Lenkijos finansų ministras: Lenkijai reikia naujo ekonomikos augimo modelio

"Už nugaros turime taikos dividendą, kurį sunaikino įvykiai Ukrainoje. Taip pat išnaudota ir demografinis dividendas, kuris suteikė mums didelę kvalifikuoto personalo pasiūlą. Dabartinis augimo modelis reikalauja koregavimo, sako Andrzej Domański, Lenkijos finansų ministras.

Lenkija, Europa ir pasaulis atsidūrė nepakartojamu laiku – liko kelios savaitės iki JAV prezidento rinkimų, prieš pat naujosios Europos Komisijos valdžios perėmimą ir mažiau, nei trys mėnesiai, kol Lenkija pradės pirmininkauti ES Tarybai. Sopote vykusiame Europos naujų idėjų forume finansų ministras Andrzejus Domańskis atkreipė dėmesį, kad šis „naujų rankų“ metas vyksta itin sudėtingomis sąlygomis – po virtinės ekonominių krizių, makroekonominio disbalanso, taip pat vykstant konfliktams. Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Dėl to ateitis šiandien itin miglota.

Tikslas? Išlaikyti aukštą augimo tempą

– Žodį „neapibrėžtumas“ šiame vis labiau daugiapoliame pasaulyje šiandien kartoja ir visais atvejais linksniuoja vis gausėjanti politikų ir analitikų grupė. Lenkija, nominaliai šešta pagal dydį ES ekonomika ir penkta, atsižvelgiant į perkamosios galios skirtumą, turės atlikti pagrindinį vaidmenį. Esame pavyzdys daugeliui šalių, nes esame ES ekonomikos augimo variklis. Tačiau gyvename prieškario laikais ir turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams. Todėl gynybai jau išleidžiame per 4 proc. BVP, o kitų metų biudžete užsitikrinome 4,7 proc. BVP, didžiausias procentas tarp visų NATO narių, – sakė ministras Domańskis kalbėdamas EFNI.

Nepaisant to, mūsų šalyje antrąjį šių metų ketvirtį užfiksavo didžiausią augimo tempą tarp didelių ES ekonomikų. 2025 metais jis bus beveik 4 proc., o tai, kaip pažymi finansų ministras, iškels mus į viršų tarp EBPO šalių. Tačiau negalime ignoruoti grėsmių iš Rytų.

– Aplinkinė realybė kelia naujų iššūkių. Taip pat susiduriame su perviršinio deficito procedūra, paveldėta iš mūsų pirmtakų. Tačiau mūsų tikslas yra išlaikyti aukštą ekonomikos augimo tempą. Šiemet realus darbo užmokestis padidės 9 proc. – didžiausias XXI amžiuje. Tai skatina vartojimą, o tai skatina BVP augimą. Tačiau mums reikia tvaraus augimo, labiau paremto investicijomis, sako Andrzej Domański.

Tačiau, anot jo, reikia remtis labai didele pasaulinių ekonominių santykių pokyčių dinamika. – Nukrypimą nuo globalizacijos procesų gilėjimo šiuo metu pirmiausia lemia ekonominio saugumo klausimas, kuris, be kita ko, yra konkuruojančių valstybių, tokių, kaip Rusija ar Kinija, iššūkių rezultatas. Dėl šios įtampos stiprėja protekcionistinė veikla, dėl kurios didėja pasaulio ekonomikos fragmentacija, atkreipia dėmesį ministras.

Mes pralaimime pasaulines lenktynes

Kaip pabrėžia Andrzej Domański, ES prasidėjo diskusijos, kaip išeiti iš „ekonominio komforto“, o pretekstas platesnei diskusijai, be kita ko, buvo Mario Draghi pranešimas. – Tai skausminga, bet tiksli Europai kylančių iššūkių diagnozė. Pasaulinėse technologijų lenktynėse daugeliu atžvilgių jau pralaimime JAV ir Azijos šalims. Ir laukia nauji iššūkiai: energetikos transformacija, demografiniai pokyčiai, naujos geopolitinės sąlygos. Turime daryti išvadas ir imtis ryžtingų veiksmų, kitaip mūsų socialinis ir ekonominis modelis nustos egzistavęs – perspėja Domański.

