Kokia ateitis laukia mūsų Europoje? Ar mes ir toliau būsime tik tas pleištas, kurio pagalba rinkų laisvėjimo šalininkai griaus socialinės gerovės pagrindus Vakarų Europos gyventojams? O gal mes kartu su vakariečiais pasisakysime už šalių vystymosi harmonizavimą?
Atrodytų, kad tokio harmonizavimo pagrindas - minimalaus darbo atlyginimo įvedimas visai Europai - sumažintų mūsų galimybes konkuruoti su ekonomiškai stipresniais Vakarais. Bet tokio Europinio minimalaus atlyginimo buvimas sumažintų emigraciją, kuri tampa rimta mažesnių tautų problema.
Dabar pats laikas apsispręsti, kas mums yra Europa.Tai gali būti mūsų bendras laivas audringoje globalizacijos jūroje. Arba tai gali būti stiklinė vandens, kurioje mažesnės tautos ištirpsta, kaip šaukštelis druskos.
2010 m. liepos 10 d., šeštadienis
Ką daryti su nuskriaustais emigrantais?
Nelabai mums, Lietuvoje dirbantiems, išeina padaryti, kad Lietuva būtų graži ir teisinga. Privalome drąsiai skatinti emigrantus, kad jie paremtų šalies atstatymą. Emigrantų darbai ir pinigai būtini. Grąžinkime pasus tiems, iš kurių atėmėme. Atsiprašykime.
Nepradėkime rašinėti apie infliaciją. Lietuvoje birželio mėnesį užfiksuota nulinė infliacija.
Nepradėkime rašinėti apie infliaciją. Lietuvoje birželio mėnesį užfiksuota nulinė infliacija.
2010 m. liepos 9 d., penktadienis
Skubiai suduokime Kubiliui per nagus.
Krizė tęsiasi. Krizės gilumo bei ilgalaikio charakterio nesupratimas ir buvo svarbiausia Kubiliaus klaida. Jis visiškai atsisakė paremti verslus iš pat pradžių, kai visos kitos valstybės rėmė. Kubilius tikėjosi, kad krizė greitai baigsis, kad Lietuvos ūkis bus ištrauktas kitų šalių augimo sąskaita. To augimo nėra. Užsmaugtas Lietuvos ūkis baigia merdėti. Lietuvos bendrojo vidaus produkto sumažėjimas, lyginant su praėjusiu ketvirčiu, yra didžiausias Europoje.
Sujudo ministrai, kaip tarakonai. Jie ir vandenį pigina, ir vaistus, ir net baltarusių branduolinį katilą užpūsti bando. Visai neseniai nebuvo jokio aktyvumo. Matyt, mūsų protestai sukelia nerimą.
Sujudo ministrai, kaip tarakonai. Jie ir vandenį pigina, ir vaistus, ir net baltarusių branduolinį katilą užpūsti bando. Visai neseniai nebuvo jokio aktyvumo. Matyt, mūsų protestai sukelia nerimą.
2010 m. liepos 7 d., trečiadienis
Kas gali priimti nutarimus apie dvigubą pilietybę?
Mes balsavome už šią Konstituciją. Tik mes patys, ar per mūsų išrinktus atstovus, galime deramai prižiūrėti jos vykdymą bei ją keisti. Mes, rinkėjai, esame aukščiausia valdžia Lietuvoje.
Kalbėjimas apie siaubingą scenarijų, kad koks nors lietuvis, dirbantis Londono finansų centre, balsuos prieš Lietuvos interesus, yra įžeidžiantis, provincialus ir pernelyg naivus informacijos amžiuje.
Daugelis painioja piliečio ir vietinio gyventojo bei šeimos nario sąvokas. Daugelis nori, kad emigrantas atvažiuotų sudrausminti jų vaikus. Pasirūpinkit tais vaikais patys. Verslas dabar yra globalus. Kur darbai veda, ten žmonės ir važiuoja. Nėra kada jūsų vaikus ganyti.
Visose šalyse, į kurias emigruoja lietuviai, pensijos yra geresnės ir lengviau uždirbamos, negu Lietuvoje. Apie kokį rūpestį emigrantais senatvėje kalbėdami, bandote mus apgaudinėti? Pirmiausia išvokite šalį. Toliau pakelkite pensijinį amžių iki šimto metų. Laukite emigrantų atvažiuojant. Ilgai laukite.
Emigrantų priešai, jūs jau Lietuvai daug pridirbote. Dabar netrukdykit dirbti visiems lietuviams kartu, kaip vienai tautai.
