Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2011 m. gegužės 29 d., sekmadienis

Lietuva potencialiai bankrutuoti galinčių šalių reitinge – 14-ta

Vis ieškojimas kaltų. Kaip drįsta emigrantai negrįžti namo ir nemirti kartu su mumis nuo skurdo? Ir vėl propaganda. Tik dažniau atlikime Kumbaja, tik daugiau bendruomenių, nevalstybinių organizacijų, linksmumo spaudoje ir viskas bus gerai. Linksminkimės maro metu.

Tuo tarpu visi esame kalti. Kalčiausi esame mes čia, Lietuvoje. Išsirinkome tik žmones, kurių vizija yra Lietuva be lietuvių. Aiškiausiai tai išsako Kubilius, bet Grybauskaitė ir Seimas jį palaiko. Štai trumpas tos vizijos aprašymas:

Lietuva bankrutuoti? Niekada. Jūs, į gaublį žiūrėdami, bambą matėt? Tai Lietuva. Mes patekome į vadovėlius, susidorodami su krize. Mes padarysim Silikoninį slėnį. Tai tokia vieta, kur lietuviams gyventi yra pernelyg brangu. Čia susitinka Indijos programistų vadovai su Vokietijos finansininkais. Tais pačiais, kuriems darbovietė organizuoja orgijas su prostitutėmis vietoj atlyginimo pinigais. O darbo žmonės atvažiuoja autobusais iš Lenkijos. Mes per dvidešimt metų tą Silikoninį slėnį pastatysim. Mes per dvidešimt metų komunizmą pastatysim... Oi ne, čia ne mes, čia Chruščiovas iš mūsų vaikystės.

2011 m. gegužės 27 d., penktadienis

Lietuvių gimstamumas

Suminis gimstamumo rodiklis yra vidutinis skaičius gyvų vaikų, kuriuos moteris pagimdo per vaisingą savo gyvenimo laikotarpį. 2010 m. Lietuvoje jis buvo 1,55.

Didžiausias Europos suminis gimstamumo rodiklis 2009 m. buvo Airijoje (2,07), Prancūzijoje (2,00).

Ką airiai ir prancūzai daro teisingai? Nemokamas aukštasis išsilavinimas? Nekeliami pernelyg aukšti reikalavimai moterims būti idealiomis tarnaitėmis šeimoje? Kas dar?

2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis

A. Kubilius: pateikti dažno sekimo duomenys stebina

Retas atvejis, kai sutinku su A.Kubilium. Jei mes nežinome, kiek turime sekimo atvejų, tai kaip mes sužinosime, kas naudojasi tų sekimų informacija.

Nėra nieko svarbiau žvalgyboje už pinigus. O vargingoje Lietuvoje - tuo labiau. Kas daugiau sumokės, tas daugiau informacijos turi. Kad kaimyninės šalys gali nukreipti didesnius pinigų srautus žvalgybai, tuo niekas neabejoja.

Sekame, sekame, o po to suaugę žmonės per langus iškrenta.

2011 m. gegužės 25 d., trečiadienis

Skalūninių dujų gavybos entuziastų pasiteisinimas

Kai kurie iš tų entuziastų primena, kad skalūnai Lietuvoje yra nuo maždaug 1800m iki 2000m gylio... hidroplėšymas nebaisiausia...

Gerai, kad platinate žinias, kas dedasi giliai žemėje. Bet įdomiau, kas dedasi žemės paviršiuje. Turtingesnės ir protingesnės bendruomenės (Niujorko valstija Amerikoje, Prancūzija Europoje) supranta, kad būna avarijos, kad tas vanduo susimaišo, ir atgal iš to vandens teršalų nebepaimsi. Biedni ir kvaili Lietuvos vadovai reikalauja tų dujų, dar gerai nesupratę, kas tai yra.

