Hydrogen Stocks' Bad Year Turns Good --- Sector's growth prospects are more sensibly valued after a year of deflating prices and industrial progress
Toplensky, Rochelle. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Dec 2021: B.10.  

Hydrogen Stocks' Bad Year Turns Good --- Sector's growth prospects are more sensibly valued after a year of deflating prices and industrial progress

"After a gravity-defying 2020, hydrogen stocks have drifted back toward Earth this year. Investor expectations are now better pitched for a sector offering huge growth prospects but on a still-uncertain, subsidy-dependent time scale.

Many shares associated with "green hydrogen," which is made by splitting water using renewable energy, have more than halved from their early-year peaks. The explanation lies mainly in last year's wild rally. Over two and three years, stocks such as British electrolyzer maker ITM Power and Canadian fuel-cell specialist Ballard Power Systems are still up strongly.

As Wall Street has cooled on hydrogen, industry activity has heated up. By November 2021, the cumulative number of large-scale projects announced had doubled since January to 522, according to the Hydrogen Council. Nearly three-quarters are expected to be partially or fully commissioned this decade, and of those, two-fifths are already funded or under construction.

After many false dawns, the gas seems to be coming of age, primarily as a low-carbon fuel for sectors that can't use electricity to decarbonize, such as steel and cement.

Government incentives are crucial because in many places carbon prices don't cover the extra cost and most customers aren't yet willing to pay more for green steel or cement. In these early stages, policy has power, particularly in coordinating the growth of supply and demand to avoid costly mismatches.

Europe is an early leader, with both the EU and individual countries offering dedicated strategies and generous incentives. The region's politicians want to ensure their homegrown companies aren't left behind as they were on solar panels, batteries and digital companies.

Dependency on politicians comes with drawbacks: Continuing discussions in Brussels on industry rules mean "projects are on hold," says Pierre-Etienne Franc, chairman of FiveT Hydrogen, an investment fund. Still, he expects the completion of these regulations to release significant financial support for hydrogen projects.

While Beijing is still working on its national hydrogen strategy, it offered some incentives, and China's commitment to carbon neutrality by 2060 has already prompted some state-owned companies to invest in the gas.

For example, oil giant Sinopec recently said it was building a solar-powered green-hydrogen electrolyzer that is an order of magnitude larger than European projects.

"The rise of China on hydrogen has been absolutely staggering, and most of the quadrupling to sextupling that we are expecting next year is also coming from China," says Martin Tengler, hydrogen analyst at BloombergNEF.

Australia is also a leader, with well-developed plans to export hydrogen, which is seen as a fuel for power and transport in Japan and South Korea. While U.S. policy has lagged behind, President Biden's now-stalled Build Back Better bill does include a production tax credit for green hydrogen. This would be a powerful incentive if it makes it through to law.

Electrolyzer makers are among the clearest beneficiaries of the industry's growth. Adam Collins, an analyst at Liberum Capital, forecasts that ITM, Nel and McPhy could have 10%, 8% and 2% long-term market share, respectively, of what he expects to be a profitable global business boosted by high-margin after-sales, a shortage of production capacity this decade and a possible stimulus-induced pickup in the U.S.

Still, buying these pure-play stocks involves a big leap of faith. Even after this year's correction, Nel and McPhy trade at roughly 20 times forward revenues; ITM at well over 40 times. How fast they grow into such valuations depends heavily on the pace of subsidies, technological innovation and scaling up.

The one thing patient capitalists can count on is that the hydrogen theme is more likely to reward them after a disappointing year than following a big rally." [1]

1. Hydrogen Stocks' Bad Year Turns Good --- Sector's growth prospects are more sensibly valued after a year of deflating prices and industrial progress
Toplensky, Rochelle. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Dec 2021: B.10.  

Buvęs prezidentas gina jo pabėgimą iš Kabulo --- JAV ir Afganistano pareigūnai sakė, kad Ashrafo Ghani skrydis sukėlė valstybės žlugimą

 "Buvęs Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani savo pirmajame interviu po pabėgimo iš Kabulo sakė, kad pabėgo į užsienį, nes jo saugumo detalė jam pasakė, kad ji negali jo apginti. Jis pridūrė, kad taip pat siekė, kad Afganistano sostinė netaptų mūšio lauku tarp konkuruojančių Talibano grupuočių.