Jo nuomone, didžiausia ES problema – ekonomikos augimo stoka. – Būkime atviri: nebus žaliosios ekonomikos, nebus bendros saugumo politikos, nebus socialinės sanglaudos, jei Europos ekonomika paskęs į ilgalaikį sąstingį. Ekonomikos augimas turėtų būti prioritetas įgyvendinamos politikos kontekste, sako jis.

Norint atgaivinti augimą, reikalingos investicijos. Tuo tarpu Europa masiškai per mažai investuojama. Investicijų išlaidos realiai ES šiandien yra tik 10 procentų didesnės, nei 2007 m., t. y. prieš didžiąją finansų krizę. Jungtinėse Valstijose šios išlaidos yra 35 procentais didesnės. – Tai rodo didžiulę investicijų sąnaudų disproporciją, o to pasekmes matome daugelyje sričių, – pabrėžia Domański. Ir jis pažymi, kad ES, be kita ko, pasigedo progreso technologijų lenktynėse.

Efektas? Šiandien viena Amerikos kompanija „Nvidia“ yra verta daugiau nei visas DAX indeksas, grupuojantis didžiausias Vokietijos įmones.

Atsakingos migracijos politikos poreikis

– Gerėjanti Lenkijos padėtis tarptautinėje ir ES arenose bei artėjantis pirmininkavimas leis mūsų šaliai efektyviau daryti įtaką ES atsakams į pasaulinius iššūkius. Negaliu užmerkti akių prieš mūsų konkurencinių pranašumų išeikvojimą. Už nugaros turime taikos dividendą, kurį sunaikino įvykiai Ukrainoje. Demografiniai dividendai, suteikę mums labai didelę geros kvalifikacijos darbuotojų pasiūlą, išnaudoti. Todėl dabartinis augimo modelis reikalauja koregavimo, komentuoja finansų ministras. – Lenkai – vis labiau pasiturinti visuomenė, kurios siekiai auga. Todėl mūsų užduotis turi būti remti šiuolaikines žiniomis pagrįstas ekonomikos šakas. Tiek Lenkija, tiek Europa turi sutelkti dėmesį į energijos transformaciją. Sumanus pokyčių įgyvendinimas Europos energetikos sektoriuje gali ne tik leisti sumažinti energijos kainas ir taip pagerinti Europos įmonių konkurencingumą, bet ir tapti galinga, plėtrą skatinančia, priemone, – tęsia jis.

Ministras Domańskis pabrėžė, kad kartu esame technologinių lenktynių ir kovos dėl mūsų ekonomikos efektyvumo didinimo dalyviai, o šioje srityje dar turime daug atsilikimų.

– Lenkijos ekonomikos robotizacijos tempas yra katastrofiškai žemas. IT sprendimų, įskaitant dirbtinio intelekto technologijas, pritaikymo lygis Lenkijos įmonėse yra vienas žemiausių visoje ES – vardija Andrzej Domański.

Anot jo, dėl ilgalaikių neigiamų demografinių pokyčių darbo rinkoje įsibėgėjo trūkumo procesas. Tai didžiulis iššūkis. – Tačiau privalome vykdyti atsakingą migracijos politiką. Ekonominių migrantų antplūdis į mūsų šalį yra neišvengiamas, tačiau jis turi vykti kontroliuojamai. Būtina pritraukti į Lenkiją darbuotojų iš tų specializacijų, kuriose ypač trūksta vidaus išteklių. 

Juk Lenkijos ekonomika jau seniai nustojo konkuruoti vien tik žemomis darbo sąnaudomis. Jis priduria, į ką mes orientuojamės ir turime sutelkti dėmesį, tai kvalifikuoti darbuotojai." [1]

Būkime atviri. Amerika konkuruoja su ES dėl kvalifikuotų migrantų ir dėl investicijų pinigų. Mums reikia taikos Ukrainoje, reikia atkurti pigių rusiškų dujų srautą į ES, normalizuoti prekybą su Kinija ir plėtoti mūsų dirbtinio intelekto ekonomiką. Tada ir tik tada galime pradėti judėti toliau, kurdami konkurencingą ateities technologiją, tapdami stipriu paramos šaltiniu mūsų draugams amerikiečiams, o ne tik mirštančia vieta investicinėms lėšoms išgauti ir dideliam energetikos įmonių pelnui sugraibyti.

