Lietuvoje vyksta trečiasis pasaulinis karas, o likusiame pasaulyje yra ramu

Va kokios karingos antraštės ir nuotraukos Lietuvoje:

K. Girnius: dėl gynybos finansavimo prezidentės pozicija pakito 360 procentų (149)7 val.

• D. Grybauskaitė: apie mus skleidžiamas melas ir dezinformacija (285)
• D. Grybauskaitė: karas ir okupacija - nebe istoriniai terminai (554)

Kariuomenės vadas apie nuolatinę NATO bazę: konsultacijos vyksta (114)7 val.

J. Kronkaitis. Ar mūsų laisvė verta poros centų nuo Lietuvos lito (173)

Erelės ir ereliai. Jų kiekvienoje kišenėje po pabūklą. Ir jau šaudo.

O va kas darosi pasaulyje. Rusija pastatė dideles karinės pajėgas prie Ukrainos sienų. Nėra vilties, kad Lvovo berniukai gali toms Rusijos pajėgoms pasipriešinti. Amerikiečiai bando gelbėti Lvovo berniukus derybomis su Rusija. Tuo tarpu Rusija reikalauja garantijų, kad visa Ukraina netaps NATO nare po kelių šimtų kalašnikovų ir lazdų panaudojimo. Amerikiečiai gi siūlo tik mokestinę autonomiją rusakalbiams Ukrainoje [1].

Nuobodu. Zirzena musės. Miškas ūkanoja...

1. No Breakthrough on Ukraine, but More Talks Are Promised

Kai buvo karas, suomiai su Rusija kariavo.

 Kai taika, suomiai su Rusija prekiauja. O mūsų elitas visa tai daro atvirkščiai. Kai buvo karas, pardavė Rusijai Lietuvą.  Kai dabar taika, tai prekiauti su Rusija nenori, žodžiais kariauja [1].

Gal jau užtenka mums tokio elito? Gal išrinkime dirbti sugebančius žmones?

1. Jonas Algirdas Kronkaitis. Ar mūsų laisvė verta poros centų nuo lito?

Kaip gauti daug gerų atsiliepimų internete?

Jei jūsų verslas yra skalbykla, tai atsiliepimų bus kiekvieną kartą, kai sudeginsit kieno nors apatinius.

Ką daryti?

Prašyti atsiliepimų. Kai kurie naudoja ipad ar panašius įrenginius, kai klientas moka už patarnavimą, kad būtų proga iškart parašyti atsiliepimą [1].

Jokiu būdu negalima fabrikuoti atsiliepimus. Išeis aikštėn, bus liūdna.

1. Dealing With Online Reviews: ‘You Can’t Take This Personally’

Amerikiečiai ką tik aptiko, kad uolienų skaldymo dėka į atmosferą patenka penkiasdešimt kartų daugiau metano, negu manyta anksčiau

Ir tas metanas yra dvidešimt kartų kenksmingesnis klimatui, negu anglies dvideginis. Žala gamtai yra milžiniška. Obama bando sukontroliuoti situaciją, bet galingi lobistai priešinasi [1]. Vieną didelį praeities kataklizmą, išnaikinusį daugumą gyvybės Žemėje galėjo sukelti mikroorganizmai, išskyrę daug metano. Dabar mes galime tapti tais organizmais, išskiriančiais pernelyg daug metano, mūsų energetikos pramonės įmonių savininkų beatodairiškos veiklos dėka [2].

Amerikiečiai jau sugeba aiškiai išdėstyti ne tik anglies dvideginio, bet ir metano pavojų, perkaitinant Žemę. Markas Bittmanas, pavyzdžiui, siūlo įsivaizduoti, kad atmosferos teršimas dujomis turi ateivių iš kosmoso veidą. Taip mes greitai visi sukiltume kovon [3].

Priminkime ponui Mazuroniui, kad skalūnų dujos yra metanas su šiek tiek priemaišų. Aš norėčiau iš bet kur ištrūkosioms  metano dujoms suteikti pono Mazuronio veidą. Bet nežinau, ar visoje Lietuvoje yra toks cirkininkas, kuris galėtų išpūsti Mazuronio veidą metano dujomis. Nors tas veidas yra šiaip sau, nieko ypatingo.