 

    Amerikos pareigūnai, pradedant prezidentu Bidenu ir baigiant kitais suirusios Afganistano respublikos lyderiais, nurodė G. Ghani pabėgimą rugpjūčio 15 d., kaip vieną iš priežasčių, kodėl Afganistano valstybė staiga žlugo ir diplomatinės pastangos taikiai pereiti žlugo.

 

    G. Ghani pertraukė daugiau, nei keturis mėnesius trukusią tylą, duodamas interviu, kurį ketvirtadienį transliavo britų transliuotojas. Jį kalbino ne etatinis BBC žurnalistas, o generolas Nickas Carteris, neseniai į pensiją išėjęs britų ginkluotųjų pajėgų vadovas. Generolas Carteris daug bendravo su Ghani per visą Carterio karinę karjerą, įskaitant JAV vadovaujamų koalicijos pajėgų vado pavaduotojo pareigas Afganistane. Jis buvo kviestinis redaktorius pavyzdinėje BBC ryto radijo laidoje.

 

    Interviu G. Ghani kaltino JAV dėl žlugimo Afganistane, sakydamas, kad jo vyriausybė buvo neįtraukta derybose su Talibanu. „Jie mus ištrynė“, – sakė jis. Jis pridūrė, kad turėjo pasekti buvusio prezidento Hamido Karzai pavyzdžiu, atsisakęs taip glaudžiai bendradarbiauti su Vašingtonu.

 

    „Pasitikėjau mūsų tarptautine partneryste, – sakė Ghani, – užuot nuolat konfliktavęs, kaip mano pirmtakas.

 

    Kelias savaites iki Kabulo žlugimo G. Ghani ne kartą pažadėjo, kad yra pasirengęs mirti, gindamas savo šalį. Interviu BBC jis sakė, kad jo apsaugos komanda jam pasakė, kad jei jis laikysis tokios pozicijos, jie visi bus nužudyti.

 

    „Tos dienos rytą nė nenutuokiau, kad vėlyvą popietę išvažiuosiu“, – sakė G. Ghani. „Turėjau paaukoti save, kad išgelbėčiau Kabulą.

 

    G. Ghani sakė, kad net rugpjūčio 15 d. lipdamas į sraigtasparnį iš Kabulo, jis manė, kad skris į rytinį Chosto miestą, matyt, nežinodamas, kad jis jau pateko į Talibano kontrolę. Khostas buvo anti-Talibano saugumo pajėgų, kurias apmokė JAV Centrinė žvalgybos agentūra, bazė. Vietoj to jis išvyko į Uzbekistaną, o iš ten į Jungtinius Arabų Emyratus, kur liko. „Aš nežinojau, kur mes skrisime“, – sakė J. Ghani.

 

    Tuo metu dvi skirtingos Talibano grupės artėjo prie Kabulo. G. Ghani sakė baiminantis, kad „didžiulis konfliktas“ tarp jų sunaikins miestą – tai būtų pasikartojęs pilietinis karas tarp mudžahedų grupuočių, kovojusių dėl Afganistano sostinės 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Per pastaruosius keturis mėnesius tarp Talibano grupuočių nebuvo atviro konflikto.

 

    Afganistanas, dabar visiškai kontroliuojamas Talibano, patiria ekonominį žlugimą, iš dalies dėl to, kad Ghani pasitraukimas sužlugdė planus dėl valdžios perėjimo derybomis. Naujajai Talibano administracijai buvo taikomos JAV sankcijos, o Afganistano centrinio banko turtas įšaldytas daugiau, nei 9 mlrd. Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei pusė gyventojų kenčia nuo bado.

 

    G. Ghani interviu socialiniuose tinkluose sukėlė afganų pykčio antplūdį. Harounas Rahimi, buvęs teisės profesorius dabar jau nebeegzistuojančiame Afganistano Amerikos universitete, J. Ghani ir jo artimus padėjėjus pavadino „išdavikais bailiais“. Buvęs viceministras Abdullah Khenjani interviu pavadino Afganistano žmonių kančių įžeidimu.