Polish Finance Minister: Poland needs a new model of economic growth

"We have a peace dividend behind us, which was destroyed by the events in Ukraine. The demographic rent that provided us with a high supply of qualified personnel has also been exhausted. The current growth model therefore requires corrections - says Andrzej Domański, Polish Minister of Finance.

Poland, Europe and the world find themselves in an exceptional time - we are a few weeks before the presidential elections in the United States, just before the European Commission takes over the reins in a new composition and less than three months before Poland takes over the presidency of the EU Council. During the European Forum for New Ideas held in Sopot, Finance Minister Andrzej Domański pointed out that this time of "new deal" is taking place in very demanding conditions - after a series of economic crises, a disruption of macroeconomic balance, and also during the ongoing conflicts in Ukraine and the Middle East. This makes the future exceptionally hazy today.

The goal? Maintaining a high rate of growth

- The word "uncertainty" in this increasingly multipolar world is repeated and inflected by a growing group of politicians and analysts today. Poland, nominally the sixth largest economy in the EU, and after taking into account the difference in purchasing power - the fifth, will have a key role to play. For many countries, we are an example to follow, being the engine of growth of the EU economy. However, we live in pre-war times and we must be ready for various scenarios. That is why we are already spending over 4% of GDP on defense, and in the budget for next year we have secured 4.7% of GDP, the most among all NATO members - explained Minister Domański during his speech at EFNI.

 

Energy, migration, security issues and cooperation with entrepreneurs, as well as the priorities of the Polish presidency - these are the most important topics of the opening speech of Prime Minister Donald Tusk during the EFNI conference in Sopot.

Despite this, in the second quarter of this year, our country recorded the highest rate of growth among the large EU economies. In 2025, it is to be almost 4%, which – as the Minister of Finance notes – will place us at the top of the OECD group. However, we cannot ignore threats from the East.

 

– The surrounding reality poses new challenges. We are also facing the excessive deficit procedure inherited from our predecessors. But our goal is to maintain a high rate of economic growth. This year, real wages will increase by 9%, the most in the 21st century. This drives consumption, which is conducive to GDP growth. However, we need sustainable growth based to a greater extent on investments – claims Andrzej Domański.

 

According to him, however, we must refer to the very high dynamics of changes in global economic relations. – The departure from the deepening of globalization processes is currently determined primarily by the issue of economic security, which is, among other things, the result of challenges from competing states such as Russia and China. As a result of these tensions, protectionist activities are intensifying, and the effect is the progressive fragmentation of the world economy – indicates the minister.

We are losing in the global race

As Andrzej Domański emphasizes, a debate has begun in the EU on leaving the "economic comfort zone", and the pretext for a broader discussion was, among others, Mario Draghi's report. - This is a painful but accurate diagnosis of the challenges facing Europe. We are already losing in many respects in the global technological race with the USA and Asian countries. And we face new challenges: energy transformation, demographic changes, new geopolitical conditions. We must draw conclusions and take decisive action, because otherwise our socio-economic model will cease to exist - warns Domański.

In his opinion, the biggest pain point of the EU is the lack of economic growth. - Let's be honest: there will be no green economy, no common security policy, no social cohesion if the European economy sinks into long-term stagnation. Economic growth should be a priority in the context of the policies introduced - he claims.

 

Investment is needed to revive growth. Meanwhile, Europe is massively underinvested. Real investment outlays in the EU are currently only 10 percent higher than in 2007, before the great financial crisis. In the United States, these outlays are 35 percent higher. "This shows this huge disproportion in investment outlays, and we can see the effects of this in many areas," Domański emphasizes. He notes that the EU missed out on, among other things, the technology race.

The result? Today, one American company, Nvidia, is worth more than the entire DAX index, which groups the largest German companies.

