Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2012 m. sausio 23 d., pirmadienis

Atskiri dvigubos pilietybės atvejai

JAV ir Australijos pilietybės istatymu subtilybės, kurias taip aptarinėja dvigubos pilietybės priešininkai, nėra svarbios. Svarbu išsaugoti nykstančią lietuvių tautą. Tam Lietuvoje galiojantis pilietybės įstatymas trukdo ir yra antikonstitucinis.

Juk pagal Konstituciją atskirais atvejais, kai lietuviai to nori, galima leisti išsaugoti Lietuvos pilietybę. Dauguma emigravusių juk nenori Lietuvos pilietybės. Nenorintys Lietuvos pilietybės ir bus pagrindiniai atvejai. Siekiantys padėti Tėvynei tarp lietuvių yra labai reti. Padėkime jiems, o jie daug padės mūsų gimtinei.

2012 m. sausio 22 d., sekmadienis

Vokiškas patarimas kvailiui

Atominė elektrine yra vienas iš sudėtingiausių technologinių mechanizmų. Inžinierinį talentą stipriau palaikančios tautos,kaip, pavyzdžiui, vokiečiai, seniai pastebėjo, kad kuo sudėtingesnė sistema, tuo daugiau galimybių ji turi sugesti tokiais būdais, kurių šios sistemos kūrėjas net neįsivaizdavo. Saulės energijos ir vėjo panaudojimas taip pavojingai nekoncentruoja tiek energijos vienoje vietoje ir nėra tokie sudėtingi, kaip branduolinės energijos generavimas.

Vokiečiai yra teisūs: išlaikyk paprastumą darbe, kvaily.

2012 m. sausio 18 d., trečiadienis

Kalbos ir tautos išsaugojimas

Su pagarba ir susidomėjimu seku gerbiamojo A. Lašo pastangas [1] bent truputį išvalyti slogią mūsų mokslo darbuotojų apgavysčių atmosferą. Tas truputis jau yra gerai.

Bet svarbiausias klausimas nesprendžiamas. Kad konkuruoti su panašaus lygio pasaulio universitetais, turime pritraukti pačius geriausius protus, kurie norėtų dirbti Lietuvoje. Nebūtinai tie protai visose mums svarbiose srityse priklauso lietuvių tautai. Tik perėję prie dėstymo ir mokslinių aptarimų anglų kalba, tik visiškai panaikinę reikalavimus mokslininkams bei dėstytojams žinoti lietuvių kalbą, galime tikėtis dalyvauti konkurencijoje už protus, sukursime geras sąlygas mūsų absolventams konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje, pastatysime ant kojų Lietuvos ūkį. Aišku, kad lietuvių kalba turi būti dėstoma lietuviškai. Ir to visiškai pakanka kalbos išsaugojimui.

Ieškoti pirmiausia lietuvių, kokie blogi specialistai jie bebūtų, yra naudinga mums kiekvienam asmeniškai (įskaitant ir gerbiamą A. Lašą), bet kenkia mūsų bendram reikalui.

Esu verslininkas. Puikiai žinau, kokios kvalifikacijos darbo jėgą išleidžia Vilniaus ir kiti Lietuvos universitetai. Su tokiais kadrais konkuruoti pasaulyje galime tik darbo jėgos pigumu. Bet darbo jėgai neišeina toliau likti tokia pigia. Kainos Lietuvoje pasidarė pernelyg aukštos. Todėl darbo jėga tyliai pasitraukia į Vakarus.

Vienintelė išeitis - konkuruoti darbo jėgos kvalifikacija. Tam reikia naujų talentų ir daug. Pažįstu Kirvelį asmeniškai. Jis yra labai gabus ir pasiaukojantis dėstytojas. Bet jo vieno tikrai yra mažoka, kad klestėtų Lietuvos ūkis. Todėl priimkime darban mokslininkus ir dėstytojus, kurie gali ir nori dirbti Lietuvoje, net jei jie nežino lietuvių kalbos. Paruoškime tokius kadrus, su kuriais mūsų verslas galėtų nors pabandyti konkuruoti pasaulyje kokybe, o ne kainomis.

Yra galvojančių, kad verslui darbininkus išleisti turi ne universitetai, o kolegijos, nes jos moko ne mąstyti, o dirbti (profesija, įgūdžiai ir t.t.). Bet ką mes parduosime pasauliui, jei mūsų versle dirbs tik neišmokyti mąstyti žmonės, baigę siūlomas primityvias kolegijas? Negalvodami, nekurdami, šiais laikais nepakonkuruosime. O jei tauta išmirs ar emigruos, tai ir kalba žus.