 

    Duodamas interviu BBC, G. Ghani dėl Afganistano respublikos žlugimo kaltino veteraną amerikiečių diplomatą Zalmay Khalilzadą, kuris derėjosi dėl 2020 metų Dohos susitarimo su Talibanu. „Viso proceso ir rezultatų atžvilgiu atsakomybė turi aiškiai tekti“, – sakė jis. „Tai tapo amerikiečių, o ne afganų problema... Mano gyvenimo darbas buvo sugriautas, mano vertybės sutryptos ir aš tapau atpirkimo ožiu“.

 

    G. Ghani taip pat atmetė kaltinimus, kad jis pabėgo iš Afganistano su šimtais milijonų dolerių, kaip Rusijos dezinformacijos kampaniją. Jis sakė sveikinantis JAV specialiojo generalinio inspektoriaus Afganistane Johno Sopko pradėtą ​​tyrimą dėl šių kaltinimų, sakydamas, kad nori, kad JT arba privatus tyrėjas atliktų tyrimą.

 

    „Džiaugčiausi, jei būtų atliktas bet koks tyrimas, įskaitant melo detektoriaus testą“, – sakė Ghani ir pridūrė, kad turtai neatitiko jo gyvenimo būdo, todėl „Ką aš daryčiau su pinigais?

 

    Toje pačioje BBC laidoje M. Khalilzadas sakė, kad kaltė dėl Talibano perėmimo buvo „visų pirma, Afganistano vadovybės nesėkmė“, nes G. Ghani pabėgo, o kariuomenės lyderiai atsisakė kautis.

 

    Ponas Khalilzadas taip pat sakė, kad tai, kad karas Afganistane, kasdien nusinešęs šimtus aukų, dabar jau baigėsi, yra tikras pasiekimas. „Džiaugiuosi, kad Afganistano žudymo laukų nebėra“, – sakė jis. [1]

 

1. World News: Ex-President Defends His Kabul Escape --- U.S. and Afghan officials said Ashraf Ghani's flight caused state's collapse
Shah, Saeed. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Dec 2021: A.6.

Ex-President Defends His Kabul Escape --- U.S. and Afghan officials said Ashraf Ghani's flight caused state's collapse

"Afghanistan's former President Ashraf Ghani said in his first broadcast interview since fleeing Kabul that he escaped abroad because his security detail had told him that it couldn't defend him. He added that he also sought to prevent the Afghan capital from becoming a battleground between rival Taliban factions.

American officials, from President Biden down, as well as other leaders of the fallen Afghan republic, have pointed to Mr. Ghani's flight on Aug. 15 as the reason the Afghan state suddenly collapsed and diplomatic efforts for a peaceful transition imploded.

Mr. Ghani broke more than four months of silence in an interview aired on Thursday by the British Broadcasting Corp. He was interviewed not by a staff BBC journalist but by Gen. Nick Carter, the recently retired head of the British armed forces. Gen. Carter dealt extensively with Mr. Ghani throughout his military career, which included a stint as deputy commander of U.S.-led coalition forces in Afghanistan. He was a guest editor on the flagship BBC morning radio show.

In the interview, Mr. Ghani blamed the U.S. for the collapse in Afghanistan, saying that his government was cut out of negotiations with the Taliban. "They erased us," he said. He added that he should have followed the example of former President Hamid Karzai in refusing to cooperate so closely with Washington.

"I trusted in our international partnership," said Mr. Ghani, "instead of confronting continuously like my predecessor."

In the weeks before the fall of Kabul, Mr. Ghani vowed repeatedly that he was willing to die defending his country. In the BBC interview, he said that his security team told him that if he took a stand, they would all be killed.

"On the morning of that day, I had no inkling that by late afternoon, I would be leaving," Mr. Ghani said. "I had to sacrifice myself in order to save Kabul."

Mr. Ghani said that even as he boarded a helicopter out of Kabul on Aug. 15, he thought he would fly to the eastern city of Khost, apparently unaware that it had already fallen to the Taliban. Khost was the base of an anti-Taliban security force trained by the U.S. Central Intelligence Agency. He went instead to Uzbekistan and from there to the United Arab Emirates, where he remains. "I did not know where we would go," said Mr. Ghani.