Jei rimčiau, tai dabar mūsų eilė nustoti žaisti parapijinę politiką. Dabar mūsų eilė taip pat susirūpinti Žemės likimu. Jeigu ne Žygaičiai, tai Grybauskaitės ir Mazuronio dėka būtume ir mes pirmaujantys Žemės naikintojai skalūnų dujomis. Laikykimės, monopolijų godumas yra mūsų nuolatinis priešas.

• 1. White House Unveils Plans to Cut Methane Emissions

2. Didžiausio istorijoje gyvybės išmirimo kaltininkai – mikrobai 

3. Bittman: The Aliens Have Landed

Kaip veikia mūsų karą kurstanti propaganda?

Pastangų dydžiu lenkia Putino propagandą. Štai Delfis skelbia: 

_Į padangę Ukrainoje pakilo 60 zenitinių raketinių kompleksų divizijų [1]._



Vienas iš dviejų. Arba tos divizijos susprogo, nes bešveisdamos lašinius Maidane,  pamiršo zenitinių raketų mokslus,  arba tiek prisivalgė tų lašinių su šaltu vandeniu, kad visi, įskaitant storus virėjus, pakilo į padangę raketiniu principu.

1.Kyla nerimas: Rusų kariai juda link Charkovo

Ką tyrinėja mokslininkai Lietuvoje?

JAV vyksta skalūnų dujų gamyba ir brangūs tokios gamybos paveikio aplinkai bei žmonių sveikatai  tyrimai. Žmonės nekantriai laukia dar nepaskelbtų šių tyrimų rezultatų.

O Lietuvoje?  Lietuvoje skalūnų  dujų gamyba nevyksta. Tyrinėjimų todėl jokių nėra. Bet Lietuvos parsidavę naivūs mokslininkai jau pareiškia, kad  skalūnų dujų žvalgyba nėra pavojinga nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai [1]. Tai tikras skandalas.

Ką tie Lietuvos mokslininkai tyrinėja? Juk skalūnų dujos Lietuvoje yra giliau, negu pasiekia bet koks lietuvis mokslininkas, lazdele maišantis ežero dumblą. O gal mūsų mokslininkai tyrinėja dujas, kurios išsiskiria iš tų jų vietų, kuriose jų kūno dalys nesueina? Didžkukulių prisivalgius, tos dujos yra tikrai gana nemalonios. Gal pauostykite dar kartą, gerbiamieji mokslininkai?.

Kur jūsų gėda?

1. Lietuvos mokslininkų išvada: skalūnų dujų žvalgyba nėra pavojinga nei aplinkai, nei žmogaus sveikatai

Kaip lengviausiai išmokti mintinai?

Profesionalo gyvenime dažnokai tenka mokytis mintinai, ypač kalbas.

Lengviausias būdas išmokti mintinai gerai ir greitai yra paprastas: reikia pakartoti, kai tik pradedame užmiršti. Taigi, kartojimo atvejai turi būti atskirti laike (išskirstytas kartojimas, spaced repetition (angl.)). Intervalai pakartojimui, pavyzdžiui, gali būti tokie:

penkios sekundės, dvidešimt penkios sekundės, dvi minutės, dešimt minučių, viena valanda, penkios valandos, viena diena, penkios dienos, dvidešimt penkios dienos, keturi mėnesiai ir du metai.

Aišku, jei medžiagos kartojimui paskiriame tiek pastangų ir laiko, tai toje medžiagoje turi būti labai kruopščiai atskirta tai, ką kartosime ir įsiminsime, nuo tos medžiagos, kuri yra neverta tokio pasišventimo. Yra kompiuterinių programų, tame tarpe ir nemokamų, kurios padeda taip išmokti mintinai [1].

Taip pat gana naudinga yra pakartoti prieš chirurginę operaciją, egzaminą ar kitą žinių patikrinimą, paskaitą, svarbų susitikimą ir kitais panašiais atvejais, nes neseniai pakartotos žinios ypač gerai atsimenamos.

1.http://www.economist.com/blogs/prospero/2014/03/language-learning-tools