Kiti teigia, kad, jei manai, jog universitetų pervedimas į užsienio kalbą yra normalu, paklausk savęs, kaip būtų atrodę, jei Lietuvoje TSRS laikais butų buvęs rusiškas universitetas? Sutinku, kad tai sudarytų pavojų lietuvybės išsaugojimui, nes Rusija buvo Lietuvą pavergusi. Nuo jos įtakos gynėmės visomis priemonėmis. O Vakarų sąjungininkais mes tapome savo noru. Kiek priimti Vakarų įtakos, mes galime pasirinkti patys.

Jei bijote, kad universitetų pervedimas prie anglų kalbos pakenks lietuvių kultūrai, tai nusipirkite didelį paminklinį akmenį. Parašykite:

_Anksčiau čia gyveno šauni lietuvių tauta. Bet kol kelios karingos vaidilutės saugojome lietuvių kultūrą, dauguma lietuvių išsivažinėjo. Praeivi, nepamiršk, kad nėra kultūros be tautos._

Išvada: manau, kad perėjus prie darbo moksle ir universitetuose anglų kalba, studentams klausant nemokamai internete prieinamų geriausių pasaulio universitetų profesorių paskaitų ir naudojant Lietuvoje gyvenančius profesorius tik asmeninėms diskusijoms bei žinių įvertinimui, Lietuvos mokslas, universitetai ir, tuo pačiu, visa ekonomika galėtų deramai pasirodyti pasaulinėje konkurencijoje.

1. A.Lašas. Švietimo reforma: nauji pakinktai ligotam arkliui.

2012 m. sausio 17 d., antradienis

Laisvė ir gerovė

Naujoji laisvė vogti ir monopolistams sukurta gerovė, įskaitant galimybę niekinti lietuvių vaikus, yra, neva tai, neatsiejamos ir amžinos. Bet nieko amžino nebūna. Lietuvos ponai visada yra žiaurūs. Bet istorija rodo, kad ir jie išnyksta, kaip dūmas, neblaškomas vėjo.

2012 m. sausio 14 d., šeštadienis

Lygybės ženklas tarp sovietinių ir kubilinių

Nieko mums nėra daugiau atstumiančio, kaip sovietinio stiliaus propaganda iš Degutienės ir Kubiliaus lūpų, skleidžiama tarp žmonių, kurie dar labiau jų veiksmų nuskurdinti, negu sovietiniais laikais. Kaimyninėse mažose šalyse net karaliai pėsti vaikšto. Ar negėda Degutienei ir Kubiliui spausti mokesčiais paskutiniais centus iš badaujančių ir gyventi taip imperatoriškai, kaip jie dabar gyvena?

Mokesčių kėlimo ir beatodairiško diržų veržimo vargšams politika baigia skandinti visos Europos ekonomiką. Mes užsiimame tik buhalterija (prisimink Šimonytę), neskiriame pakankamo dėmesio mūsų konkurencingumui vystyti. Tai pralaiminti strategija. Mūsų mažai tautai tai yra strategija, vedanti į išnykimą. Laikas mums keisti kursą.

Vagys drįsta spekuliuoti Tėvynės vardu. Atėjo jiems laikas patirti tą patį, ką Lietuvoje patyrė rusų valdžia.

2012 m. sausio 3 d., antradienis

Konstitucinis Teismas, nutaręs, kad studijų rezultatų peržiūrėjimas tik kas dvejus metus prieštarauja Konstitucijai, pasėjo baimės ir nežinomybės

Seniai sakiau, kad važiuotumėt studijuoti į Vakarų universitetus. Nepaklausėt. Tai dabar, studentai, drebinkit kinkas: reikės mokėti tūkstančius, ar ne.

2012 m. sausio 2 d., pirmadienis

R.Ginevičius: universitetų tarybos tebuvo reikalingos palankiems rektoriams išrinkti

Konstitucinio Teismo sprendimas rodo, kad nedidelė banda žmonių, vadovaujami Andriaus Kubiliaus ir Gintaro Steponavičiaus, pažeidė Konstituciją, bandydami įtvirtinti jų neteisėtą įtaką universitetuose.

Dabar būtinas apsivalymas. Visa nusikaltėlių klika už Konstitucijos laužymą ir Lietuvos kultūros naikinimą turi gauti ilgus metus kalėjimo. Užtenka mums valdžios grobimo revoliucijomis. Laikas pradėti dirbti, vadovaujantis Konstitucija.