Žemėje nėra tokios jėgos,su kuria mes nesusidorotume, kai susivienijame.
Nėra blogesnio darbo Tėvynei, kai suskaldome jos žmones, skirstydami į tikrus ir netikrus lietuvius.
Kalbėjimas apie siaubingą scenarijų, kad koks nors lietuvis, dirbantis Londono finansų centre, balsuos prieš Lietuvos interesus, yra įžeidžiantis, provincialus ir pernelyg naivus informacijos amžiuje.
Daugelis painioja piliečio ir vietinio gyventojo bei šeimos nario sąvokas. Daugelis nori, kad emigrantas atvažiuotų sudrausminti jų vaikus. Pasirūpinkit tais vaikais patys. Verslas dabar yra globalus. Kur darbai veda, ten žmonės ir važiuoja. Nėra kada jūsų vaikus ganyti.
Visose šalyse, į kurias emigruoja lietuviai, pensijos yra geresnės ir lengviau uždirbamos, negu Lietuvoje. Apie kokį rūpestį emigrantais senatvėje kalbėdami, bandote mus apgaudinėti? Pirmiausia išvokite šalį. Toliau pakelkite pensijinį amžių iki šimto metų. Laukite emigrantų atvažiuojant. Ilgai laukite.
Emigrantų priešai, jūs jau Lietuvai daug pridirbote. Dabar netrukdykit dirbti visiems lietuviams kartu, kaip vienai tautai.
Žemėje nėra tokios jėgos,su kuria mes nesusidorotume, kai susivienijame.
Nėra blogesnio darbo Tėvynei, kai suskaldome jos žmones, skirstydami į tikrus ir netikrus lietuvius.
Vienos balius tautos mirties akivaizdoje
Gražiai J.Jurgelis surašė ir kaimo, ir miesto vargus [1]. Tik J.Jurgelis pamiršo, kad tie, kurie suprivatizavo žemes, traktorius ir plytines, kurie paprasčiausiai prisivogė, nėra verti tų turtų. Taip dažnai būna. Žmogus, kuris pats turto neužsidirbo, kaip taisyklė, nesugeba ir su tuo turtu tvarkytis.
Tėviškėje staigiai pralobusieji gali konkuruoti pasaulio ekonomikoje tik maksimaliai išnaudodami darbuotojus, tik duodami pernelyg mažą atlyginimą už darbą. Todėl žmonės nedirba ilgai vienoje vietoje. Todėl taip masiškai emigruoja, ypač gabiausias jaunimas. Darbo ir gyvenimo kokybė Lietuvoje tokios emigracijos dėka smunka. Tai dar daugiau skatina emigruoti. Įsisuko nesuvaldoma tautos naikinimo spiralė.
Turime prie valdžios vairo šposinančius muzikus, gydytojus, ekonomistus bei fizikus, todėl nueinam į nebūtį, nestokodami kvailų juokelių. Toks išdykavimas visos tautos mirties akivaizdoje yra nekatalikiškas. Tai netrukdo. Jie juk yra apsimeteliai, išverstaskūriai, katalikai. Atleisk jiems, Viešpatie. Jie nežino, ką daro.
1. _Žemės ūkiui pereinant nuo komandinės prie rinkos ekonomikos, vyko didelis virsmas. Kažkas pavogė ar suprivatizavo kolchozo traktorių, kažkas kombainą, kažkas kitą inventorių. Liko traktoristas su trim hektarais žemės, tuščiom rankom, kurias nežinojo kur dėti. Išparceliavus fermas, nežinojo, kur dėti savo rankas ir karvių melžėja bei kiaulių šėrėja, nes nebeliko karvių ir kiaulių fermų.
Kažkas panašaus atsitiko ir su darbininkų klase, pavyzdžiui, sugriuvus Didžiasalio plytinei. Taip atsirado „atliekamų“, Nepriklausomybei nebereikalingų žmonių – nepritapėlių. Netrukus vienam antram trečiam nepritapėliui ėmė važiuoti stogas. Tada žmogus su važiuojančiu stogu pasakė: „prie ruso buvo geriau“ ir pradėjo gerti. Taip jis tapo potencialiu kolaborantu._ (Ar prie ruso buvo geriau? Jurgis Jurgelis, www.DELFI.lt 2010 liepos mėn. 6 d.)