Pasižiūrėkime, kas darosi Lietuvoje. Žmonėms neduoda ramybės Kubiliaus ir Pakso sėkmė su Mažeikių nafta. Kubilius atidavė veltui įmonę, mus baidydamas rusais. Jis užtikrino tokį finansavimą jo niekingai partijai, kad galų gale tapo premjeru. O Paksas pasinaudojo mūsų pasipiktinimu, trenkė durimis, atsisakė dalyvauti machinacijoje, ir tapo Prezidentu. Todėl šlamštas (Leo.lt, Ignalinos atominė, skalūninės dujos) plaukia į mūsų pusę galingais nemunais, kaip niekur pasaulyje.

Ar aš galiu apie tai tylėti? Galiu. Esu pakankamai turtingas, išvešiu saviškius į švaresnę vietą. Bet visų, kurie man brangūs, kuriems bent esu dėkingas, išvežti negaliu.

2011 m. gegužės 23 d., pirmadienis

Lietuvos verslininkams

Savo kailiu žinau, kaip jums sunku, kiek brangiai kainuoja kiekviena klaida.

Bet reikia žiūrėti tiesai į akis. Nesugebam. Po viso emigracijos potvynio bedarbystės lygis Lietuvoje yra nerėgėtai aukštas. Esame čempionai, tarp trijų aukščiausią bedarbystės lygį turinčių šalių Europos Sąjungoje, nukraujuodami kiekvieną dieną didžiulę išvykstančių iš šalies piliečių dalį.

Laikas apsivalymui. Kas neišgali mokėti normalaus minimalaus atlyginimo, be kurio dirbantieji nepragyvena, tam ne vieta Lietuvos verslininkų tarpe. Viso gero. Laikas nukirsti supuvusį medį, kad likęs sveikas vėl pradėtų augti. Nėra jums daugiau politinio palaikymo šiuo klausimu visuomenėje.

2011 m. gegužės 22 d., sekmadienis

Kas gimdys Lietuvoje?

Paklauskime ministrą Steponavičių, kodėl emigracija greitėja, tuo tarpu gimdymų mažiau, negu mirčių. Krepšelių sistema negarantuoja universiteto baigimo net gabiems, jei jie konkuruoja su daugeliu.

Jeigu padarome aukštąjį mokslą sunkiai prieinamu, o darbą be aukštojo sunku gauti, tai kas norės Lietuvoje turėti nors keletą vaikų?

Daugiau apie senųjų LDK didikų giminių likimus

Prof. Rimvydas Petrauskas aiškiai išdėsto svarbų mūsų istorijos klausimą trumpame populiariame straipsnelyje [1]. Deja, pagrindiniai faktoriai mūsų didikų giminių likimuose lieka nenušviesti.

Didikai nesugebėjo pasinaudoti europinės kultūros ir mūsų protėvių sunkaus darbo vaisiais ir atsispirti suirutei regione, kurią kurstė ir tebekursto daugiausia Švedija, Vokietija bei Rusija. Na ir ultranacionalistinis, galų gale atvirai fašistinis, perversmas, sukūręs tarpukario Lietuvą, galutinai sunaikino mūsų krašto didikų luomą. Jis atvedė į valdžią žmones, neturinčius jokio supratimo apie deramą vidaus ir užsienio politiką, apie sugebėjimą bent pabandyti ginklu apginti gimtinę. Tą patį atkūrėme ir Sąjūdžio dienomis.

Lietuvoje jau seniai nebėra žmonių, tinkamų valstybės valdymui, sugebančių globoti mažumas, derinti atskirų grupių bei giminių interesus, suvienyti piliečius bendriems žygiams, skleisti ir remti katalikybę bei europinę kultūrą, atsispirti destrukcijai iš išorės, apginti mūsų interesus išoriniame pasaulyje ir saugoti kraštą nuo ginkluoto užpuolimo. Krizių prispautame pasaulyje tokią betvarkę toliau toleruoti negalima.

1. Senųjų LDK didikų giminių likimai. Prof. Rimvydas Petrauskas, VU Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedra, „Spectrum“