At the time, two different factions of the Taliban were closing in on Kabul. Mr. Ghani said he feared a "massive conflict" between them would destroy the city -- which would have been a repeat of the civil war between the mujahedeen factions that fought over the Afghan capital in the early 1990s. There has been no open conflict between Taliban factions in the past four months.

Afghanistan, now entirely under the control of the Taliban, is suffering an economic meltdown, in part because Mr. Ghani's departure scuttled plans for a negotiated transition of power. The new Taliban administration has found itself under U.S. sanctions, with over $9 billion in Afghan central-bank assets frozen. More than half the population is facing starvation, according to the United Nations.

Mr. Ghani's interview unleashed a deluge of anger from Afghans on social media. Haroun Rahimi, formerly a law professor at the now defunct American University of Afghanistan, called Mr. Ghani and his close aides "treasonous cowards." Abdullah Khenjani, a former deputy minister, called the interview an insult to the miseries of the Afghan people.

In the BBC interview, Mr. Ghani blamed veteran American diplomat Zalmay Khalilzad, who negotiated the 2020 Doha agreement with the Taliban, for the Afghan republic's collapse. "Process-wide, outcome-wise, the responsibility has to clearly rest" with Mr. Khalilzad's team, he said. "It became an American, not an Afghan, issue . . . . My life's work has been destroyed, my values have been trampled on and I've been made a scapegoat."

Mr. Ghani also dismissed as a Russian disinformation campaign the allegations that he fled Afghanistan with hundreds of millions of dollars. He said he welcomed a probe by John Sopko, the U.S. special inspector general for Afghanistan, into those accusations, saying he wanted the U.N. or a private investigator to conduct an inquiry.

"I would be delighted to have any kind of investigation, including taking a lie-detector test," said Mr. Ghani, adding that riches weren't in keeping with his lifestyle, so "What would I do with the money?"

On the same BBC show, Mr. Khalilzad said that culpability for the Taliban takeover was "first of all, a failure of the Afghan leadership," with Mr. Ghani running away and military leaders refusing to fight.

Mr. Khalilzad also said that it is an achievement in its own right that thewar in Afghanistan, which was causing hundreds of deaths every day, is now over. "I'm pleased that the killing fields of Afghanistan are no more," he said." [1]

1. World News: Ex-President Defends His Kabul Escape --- U.S. and Afghan officials said Ashraf Ghani's flight caused state's collapse
Shah, Saeed. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 31 Dec 2021: A.6.

 

Kaip manote, kiek jums reikėtų mokėti?

 "Kai ji pradėjo savo karjerą technologijų srityje prieš daugiau, nei dešimtmetį, Shanae Chapman greitai pradėjo patogiai atsakyti į tradicinius interviu klausimus: didžiausios stiprybės (laiko valdymas, dėmesys detalėms), trūkumai (prioritetų teikimas). "Papasakokite apie save" buvo šiek tiek sudėtinga iš pradžių. Niekas iš jos šeimos niekada anksčiau nebuvo dirbęs korporacijoje, o klausimas iš tikrųjų yra keistas. Ką tiksliai pašnekovas norėjo sužinoti? Ji tai suprato pakankamai greitai.

 

    Vis dėlto jos darbo paieškas sutrukdė vienas klausimas: ką šiuo metu uždirbi? M. Chapman per metus uždirbdavo apie 25 000 dolerių, dirbdama prie stalo Bostono universitete, kol mokėsi magistrantūros mokykloje. Ji tikėjosi padvigubinti šį skaičių, pereidama į naują pramonės šaką. Bet kai ji sakydavo verbuotojams savo atlyginimą, štai jie jai sakydavo, kad tiek ir siūlė.

 

    Spąstai. „Kodėl aš norėčiau eiti į kitą darbą ir uždirbti tą patį atlyginimą? - sakė ponia Chapman, dabar 34 metų amžiaus ir vyresnioji vartotojų patirties tyrinėtoja bei dizainerė Sent Luise. Ji nustojo atsakyti į klausimą, o įdarbintojams pasakė savo tikslinį atlyginimą. Strategija pasiteisino. Ji gavo vaidmenį IBM, su atlyginimu nuo 50 000 iki 60 000 dolerių.