 

The need for a responsible migration policy

- Poland's improving situation in the international and EU arenas and the upcoming presidency will allow our country to more effectively influence the EU's responses to global challenges. I cannot turn a blind eye to the depletion of our competitive advantages. We have a peace dividend behind us, which was destroyed by events in Ukraine. The demographic rent that provided us with a very high supply of well-qualified staff has been exhausted. The current growth model therefore requires corrections - comments the Minister of Finance. - Poles are an increasingly wealthy society, with growing aspirations. Our task must therefore be to support modern branches of the economy, based on knowledge. The energy transformation must be at the center of both Poland's and Europe's attention. Skillful management of changes in the European energy sector may not only allow for lower energy prices, and thus improve the competitiveness of European companies, but also become a powerful pro-development vehicle – he continues.

Minister Domański emphasized that at the same time we are participants in a technological race and a fight to improve the efficiency of our economy, and in this area we still have a lot of catching up to do.

– The robotization rate of the Polish economy is disastrously low. The level of adaptation of IT solutions in Polish companies, including AI technology, is one of the lowest in the entire EU – enumerates Andrzej Domański.

According to him, in view of long-term negative demographic changes, the process of shortages on the labor market has accelerated. This is a huge challenge. – However, we must pursue a responsible migration policy. The influx of labor migrants to our country is inevitable, but it must take place in a controlled manner. It is necessary to attract employees from those specializations to Poland, where there is a particular lack of domestic resources. After all, the Polish economy has not been competing solely on low labor costs for a long time. What we are focusing on and must focus on is qualified staff – he adds." 

 

Let us be honest. America competes with the EU for investment money and for qualified migrants. We need peace in Ukraine, restore the flow of cheap Russian gas into the EU, normalize trade with China, and develop our own AI economy. Then and only then can we start moving on by building a competitive technology of the future, becoming a strong support source for our American friends, not just a dying place for extraction of investment money and of high profits for energy companies.

Harris ir Trumpas: Kinija dėmesio centre, o ne Europa

„Bet kokiu atveju Europos sąjungininkai JAV taps mažiau svarbūs. Lapkričio mėnesį vyksiantys prezidento rinkimai turi tik įtakos tam, kaip greitai šis susvetimėjimas progresuos – ir kaip planuotai.

 

Tikėtina, kad respublikonas Donaldas Trumpas ir demokratė Kamala Harris yra arti vieno dalyko: įsitikinimas, kad Indo-Ramiojo vandenyno regionas ir jame, galią suvokianti, Kinija yra pagrindinis artimiausių dešimtmečių JAV geopolitinis iššūkis. Atlanto regionas, taigi ir Europa, yra antroje JAV eilėje.

 

Nors abu kandidatai į prezidentus tai komunikuoja labai skirtingai, abu mano, kad didžiausią savo saugumo naštą turi prisiimti patys europiečiai ir ateityje nebegalės pasikliauti JAV, kaip saugumo garantu. Europiečiai turi tam pasiruošti – nesvarbu, kuris iš dviejų kandidatų laimės rinkimus lapkričio 5 d.

 

Skirtumas tarp jų slypi tame, kaip jie įgyvendins šį esminį įsitikinimą: ilgalaikiu pagrindu ir glaudžiai bendradarbiaudami su europiečiais, kaip galima tikėtis su Harris, arba staiga, kaip ir galima tikėtis su Trumpu. Harris pritaria minčiai, kad JAV reikia sąjungininkų, kad galėtų toliau veikti, kaip pasaulinė veikėja, ir kad buvimas priešingoje Atlanto vandenyno pakrantėje yra būtinas JAV saugumui. Tačiau Harris sumažins susijusią naštą, kad atlaisvintų išteklių Indo-Ramiojo vandenyno regionui.

 

Su Trumpu mintis pasikliauti sąjungininkais yra ne tokia ryški. Tai buvo akivaizdu iš jo griežto elgesio NATO partnerių atžvilgiu, būnant prezidentu. Su Trumpu neatmestinas trūkis tarp JAV ir Europos, bent jau tuo atveju, jei europiečiai nešoks pagal jo dūdelę.

