Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ nuomonė

"pilieciai.lt/minerva
2009.02.12 02:55
Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ Pranešimas Studentų mitingui – antikonstitucinis draudimas Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ vasario 19 d. kvietė esamus ir būsimus studentus bei visą visuomenę į protesto akciją priešintis Vyriausybės kartu su Švietimo ministru ketinamai įgyvendinti aukštojo mokslo reformos imitacijai – socialiniam eksperimentui su Lietuvos jaunimu ir akademine bendruomene – ir reikalauti neatidėliojamos, tikros ir esminės, bet apgalvotos ir socialiai teisingos aukštojo mokslo reformos. Akcija turėjo prasidėti prie Vyriausybės rūmų, tada po eitynių Gedimino prospektu tęstis Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų. Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė išduoti šiai akcijai leidimą, motyvuodama tuo, jog gali susirinkti pernelyg daug žmonių ir neva bus nebeįmanoma užtikrinti visuomenės saugumo. „Kai kuriais sausio 16-osios įvykiais naudojamasi kaip dingstimi pridengti valdžios siekį visaip kliudyti piliečių aktyvumui, kad būtų sukurta iliuzija, jog jaunimas ir visuomenė pritaria sumanytai aukštojo mokslo reformos imitacijai“, - sakė Piliečių grupės narys Nerijus Stasiulis. – „Mums pasakė, kad leidimą protestuoti prie Seimo gausime tik tada, jei pažadėsime ir garantuosime, kad nesusirinks daugiau nei vos keli šimtai žmonių. Žinoma, mes tokias garantijas suteikti atsisakėme. Konstitucija kiekvienam piliečiui laiduoja teisę kartu su kitais susirinkti ir mitinguoti. Žinant vis augantį visuomenės nepasitenkinimą p. Steponavičiaus veiksmais ir sumanymais, aišku, kad protestuoti ateitų daug daugiau nei vos keli šimtai. Bet Savivaldybė jiems uždraudė tai padaryti“. Nors lemiamas sprendimas dėl studentijos ir akademinės bendruomenės pasipiktinimą keliančio Mokslo ir studijų įstatymo projekto priėmimo arba atmetimo bus priimtas Seime, Savivaldybė primygtinai siūlė protestuoti ne prie Seimo, o prie Švietimo ir mokslo ministerijos, kur rengti gausius mitingus pavojinga dėl vietos stokos, o piliečių teisę susirinkti prie Vyriausybės rūmų ir dalyvauti eitynėse apskritai kategoriškai atmetė. Negana to, akciją organizuojantiems studentams dar buvo pasiūlyta protestuoti atokiai nuo Nepriklausomybės aikštės, automobilių stovėjimo aikštelėje, patiems pasirūpinant jos aptvėrimu ir tik prieš tai gavus Seimo leidimą. „Nesitaikstysime su nedemokratiškų valstybių praktiką primenančiais mūsų teisių varžymais ir tikrai nesusitaikysime su pražūtinga ir vis ryškesnį kriminalinį atspalvį įgaunančia aukštojo mokslo pertvarkos imitacija“, - sakė N. Stasiulis. – „Su mumis susisiekia vis daugiau piliečių, siekiančių to paties, ko ir mes. Suvienyti jėgas ketiname ir su aukštųjų mokyklų profesinėmis sąjungomis, prisidės kai kurios kitos organizacijos. Mūsų jėgos ir ryžtas tik auga, ir netrukus mitingas bus.“ Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ siekia, jog aukštojo mokslo reforma vyktų pagal alternatyvius principus, atsisakant laisvosios rinkos ideologija dangstomo bankų bei nekilnojamojo turto grobstytojų interesų tenkinimo ir ketinimo apmokestinti studentiją tūkstantiniais mokesčiais. Mokesčio už studijas klausimas gali būti svarstomas tik atlikus visų akredituotų studijų programų kokybės auditą ir optimizavus aukštųjų mokyklų tinklą. Tai atlikus, mokestis privalo būti visiems solidariai vienodas ir kiek įmanoma mažesnis. Aukštojo mokslo pertvarkos negalima patikėti „nematomai rankai“ ir „darviniškai“ aklai studentų bei aukštųjų mokyklų kovai už išlikimą. Ji turi remtis sąžininga ir ekspertiniu vertinimu grindžiama studijų programų konkurencija. "

Teisingai suprantami Lietuvos žmonių lūkesčiai šiame pareiškime.
Oligarchai perėjo prie despotijos. Verskime kubilinius iš vyriausybės. Kad nė vienas specialistas paruoštas Lietuvoje nepatektų į užsienį, norima laukinio kapitalizmo jėgomis sunaikinti mūsų universitetus. Visi, kam brangi Lietuvos ateitis, vienykimės.

