Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2013 m. lapkričio 30 d., šeštadienis

Kam jau laikas bėgti iš čia?

Emigracija yra blogis, kai emigruoja ir negrįžta turtingi, jauni, sveiki, gabūs, išsilavinę ir iniciatyvūs. Mums reikia taip sutvarkyti aplinką, mokyklas, universitetus, mokslo tyrimų įstaigas, bei kitas darbovietes, kad kuo daugiau tokių žmonių liktų Lietuvoje, arba nors grįžtų namo. Nemokamas geras išsilavinimas jų vaikams, nemokamas geras medicininis aptarnavimas, žemas nusikalstamumas, aukštas kultūros lygis šalyje, geri uždarbiai, galimybė nesunkiai konkuruoti pasaulinėse rinkose, švari aplinka (Mazuroni, kur tu vėl įlindai?) - be viso to neapsieiname. Galvokime, kaip tai sukurti. Lazerių sukryžminimas su restrikcijos fermentais (neklauskite, ką tai reiškia) yra gerai, bet mažoka.

Tačiau būkime realistai. Išsilavinimas Lietuvoje šiandien yra palyginus prastas. Geriausias mūsų universitetas (VU) yra blogesnis, negu šeši šimtai pasaulio universitetų, (1 pav.) [1]. Dar blogiau, turime daug Lietuvoje ir to talentingo, bet skurstančio, jaunimo, kuriems mūsų lietuviškas išsilavinimas yra pernelyg brangus [2]. Nekarstykime jiems propagandinių makaronų ant ausų. Skurstantiems sunku konkuruoti su korepetitoriais apstatytais [3], nusirašinėjančiais [4], kyšius duodančiais[5], turtingesniais. Lietuvių tautai yra žymiai geriau, jei gabus, bet neturtingas, jaunimas emigruoja ir atskleidžia talentą ten, kur yra geresnė tvarka, geresnis bei pigesnis išsilavinimas, mažiau nusirašinėjimo bei kyšių. Džiaukimės jų pasiekimais, atsiųstais pinigais, pasidalinta patirtimi.


1 pav. Harvardo universitetas JAV, vienas iš geriausiųjų pasaulio universitetų.

Jei kas tikitės, kad tokie krokodilai, kaip Maxima, užkariaus Lietuvai pasaulį, tai tragedija Maximojeir viskas, kas buvo prieš ją [6] verčia pakeisti nuomonę. Tokie krokodilai yra tingūs ir godūs, naikinantys visa, kas kruta, bei teršiantys Lietuvos vardą pasauly [7]. Gal kam gražiai atrodytų gabus Lietuvos jaunimas, vargstantis už grašius prie jų kasų, bet tai irgi yra nerealu. Nesistenkime aukoti Maximai talentus, nėra dėl ko.

Sukurkime Lietuvoje sąlygas tiems talentams, kurie gali čia atsiskleisti. Padėkime tiems talentams, kuriems yra geriau emigravus. Įstatymai, draudžiantys raginimus emigruoti [8], atiminėjantys pilietybę iš emigrantų [9], yra nukreipti prieš lietuvių tautą, nes trukdo klestėti mūsų jaunimui globaliame pasaulyje, trukdo mums išlaikyti vienybę [10]. Naivu tikėtis, kad be lietuvių vienybės išgyvensime, kaip tauta, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje šiais neramiais laikais [11].


1. Kur pasauliniame reitinge nutūpė Lietuvos universitetai 


2. _...brangiausiai – 13,8 tūkst. Lt per metus – kainuos tarptautinio verslo ir komunikacijos studijos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Daugiau nei 12 tūkst. Lt teks pakloti už odontologijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, trečioje vietoje – vėl ISM: 11,4 tūkst. Lt už ekonomikos studijas._ 

Studijos: pigiausios ir brangiausios 



3. _Tai, kad korepetitoriai Lietuvoje paklausūs, rodo ir daugybė skelbimų internete, siūlančių papildomą specialistų pagalbą. Ypač daug matematiką, anglų ir lietuvių kalbas bei istoriją papildomai mokančių korepetitorių_ 

Korepetitoriai: svari pagalba ar blogas įprotis? 