 

    Ieškodama naujo darbo šiais metais klestinčios darbo rinkos metu, dabar turėdama ilgametę patirtį didelėse įmonėse, tokiose, kaip IBM ir „Boeing“, bei besikuriančiose įmonėse, M. Chapman turėjo labai skirtingą patirtį. Dabar darbdaviai jos dabartinio atlyginimo neprašo. Jie klausia jos atlyginimo reikalavimų: ką ji nori uždirbti?

 

    „Ir nuoširdžiai, jei jie neklaustų, aš jų paklausčiau“, – sakė ponia Chapman. Jei jie neatsako, ji mato tai, kaip raudoną vėliavėlę.

 

    Darbo ieškančių asmenų, įdarbintojų ir derybų ekspertų teigimu, atlyginimo klausimas tapo sudėtingiausia įdarbinimo proceso dalimi. Pats klausimas kai kurių vertinamas, kaip pažanga – geriau paklausti reikalavimo, nei paklausti apie atlyginimo istoriją, o 16 valstijų, įskaitant Masačusetsą, Niujorką ir Kaliforniją, visiškai uždraudė prašyti kandidatų į darbo užmokesčio istoriją, tačiau jame vis dar yra daug spąstų.

 

    Prašymas nustatyti atlyginimo reikalavimus sukelia pirmyn ir atgal, kuris darbo ieškantiems asmenims yra kupinas painiavos ir retkarčiais gėdos bei apgailestavimo. Net jei darbdaviams kyla sunkumų, užpildant vakansijas, o darbuotojai visose pramonės šakose siekia daugiau galios, didelis šio klausimo mastas gali apsunkinti procesą.

 

    Kandidatai stengiasi neatskleisti savo skaičiaus, nerimauja, kad nepaliktų pinigų ant stalo. Tačiau verbuotojai dažnai atsisako judėti į priekį be jo. Dažnas patarimas yra apversti klausimą ir paklausti įdarbintojų, koks jų pasirinkimas šiam vaidmeniui. Kai kuriose valstijose darbdaviai dabar privalo jums tai pasakyti.

 

    Darbo ieškantys asmenys gali pasakyti kažką panašaus į: „Dabar pokalbio pradžioje, aš vis dar susipažįstu su vaidmeniu ir atlieku savo tyrimus, bet jei bandote patekti į tam tikrą diapazoną, tai būtų naudinga žinoti“, - sakė Jordan Sale, 2018 m. pradėjusios įkurti „81cents“ įmonę.

 

    Jei kandidatas atliko tyrimą ir supranta, kiek už šias pareigas turėtų mokėti, ponia Sale pasiūlė, jis galėtų pasakyti: „Remiantis visais mano atliktais tyrimais ir turėtais pokalbiais, manau, kad šiam vaidmeniui turėtų būti, tikriausiai, sumokėta XX dolerių, kaip bazinį atlyginimą ir priedus, akcijas ir kitas išmokas. Įdomu, ar tai sutampa su tuo, ką Jūs galvojate?

 

    Kandidatai turėtų atsakyti į klausimą dėl atlyginimo reikalavimų tik atlikę tyrimą – kitu atveju labai tikėtina, kad jie pasiūlys per mažą skaičių. Tyrimai rodo, kad daugelis kandidatų, ypač moterų, gali nuvertinti savo vertę.

 

    „Kai kurios įmonės nori išsisukti su per mažu mokėjimu“, – sakė Sara Noble, Bostono vykdomoji įdarbinimo specialistė. Ji rekomenduoja kandidatams sustoti, kai jiems užduodamas reikalavimų klausimas, ir rimtai ištirti, galbūt net paskambinti įdarbintojams, su kuriais jie kalbėjosi anksčiau.

 

    „Aš mačiau per daug atvejų, kai pasiūlymas gerokai mažesnis už tai, ką jie planavo mokėti“, – sakė ponia Noble.