1. H. Mickevičius: teisė mitinguoti turi būti užtikrinta. Komentarai.

2009 m. vasario 11 d., trečiadienis

Kubilai ir mūsų sveikata

Už apsilankymą poliklinikoje gali tekti susimokėti. Tai kubilinių "revoliucijos" tęsinys. Pradžioje mokestis būtų skaudus, bet nedidelis. Po to ateitų visagalė "rinkos" kaina. Verslininkai ar dirbantieji nesugebėtų apmokėti nekontroliuojamų ir į stratosferą lekiančių sveikatos draudimo kainų. Daugeliui tektų mirti patvoriuose be gydymo. Verskime kubilinius iš valdžios.

2009 m. vasario 9 d., pirmadienis

Mūsų dramoje, kuri dabar tapo įdomi daugeliui, keičiasi veikėjai. Cituoju buvusio Seimo nario, advokato Kęstučio Čilinsko interviu:

"Gal galėtumėte konkrečiai įvardyti, kas tie oligarchai?

Tai pati viršūnė – žmonės, kurie po „Leo LT“ sandorio, tapo tikrais valdančiaisiais. Už „Leo LT“ projekto stovi grupė stambių oligarchų – monopolijų savininkai.

Konkrečiai tai energetikos bendrovių savininkai – ten jų yra dešimtukas ir dar buvo krūvelė prileista pačių stambiausių turtingiausių asmenų.

„Leo LT“ projektas pati stambiausia oligarchinė viršūnė, kuri gali labai daug finansų skirti partijoms ir dėl to jos, turi žiūrėti į viršūnę – ką ji pasakys. „Leo LT“ kontroliuoja situaciją.

Kai pabūni Seime, pamatai labai gražiai, kaip ši sistema veikia ir kaip viskas tvarkoma iš tos viršūnės.

Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas apraizgyti tos viršūnės ir laisvė yra duodama sprendimams, kurie nesusiję su pagrindiniais ekonominiais interesais.

O kita, kas svarbu, priklauso nuo šios viršūnės. Oligarchai kontroliuoja valstybės gyvenimą ir jų nurodymai vykdomi 100 proc. iki šiol.

Noriu dabar būti su pilietine visuomene, o į prezidento postą sėsti nenoriu. Kaip savo profesijos atstovas, jaučiuosi labiau reikalingas pilietinei visuomenei, nes čia trūksta profesionalių teisininkų...

...Visų pirma esu teisės ekspertas, o po to pilietis. Mes įkūrėme pilietinį Jungtinį demokratinį judėjimą (JDJ), bet jis yra nepartinis. Judėjime dalyvauja įvairių partijų atstovai ir judėjimas turi keletą tikslų...

...Svarbiausias tikslas – negaliojančiu pripažinti „Leo LT“ sandorį ir grąžinti į biudžetą pinigus, kad valstybė atsigautų..." (1)

Buvęs Seimo narys, advokatas Kęstutis Čilinskas yra teisus. Prezidento galios ribotos. Jis geriau jaučia, kurioje vietoje atneštų žmonėms daugiau naudos. Deja, tai nereiškia, kad mes galime atsipalaiduoti ir leisti išrinkti Prezidentu bevalį oligarchų statytinį. Prezidentas turi veto teisę. Įsitikinome, kaip skaudžiai gelia vien tik oligarchams naudingi įstatymai. Lietuvai būtų daug geriau, išrinkus Prezidentu žmogų, kuris sugebėtų atsispirti oligarchų spaudimui.

Lietuvos piliečiai,

Nejaugi mes prastesni negu broliai prūsai?

Nejaugi nueisime nuo pasaulio scenos be pasipriešinimo?

Tėvyne Lietuva, kur Tavo Herkus Mantas?

Mūsų politikai tikrai nupirkti pinigų maišų, kurie atėjo valdžion banditiško Lietuvos turtų privatizavimo metu. Daugumos interesai politiniame gyvenime tikrai neturi poveikio. Bet žmonės jau išmoko trauktis į Vakarus ir ten geriau susitvarkyti gyvenimą. Todėl iškyla grėsmė pačiam mūsų valstybės egzistavimui. Pilietybės atiminėjimas uždaro žydų tautos pasirinktą kelią lietuvių tautos išlikimui. Ką mes turėtume daryti, kad taip nenusmuktume į nebūtį? Pirmas žingsnis - pavadinkime vagis ir parsidavėlius vagimis ir parsidavėliais. Neleiskime jiems dangstytis kovotojų už civilizaciją kaukėmis.

JAV ultrakonservatyvios jėgos neteko valdzios Amerikoje, nes rinkejai jais nusivyle. Gili krize nera pats geriausias laikas joms reikstis ir Lietuvoje.
Stambios monopolijos Europos Sajungoje yra grieztai baudziamos (Microsoftas yra geras pavyzdys). Ateis laikas, ir ES antimonopolines strukturos uzsiims Leo.lt bei kitomis stambiomis monopolijomis Lietuvoje. Tai nestabilus, laikini tvariniai, skirti saujelei oligarchu pasipinigauti. Jie tik kenkia vartotojams ir visai Lietuvos valstybei.