4. _TILS tyrimo duomenimis, Lietuvoje nusirašinėja  88 proc. moksleivių ir 72 proc. studentų. 14 proc. moksleivių ir 16 proc. studentų yra pirkę rašto darbus._ 

Nusirašinėjimas - ne problema? – „Transparency International 


5. Trisdešimt trys procentai Lietuvos studentų apklausoje prisipažino,kad duoda kyšį.  

Kyšininkavimas 

7. „Maxima“ vadovų bandymai suvaldyti krizę 




10. Lietuvos diasporos potencialo panaudojimas, 93 psl.


2013 m. lapkričio 28 d., ketvirtadienis

Kas kaltas dėl nelaimės Maximoje?

Tokios nelaimės dažniausiai turi bent kelias priežastis,  kad taip greitai būtų sunaikintos apsaugos priemonės ir žūtų tiek žmonių. Kokios priežastys jau yra žinomos dabar:

1. Gobšumas. Tai pasireiškia žmonių be tinkamos kvalifikacijos samdymu ir inžinierinių sprendimų nepatikimumu [1]. Tai pasireiškia signalizacijos suveikimo ignoravimu. Tai pasireiškia trukdymu kasininkams ir pirkėjams palikti Maximą, kol visų Maximos pinigėlių saugumas neužtikrintas. Maximos savininkų vieta yra  kalėjime už žmogžudystes. Motyvas - gobšumas. Papildomi Maximai vadovaujančių žmonių pareiškimai apie visišką Maximos nekaltumą tik didina audringą politinę reakciją [2].

2. Nusikalstamo valdžios taupymo politika. Inspektorius išveja iš darbo, kad nereikėtų mokėti jiems atlyginimus. Atsistatydinti turi ne tik premjeras. Visą valdžią, atsakingą už perdėtą, žmonėms gyvybes kainuojantį, taupymą, reikia pakeisti.

O taip. Samdyk, ką nori. Statyk, ką nori. Už viską atsakys inspekcija... kurią Latvijos valdžia, besiverždama prie euro politiniais sumetimais, atleido iš darbo. O Maxima yra šventa ir nekalta.


1. „Maxima“ griūtį Rygoje tiriantys ekspertai rado šiurkščių klaidų 
2._„Vilniaus prekybos" vadovė J. Bivainytė ketvirtadienį, duodama interviu BNS, pareiškė, jog „Maxima" nekalta dėl žmonių žūties Rygoje. Ji tikino, kad prekybos tinklas padarė viską gerai, jis prisiėmė atsakomybę, kuri net pranoksta jo galimybes._ 
(Po skandalingų pareiškimų: kas laukia „Maximos“ Latvijoje?)

2013 m. lapkričio 27 d., trečiadienis

Ar tikrai tik Jamam, tikrai visai nieko nejaučiam?

Tragedija Maksimoje.

Tą pačią savaitę toje pačioje Maksimoje vyksta nuolaidų festivalis Jamam.

2013 m. lapkričio 26 d., antradienis

Karvutės ir realistiškesnė pensijų schema

Tai, ką pinigų maišai (skandinavų bankai) siūlo lietuviams dabar, kaip papildymą Sodrai, nėra realistiška. O kas, jei išėjimo į pensiją metu bus didelė krizė? Visa pensininkų karta mirs nuo šalčio civilizuotame Europos Sąjungos krašte?

Švedija ir Latvija turi pensijinius planus, kuriuose kiekvienas darbuotojas gauna atskirą sąskaitą ir gali matyti, kiek maždaug pensijos jis galėtų gauti iš tos sąskaitos. Dalis tos pensijos yra garantuota, o dalis tos pensijos priklauso nuo gyvenimo trukmės ateityje ir kitų dalykų [1].

Gal komandiruojam mūsų valdančius ponus į Latviją pasimokyti? Tai, aišku, ne Australija, sekretorės neįdegs  saulėje, bet šviežių aukštos kokybės latviškų saldainių, meiliai vadinamų Karvutėmis, ten jie tikrai nusipirktų. Tik, aišku, reikia vengti Maksimų...