Tėviškėje staigiai pralobusieji gali konkuruoti pasaulio ekonomikoje tik maksimaliai išnaudodami darbuotojus, tik duodami pernelyg mažą atlyginimą už darbą. Todėl žmonės nedirba ilgai vienoje vietoje. Todėl taip masiškai emigruoja, ypač gabiausias jaunimas. Darbo ir gyvenimo kokybė Lietuvoje tokios emigracijos dėka smunka. Tai dar daugiau skatina emigruoti. Įsisuko nesuvaldoma tautos naikinimo spiralė.
Turime prie valdžios vairo šposinančius muzikus, gydytojus, ekonomistus bei fizikus, todėl nueinam į nebūtį, nestokodami kvailų juokelių. Toks išdykavimas visos tautos mirties akivaizdoje yra nekatalikiškas. Tai netrukdo. Jie juk yra apsimeteliai, išverstaskūriai, katalikai. Atleisk jiems, Viešpatie. Jie nežino, ką daro.
1. _Žemės ūkiui pereinant nuo komandinės prie rinkos ekonomikos, vyko didelis virsmas. Kažkas pavogė ar suprivatizavo kolchozo traktorių, kažkas kombainą, kažkas kitą inventorių. Liko traktoristas su trim hektarais žemės, tuščiom rankom, kurias nežinojo kur dėti. Išparceliavus fermas, nežinojo, kur dėti savo rankas ir karvių melžėja bei kiaulių šėrėja, nes nebeliko karvių ir kiaulių fermų.
Kažkas panašaus atsitiko ir su darbininkų klase, pavyzdžiui, sugriuvus Didžiasalio plytinei. Taip atsirado „atliekamų“, Nepriklausomybei nebereikalingų žmonių – nepritapėlių. Netrukus vienam antram trečiam nepritapėliui ėmė važiuoti stogas. Tada žmogus su važiuojančiu stogu pasakė: „prie ruso buvo geriau“ ir pradėjo gerti. Taip jis tapo potencialiu kolaborantu._ (Ar prie ruso buvo geriau? Jurgis Jurgelis, www.DELFI.lt 2010 liepos mėn. 6 d.)
2010 m. liepos 2 d., penktadienis
Kiek dar kentėsime tokį Seimą?
_Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. buvo pastebimas spartus bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičiaus augimas.
Bankroto procesas buvo pradėtas 1843 įmonėse, o tai yra 92,6 proc. daugiau nei 2008 metais...
Dėl 1993–2009 m. įvykusių įmonių bankrotų darbo neteko 99 197 darbuotojai._
Kubiliniai tokią bankrotų laviną skaito išsivalymu.Jums ir jūsų Seimui reikėtų duoti ricinos. Būtų tikras išsivalymas. Ir antsvoris nukristų pagal ponios Degutienės reikalavimus.
O iki tol vyksta Lietuvos išsivalymas nuo lietuvių tautos. Jūs atsakysite už tai kiekvienas asmeniškai, smirdantys valytojai.
Bankroto procesas buvo pradėtas 1843 įmonėse, o tai yra 92,6 proc. daugiau nei 2008 metais...
Dėl 1993–2009 m. įvykusių įmonių bankrotų darbo neteko 99 197 darbuotojai._
Kubiliniai tokią bankrotų laviną skaito išsivalymu.Jums ir jūsų Seimui reikėtų duoti ricinos. Būtų tikras išsivalymas. Ir antsvoris nukristų pagal ponios Degutienės reikalavimus.
O iki tol vyksta Lietuvos išsivalymas nuo lietuvių tautos. Jūs atsakysite už tai kiekvienas asmeniškai, smirdantys valytojai.
2010 m. liepos 1 d., ketvirtadienis
Netoliaregiška Kubiliaus politika
Šiandieninė Lietuvos vyriausybės politika stengiasi pataikauti tokiems, kaip aš, turintiems daugiau brangaus nekilnojamo turto ir didesnes pajamas.
Deja, net mums, investuotojams, tokia politika nėra naudinga. Mums reikia subalansuotos naudos ir darbdaviams, ir dirbantiesiems. Mat Lietuvą lengvai gali palikti ne tik investicijos, bet ir kvalifikuota darbo jėga. Trūkstant specialistų, investicijoms čia yra blogai, jas išvežame, net jeigu mūsų mokami mokesčiai yra mažesni, negu kitur.
Deja, net mums, investuotojams, tokia politika nėra naudinga. Mums reikia subalansuotos naudos ir darbdaviams, ir dirbantiesiems. Mat Lietuvą lengvai gali palikti ne tik investicijos, bet ir kvalifikuota darbo jėga. Trūkstant specialistų, investicijoms čia yra blogai, jas išvežame, net jeigu mūsų mokami mokesčiai yra mažesni, negu kitur.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)