1. K. Čilinskas: prezidentas sistemos nekeičia. Agnė Stasiulytė.lrt.lt






2009 m. vasario 6 d., penktadienis

Gal sumažinkim valdžios parazitų būrį?

Šiuo momentu, kai aš rašau, Jungtinių Amerikos Valstijų senatas pasiekė susitarimą didžiulei JAV ūkio stimuliavimo bei modernizacijos programai. Pasaulis su viltimi laukia, ar tai atgaivins žmonių pasitikėjimą pasaulio ekonomika. Mes Lietuvoje taip pat turime Prezidentą su daugybe patarėjų, Seimą ir Vyriausybę. Bet realiai visos šios institucijos yra tik mums brangiai kainuojantis cirkas, kuris nieko negali. Žada kada nors stimuliuoti mūsų ekonomiką tų pačių bankų, kurie atsidūrė didžiausioje bėdoje, paskolomis. Tai toks pat realus dalykas, kaip pažadėti maitinti mus bulvėmis, išaugintomis Marse.
Kam mums reikia tiek daug brangių klounų? Atleiskime visus. Kokių trijų tokiai mažai tautai per akis užtektų.
Net monarchija būtų geriau. Galime pasikviesti iš Bostono (JAV) Gedimino palikuonį kunigaikštį Goliciną, kad būtų mūsų kunigaikščiu ar net karaliumi.

Lietuvos bankai neatlieka ju pagrindines funkcijos ekonomikoje. Kreditu su prieinama kaina nera. Praktiskai bankai jau yra banku lavonai. Jie dvokia. Bet Kubilius juos graziai puosia, su jais kalba. Mums gi sako, kad bankai atsikels ir musu versla isgelbes. Uzsitesusios laidotuviu ceremonijos.

Oligarchus ne mes samdome. Todel juos mums sunku isvyti. Politikus gi samdome mes, Lietuvos pilieciai. Mes galime ne tik juos atleisti, bet ir ju "darbo" vietas panaikinti.

"Mažos ir vidutinės bendrovės ES sudaro daugiau kaip 90 proc. visų veikiančių įmonių, jose dirba apie 70 proc. ES darbo jėgos ir sukuriama beveik 58 proc. pridėtinės vertės. Lietuvoje tokiose įmonėse sukuriamos pridėtinės vertės dalis gerokai mažesnė, čia dirba vos trečdalis visų darbuotojų", - neseniai kalbėjo europarlamentaras Šarūnas Birutis. Tai yra Lietuvos problema nuosmukio metu. Sunkiau prisitaikyti.

2009 m. vasario 5 d., ketvirtadienis

Kas norės rizikuoti lįsti į didžiules skolas visam gyvenimui?

"Blogai (turėtų būti: blogiau negu kurso vidurkis (Kęstas)) besimokantis studentas po 2 metų neteks studijų krepšelio

ELTA
2009 vasario mėn. 4 d. 16:00


Aukštojo mokslo finansavimo modelį rengiantys ekspertai ir politikai įvedė studijų krepšeliui papildomą saugiklį, neleisiantį į valstybės finansuojamą vietą įstojusiam studentui pernelyg atsipalaiduoti. Numatyta išlyga, kad po dvejų bakalauro studijų metų bus peržiūrimi visų to kurso studentų mokymosi vidurkiai ir, jeigu studijų krepšelį turinčio studento vidurkis bus dviem balais mažesnis už jo bendramokslių vidurkį, jis praras valstybės finansavimą.


Tokiai nuostatai trečiadienį pritarė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

"Taigi studentas po dvejų metų praras valstybės finansavimą, pavyzdžiui, tada, kai jo vidurkis bus 6 ar mažiau balų, jei jo bendrakursių vidurkis bus 8 ir daugiau. Studijų krepšelio neteks studentas, kurio vidurkis - 7, jei jo bendrakursių vidurkis bus 9 balai ir daugiau. Nors ir koks būtų bendrakursių vidurkis, valstybės finansavimo nepraras studentas, kurio vidurkis bus 8 ir daugiau", - paaiškino švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.


Kaip Eltai teigė viceministrė, valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turės mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą.

Pasak N. Putinaitės, taip pat atsisakyta nuostatos, kad iš universiteto iškritus arba išėjus valstybės finansuojamam studentui jo krepšelis būtų perleidžiamas už studijas mokančiajam. Bet numatyta kita naujovė - geriausiai studijuojančiųjų už savo lėšas eilė bus sudarinėjama jau po dvejų pirmųjų studijų metų. Tam tikrai jų daliai bus kompensuojamos studijų išlaidos. Mokančiųjų už studijas rezultatai dar kartą bus peržiūrėti ir jas baigus.