 

    Anksčiau darbdaviai paprastai tiesiog prašydavo kandidatų dabartinio atlyginimo ir pasiūlydavo naują darbą pagal pateiktą skaičių, galbūt pasiūlydavo šiek tiek daugiau. Mokslininkai ir lyčių lygybės gynėjai teigia, kad ši strategija išlaiko darbo užmokesčio nelygybę. Jei moteris pas vieną darbdavį gautų nesąžiningą atlyginimą, ji visą savo karjerą būtų pririšta prie mažesnio atlyginimo.

 

    Jie teigė, kad, uždraudus šį klausimą,padėtų sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. 2020 m. surašymo duomenimis, moterys vidutiniškai uždirba 83 centus už kiekvieną vyro uždirbtą dolerį. Skirtumas yra platesnis tarp juodaodžių ir ispanų moterų.

 

    Argumentas sulaukė didelio atgarsio, o per pastaruosius penkerius metus, be valstijų, priėmusių atlyginimų istorijos draudimus, taip pat buvo keletas miestų ir apskričių, kurie uždraudė tokia praktika. Rodo sala ir Nevada 2021 m. priėmė draudimus, pagal kuriuos darbdaviai taip pat privalo atskleisti kandidatams atlyginimų diapazonus. (Koloradas ir Konektikutas neseniai priėmė įstatymus, reikalaujančius, kad įmonės atskleistų pareigų atlyginimų diapazonus.)

 

    Tuo metu, kai dauguma politikos krypčių, kuriomis siekiama padėti tėvams, ypač moterims, pavyzdžiui, mokamos vaiko priežiūros atostogos ir vaiko priežiūros parama, stringa arba susiduria su pasipriešinimu, draudimai dėl atlyginimų buvo daug mažiau prieštaringi ir dažnai susilaukė abiejų JAV politinių partijų paramos, sakė Andrea Johnson, kuri pastūmėjo priimti šiuos įstatymus, dirbdama Nacionaliniame moterų teisės centre.

 

    „Ši problema tikrai aktuali žmonėms“, - sakė ji.

 

    Draudimai vis dar tokie nauji, kad sunku iš tikrųjų įvertinti, kiek pasikeitė. Masačusetso įstatymas, pirmasis šalyje, įsigaliojo 2018 m. Yra keletas preliminarių tyrimų, rodančių, kad darbą keičiančių moterų atlyginimai šiek tiek padidėjo valstijose, kuriose taikomi draudimai. Tačiau kiti tyrimai rodo mažiau perspektyvius rezultatus.

 

    „Prieš priimant šiuos įstatymus, moterys buvo nepakankamai atstovaujamos aukšto atlyginimo darbuose. Tai nepasikeitė“, – sakė Ethanas Rouenas, Harvardo verslo mokyklos profesorius, peržiūrėjęs duomenis vienoje valstijoje, kuri patvirtino draudimą ir neskelbė savo tyrimo, nes nematė jokių reikšmingų pokyčių.

 

    Kas aišku: draudimai pakeitė derybų dėl atlyginimų kultūrą, taip pat didėjantį Z kartos ir tūkstantmečio žmonių norą tiesiogiai kalbėti apie pinigus ir reikalauti geresnių darbo sąlygų bei darbo rinkos, kurioje darbo jėga pagaliau turi pranašumą. Taip pat, ypač moterys, vis labiau supranta, kad labai svarbu derėtis dėl atlyginimo.

 

    Keletas 20–30 metų darbo ieškotojų teigė, kad iš jų niekada nebuvo prašoma dabartinio atlyginimo.

 

    Kai tai iškyla ir vis dar kyla, lieka sudėtingas klausimas. Viena 29 metų Manheteno moteris teigė, kad vis dar jaučiasi kalta, kad atskleidė savo dabartinį atlyginimą paklaususiam įdarbintojui. Ji susinervino pačiame įkarštyje. Kai ji pasakė mažą 100 000 dolerių skaičių, įdarbintojas pasakė, kad įmonė gali jam prilygti. Ši moteris akimirksniu pasigailėjo. Gal jie būtų pakilę aukščiau? Ji pasakojo, kad tėvai ją net bardavo, kad pasidalijo atlyginimo dydžiu.