1. http://www.economist.com/news/finance-and-economics/21590586-finding-better-way-deliver-pensions-get-big-or-die-trying

Tiesioginiai metano matavimai JAV atmosferoje duoda skaičius, kurie pusantro karto didesni, negu manyta iki šiol.

 Ypač daug metano Amerikoje išskiria dujų ir naftos gavyba. Trys valstijos, kuriose ši gamyba išvystyta labiausiai ( Kansas, Oklahoma, Texas ) išskiria ketvirtadalį viso JAV žmonių išskiriamo į atmosferą metano. Kadangi metanas yra dešimtis kartų stipresnis globalinio atšilimo veikėjas, negu anglies dvideginis, tai JAV dar teks spręsti šią metano atmosferoje problemą. Gerai, kad žemaičių ir jų draugų dėka, Lietuva dar neimportavo šio galvos skausmo iš JAV kartu su skalūnų dujų technologija [1].




2013 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Juk nesugebate susitvarkyti su didele daržine, nes esate pernelyg gobšūs

Monopolijų palaižūnams Lietuvoje:

Ar jūs vis dar norite, kad tokie žmonės statytų [1] ir eksplotuotų atominę elektrinę mūsų kaimynystėje? O juk neseniai Maksima turėjo statyti Lietuvos atominę elektrinę bei jai vadovauti... Saujelės degtinės prekybininkų fantazijos polėkiai yra beribiai. Gerai, kad Baltijos šalių žmonės jau supranta, kas yra kas [2].

Kodėl Lietuvoje negali būti Maksimos boikoto? Ar latviai mums jau nebe broliai? Ar mus nenaikina tos pačios monopolijos?

1. Veiksnys, kuris padėtų išvengti makabriškos kaimynų pamokos

2. Kokią pamoką gavome po tragedijos „Maximoje“? 

2013 m. lapkričio 18 d., pirmadienis

Kaip atiminėjama Lietuvos pilietybė iš emigrantų?

Tyliai, kad nekiltų pasipiktinimo tarp mūsų, likusių Lietuvoje. Šimtai žmonių, iš kurių kasmet atimama pilietybė, minimi tik straipsniuose anglų kalba. Mūsų neva tai nepriklausomoje, neva tai patriotinėje, spaudoje - tyla, nors šis skandalingas atiminėjimas kenkia gimtinei.

Kokia teisinė atiminėjimo priedanga? Naivi melo dūmų uždanga. Pagal Konstitucijos 12 str. 2 d. Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tik įstatymo numatytais atskirais atvejais. Saujelė monopolijoms parsidavusių teisininkų nuolat tvirtina, kad atskiri atvejai negali būti paplitę, turi būti reti. Logika demaskuoja šiuos monopolijų melagius. Tarp emigrantų jau dabar yra du atskiri atvejai: tie, kurie, paimdami kitos valstybės pilietybę, atsisakė Lietuvos pilietybės, ir tie, kurie Lietuvos pilietybę brangina. Niekas negali įrodyti kad tai nėra du atskiri atvejai.  Atsisakiusiųjų Lietuvos pilietybės yra dauguma. Tie, kurie brangina Lietuvą, užsitarnauja mūsų palankumo. Bent jau netrukdykime žmonėms, mylintiems Lietuvą, tarnauti Tėvynei.

Pokario metais emigravę lietuviai pilietybės nepraranda, nors jų yra daug. Kodėl? Nes tai yra privilegijuotas atskiras atvejis. Privilegiją šiuo atveju suteikia mūsų valdžia. Mūsų valdžia laužo Konstituciją ir, kai nori, pilietybę atima.

Ką galime padaryti praktiškai? Nebalsuoti už Dalią Grybauskaitę, jei ji vėl panorės tapti Prezidente. Ji dabar yra vienintelė kliūtis lietuvių vienybei. Klausinėkime ir kitų kandidatų, ar ir jie, mėgdžiodami Valdą Adamkų ir Dalią Grybauskaitę, taip pat vetuos įstatymus, draudžiančius iš lietuvių atiminėti Lietuvos pilietybę.