ELTA primena, kad toks studijų krepšelio principu pagrįstas finansavimo modelis yra numatytas Mokslo ir studijų įstatymo projekte. Tam, kad jau nuo rugsėjo įsigaliotų naujovės, dar turi pritarti Seimas. Jei parlamentarai pritars, naujovės bus taikomos tik būsimiesiems studentams." (1)

Tokia reforma sukuria riziką patekti į nepakeliamas skolas prisiimančių studentų gretas. Lieka tik dvi išeitys: protestuoti prieš reformą, arba važiuoti mokytis užsienyje. Lietuviai masiškai traukia apsipirkti į Lenkiją. Tas pats bus ir su mokesčių už studijas įvedimu. Tai yra Lietuvos valstybės naikinimas. Reikia teisti tokius reformatorius.

Norintys gauti pagalbos angliškai kalbančiuose kraštuose, gali palikti žinutę mano blogo: mokslas-studijos-ekonomika.blog spot.com/ komentaruose.

Mokesčius jau pakėlė. Daugumai studijuoti reikės skolinantis milžiniškas sumas. Apmokestins gydymą. Na o jeigu kas negalės tokiose sąlygose susimokėti už buto paskolą - tiems atims vaikus.(2) Antstoliai persekios nelaiminguosius iki mirties. Kas prakilniau: vyti iš Lietuvos kubilinius, ar patiems tyliai pasitraukti? Atlaikėme Rusijos ir Vokietijos terorą. Ką darysime su kubilais?


1. Blogai besimokantis studentas po 2 metų neteks studijų krepšelio
2. Netekusieji būsto gali prarasti ir vaikus

2009 m. vasario 2 d., pirmadienis

Staigmenos kubiliniams

"Europos Parlamento narė M. Starkevičiūtė supeikė valdančiųjų antikrizines priemones ir jas palygino su viešųjų ryšių akcija. Pasak politikės, ir biudžeto deficito, ir rinkos rizikingumo rodikliai Lietuvoje – normalūs, vertinant pagal dabartinę Europos finansinę situaciją. Tuo metu K. Glaveckas teigia, kad ekonominiai rodikliai gal ir būtų neblogi, jei ne sudėtingos sąlygos pasiskolinti." (1)

Vargšai kubiliniai. Tikėjosi, kad pasikartos jų privatizavimo galimybės. Gviešėsi atimti iš visų sau ir nedidelei grupelei "patikimų". Nesuprato, kad bus toks didelis pasipriešinimas. Nelaukė, kad taupūs ir apsukrūs lietuviai bus tokie atsparūs krizei. Nesmagu klausytis K. Glavecko lemenimo. Brangieji, jei jums nepatinka, kad skandinaviški bankininkai mažai skolina Lietuvoje, geriau būtumėt pakalbėję su tais bankininkais. Nėra ko bandyti "privatizuoti" mūsų paskutinius centus. Matome, kad nesugebate tvarkytis.

Kubiliniai traukiasi nuo ekstremalių mokesčių politikos. Bet neribotos valdžios idėja jų nepalieka. Svajoja apie naują išeitį - politizuoti jėgos struktūras, kad per jas išsilaikyti prie valdžios. Iš čia bandymai kontroliuoti saugumą. Neleiskime toliau griauti Lietuvą.

Lietuvos valdžia atima iš mūsų ir atiduoda Viniaus prekybai, bankams bei kitoms monopolijoms. Tie išveža į saugesnes vietas, kaip Šveicarijos bankai ir kiti ofšorai. Dalį pinigų monopolijos skiria seimūnų reklamai paremti rinkimų metu. Kaip ši schema gali prisidėti prie daugumos Lietuvoje išvedimo iš skurdo? Kubilius tik traukia tokiu būdu mus gilyn pelkėn. Ypač Kubiliaus sumanymas, prieš prasidedant krizei, stabdyti ekonomiką mokesčiais yra kvailiausias ir neregėtas niekur pasaulyje, išskyrus Afrikos despotijas.

1.M. Starkevičiūtė: pinigų yra, bet nemokame jų pasiimti

2009 m. vasario 1 d., sekmadienis

Kokie vagys yra patys geriausi?

Lenkijoje lietuvis vogtu sunkvežimiu vežė vogtus BMW. Įdomu, kokios jo politinės pažiūros. Pagal apklausas, dauguma Lietuvos gyventojų galvoja, kad akiplėšiškiausi mūsų vagys visą laiką rėkia apie ateinančius komunistus ir Rusiją bei siūlo privatizuoti tuos bendro turto likučius, kuriuos dar neišvogė.