 

    Kiti kandidatai teigia, kad jiems taip nutikus, jie atsako, paminėdami, kad tokia praktika nebeleidžiama.

 

    Įdarbinimo vadybininkai taip pat sakė, kad kai kurie žmonės vis dar savanoriavo savo atlyginimų istoriją. Viena teisininkė, kuri uždirba 280 000 dolerių per metus iš „fintech“ startuolio, pasakoja būsimiems darbdaviams, kiek uždirba, nes nenori nusileisti, sakė ji.

 

    Joelis Greenbergas, 31 metų programinės įrangos inžinierius, ką tik pradėjo naują darbą pradedančioje įmonėje po pokalbio su maždaug 20 įmonių. Po gyvenimo Bostone jis neseniai persikėlė į Denverio rajoną prižiūrėti jo motinos.

 

    Maždaug pusė pašnekovų prašė dabartinio M. Greenbergo atlyginimo. Jis atsakė į klausimą: apie 250 000 dolerių per metus, įskaitant 155 000 dolerių bazinį atlyginimą ir nuosavybę bei kitas išmokas. Kitais atvejais jo buvo paklausta apie jo reikalavimus ir buvo pasiūlytas panašus skaičius.

 

    „Man labiau patinka būti tiesmukam apie tai, ką darau“, – sakė G. Greenbergas ir pripažino, kad būti vyru tikriausiai buvo lengviau. „Galite į tai atsakyti tiesiai šviesiai balto vyro privilegijos dalis. Galų gale jis gavo šešis pasiūlymus ir priėmė vieną, kuris buvo jo diapazone, nors ir nebuvo aukščiausias, nes tinka.

 

    Pasak konsultantės ponios Sale, tokia privilegija, kurią pripažįsta G. Greenbergas, viršija pasitikėjimą tiesiogiai atsakyti į klausimą dėl atlyginimo. Tai taikoma tiems, kuriuos pažįstate ir kurių galite paprašyti patarimo.

 

    Moterys ieškos informacijos iš jų artimų tinklų, kuriuose dažnai gali būti daug moterų, kurios vidutiniškai gauna per mažą atlyginimą, sakė ji.

 

    „Kalbėjimas apie pinigus yra asmeniškas ir jautrus, todėl esame linkę apie tai kalbėti su žmonėmis, kuriuos gerai pažįstame ir su kuriais esame patenkinti“, – sakė M. Sale. „Daugumai žmonių tai reiškia, kad jie kalba apie atlyginimą su žmonėmis, kurie atrodo, kaip jie.

 

    M. Sale įmonė yra viena iš nedaugelio pradedančiųjų įmonių, įkurtų siekiant padėti kandidatams naršyti šiame procese. Idėja yra pasiūlyti žmonėms, ypač spalvotoms moterims, aukšto rango specialistų tinklą ir duomenis, kuriuos jie galėtų panaudoti derybose dėl atlyginimų, sakė ponia Sale.

 

    „Darbdaviai kasmet moka tūkstančius dolerių, kad galėtų gauti kompensacijų duomenis“, – sakė ji. Idėja čia yra išlyginti žaidimo sąlygas. „Kaip neformali sąjunga“, – sakė ji.

 

    Devonas Meyeris, psichikos sveikatos startuolio samdos vadovas, klausia kandidatų atlyginimo reikalavimų. Jis sakė, kad neatsakys apie 20 proc.

 

    „Jie sako: „Aš vis dar kalibruoju“ arba „Aš norėčiau nesidalyti“, – sakė jis.

 

    Jis tai supranta. Jis taip pat mano, kad jie dažniausiai nepaklausia svarbesnio klausimo: o kaip dėl nuosavybės?

 

    Ponas Meyeris savo karjerą pradėjo technologijų įmonėje Anksčiau žinomas, kaip „Square“ ir dabar vadinamas Blocku.

 

    Tiksliau, akcijos gali būti svarbesnės, nei atlyginimas.

 

    „Nuosavybė gali pakeisti gyvenimą“, – sakė 29 metų p. Meyeris, kuris turėjo akcijų „Square“, kai ji buvo paskelbta viešai. „Turiu tokį saugumo lygį, kokio tokio amžiaus tikrai neįsivaizdavau.