 

Pasekmės Ukrainai

 

Ką tai reiškia Ukrainai? Harris, tikriausiai, nori ir toliau remti Ukrainą. Ji baiminasi, kad pergalingas prezidentas Vladimiras Putinas taps nuolatiniu neramumų šaltiniu Europoje, galinčiu ne kartą sutrikdyti norimą Amerikos susitelkimą į Indo-Ramiojo vandenyno regioną. Jos nuomone, Putinas ir kiti, tame tarpe Ukrainoje esantys, asmenys turi išmokti, kad sienų Europoje negalima perkelti, nemokant neįperkamos kainos.

 

Kita vertus, D. Trumpas, kaip ne kartą skelbė, derėsis su Putinu virš ukrainiečių ir europiečių galvų, kad konfliktas būtų baigtas. Kažką panašaus jis padarė ir ankstesniu savo pirmininkavimu Dohos derybose, dėl kurių JAV ir jos Europos sąjungininkės skubiai pasitraukė iš Afganistano. Europiečiai neatliko jokio vaidmens Dohos derybose; jiems pasisekė, jei jiems buvo pranešta apie jų rezultatus.

 

Transatlantinių Vakarų pabaiga

 

Ukraina yra viena, JAV branduolinio saugumo garantija Europai – kita. Net jei prezidentas Trumpas jų neatšauktų, JAV ir Rusijai derantis virš europiečių galvų Europoje būtų mažai pasitikėjimo Amerikos įsipareigojimų patikimumu. Kremliuje dar dažniau barškėtų branduolinis kardas, pareiškiant savo valią. Jei jie liktų tokie, kokie yra, europiečiai būtų tuo sužavėti ir prisitaikytų prie Kremliaus reikalavimų. Anksčiau ar vėliau tai būtų transatlantinių Vakarų pabaiga.

 

Kamala Harris neatlygintinai nepalaikys Amerikos saugumo garantijų Europai, bet, tikriausiai, skatins europiečius dalyvauti, užtikrinant Indo-Ramiojo vandenyno regioną. Europiečiai savo ruožtu turės apsispręsti, ar jie nori sukurti nuo JAV nepriklausomą saugumo architektūrą, ar kompensuos tolesnį JAV garantijų egzistavimą, suteikdami oro ir jūrų pajėgas Indo-Ramiojo vandenyno regionui apsaugoti. Abu europiečiams kainuos labai daug, o, be išlaidų, šiame sprendime įtakos turės ir pasitikėjimas atitinkamu JAV prezidentu. Tikėtina, kad klausimas „Trumpas ar Harris“ bus lemiamas.

 

Didžiausias skirtumas tarp Harris ir D. Trumpo slypi atitinkamame požiūryje į geopolitinius klausimus: Harris galima pasitikėti, kad ji su jos patarėjais sukurs „didžiąją strategiją“ ir jos laikysis. Didinga strategija, kuriai beveik nėra vokiško žodžio, yra visa apimanti politinė linija visoms „politikoms“ – nuo ​​ekonomikos ir kultūros politikos iki technologijų ir saugumo politikos – į kurią turi būti orientuotos politikos. Didžioji strategija nurodo, ką daryti konflikto atveju, net jei kai kurios  dalys nukreiptos kita kryptimi. Tai lemia tikslų eiliškumą.

 

Donaldas Trumpas negalės laikytis didžiosios strategijos, net jei aplinkiniai jam tai patars. Jis, kaip pats sako, yra „sandorių sudarytojas“. Tai reiškia, kad jis susitelkia į galimybes, kurios jam atrodo geros ir palankios, ir nesileidžia būti suvaržytas jokiomis, visa apimančiomis, strateginėmis gairėmis. Bet tai reiškia, kad negalite juo pasikliauti. Ir jei jis taps prezidentu, jis bus reikšmingas neapibrėžtumo šaltinis tarptautinei politikai“.

 

Harris toliau vestų Bideno liniją, skaldydama pasaulį, rizikuodama sukelti branduolinį Trečiąjį pasaulinį karą ir gyvybės Žemėje sunaikinimą.