 

    (Ponas Meyeris taip pat trumpai buvo „The New York Times“ vyresnysis produktų vadovas.)

 

    P. Meyeris ir kiti teigė, kad kandidatai ne taip daug dėmesio skyrė savo nuosavybei, kaip baziniam atlyginimui. Neseniai „The Wall Street Journal“ užsakyta analizė parodė, kad 24 procentai vyrų darbuotojų turėjo įmonės akcijų, o moterų – 17 procentų. Moterys paprastai turi mažiau akcijų, net jei turi akcijų.

 

    „Tikrasis lyčių skirtumas dabar yra akcijose“, – sakė Niya Dragova, startuolio „Candor“, kuris padeda technologijų darbuotojams valdyti nuosavybę, bet pradėjo padėti kandidatams derėtis dėl atlyginimo, viena iš įkūrėjų.

 

    Tai, kas atrodo, kaip mažas tarpas akcijose, tik didės. „Tai, kas gali atrodyti kaip 10 000 dolerių skirtumas, gali būti milijonai per kažkieno karjerą“, – sakė M. Dragova.

 

    Ponia Dragova taip pat yra „10 derybų dėl atlyginimo įsakymų“ autorė.

 

    Nr. 4: nepasiduokite spaudimui.

 

    Panašu, kad ponia Chapman, vartotojo patirties kūrėja Sent Luise, pasklausė šio patarimo. Ji atsisakė tęsti pokalbius su mažiausiai 28 darbdaviais, sakė ji. (Ji stebėjo savo nešiojamojo kompiuterio užrašų rinkmeną.) Ji norėjo pereiti nuo pareigų, kai uždirbo 155 000 dolerių, nes jautė, kad norėjo užimti vadovaujančias pareigas.

 

    M. Chapman atliko rinkos tyrimą, naudodamasi atlyginimų apklausomis, kad išsiaiškintų, kokios įmonės moka jos srityje. Ji kalbėjosi su žmonėmis iš savo profesinio tinklo. Derybų strategijos ji išmoko iš Nacionalinės juodųjų inžinierių draugijos ir iš pat pradžių per Amerikos universitetų moterų asociaciją, kuri siūlo nemokamą derybų seminarą. Viena didelė pamoka: gerai yra kalbėti apie pinigus.

 

    Jos tikslinis diapazonas buvo nuo 160 000 iki 170 000 dolerių.

 

    „Man buvo svarbu palaukti“, – sakė ponia Chapman, kuri taip pat įkūrė konsultacijų įmonę „Nerdy Diva“, kurioje daugiausia dėmesio skiria technologijų, dizaino ir investicijų įvairovei ir įtraukimui. „Norėjau būti strategine ir norėjau eiti ten, kur žinojau, kad būsiu ilgam.

 

    Būdama pirmoji savo šeimoje, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, M. Chapman jautė, kad jos atlyginimas buvo ne tik jai. „Man, kaip juodaodei, svarbu, kad derėčiausi už tai, ko esu verta, ir derėčiausi dėl savo šeimos moterų, kurios neturėjo galimybės“, – sakė ji.

 

    Kai kurios įmonės bandė priversti ją imti atlyginimus, kurie, jos manymu, buvo per maži, nes ji dirbo nuotoliniu būdu iš Vidurio Vakarų. Bet tai buvo ne tik apie pinigus. Tiesą sakant, ji atmetė darbo pasiūlymą už 170 000 dolerių, nes nesijautė gerbiama paskutinio pokalbio metu. Pašnekovai vėlavo, arogantiški – daug minėjo didelių klientų vardus – ir interviu metu pripažino, kad iš tikrųjų nebuvo pasirengę su ja kalbėtis.

 

    Gruodžio mėn. ji gavo darbo pasiūlymą savo tikslinėje srityje, ten, kur jautėsi gerbiama ir pažymėjo įsipareigojimą siekti įtraukties ir įvairovės. Ji taip pat gaus akcijų paketą – apie 200 000 dolerių, per ketverius metus. Ji pradeda sausio pabaigoje“.