Vaško kirmelės sugebėjimai gali padėti išvalyti mūsų aplinką nuo plastikinių šiukšlių

Jeigu vaško kirmeles smalti ir gauta košele patepti polietileną, tai toje vietoje polietilenas pradeda degraduoti. Iki šiol tokie gyvų organizmų sugebėjimai mokslui buvo nežinomi. Didelė tikimybė, kad šis atradimas padės išvalyti aplinką nuo plastikinių šiukšlių.

Valstybės užgrobimas Lietuvoje?

Kas yra tas valstybės užgrobimas?  Tai sąvoka, apie kurią kalba daugelis Rytų Europoje. Sąvoka, reiškianti, kad kyšių pagalba oligarchai valdo silpnas valstybes, taip valdo, kaip oligarchams yra naudingiausia. Kitiems protingiems žmonėms nelieka jokio kito pasirinkimo, tik emigracija.

Ar jau įvyko valstybės užgrobimas Lietuvoje? Visuotinis skurdas, žemiausi regione atlyginimai prie gana didelio darbo našumo ir vergiškas Darbo kodeksas rodo, kad taip, Lietuvos valstybės užgrobimas jau yra įvykęs faktas. Kurlianskio, Masiulio ir Steponavičiaus istorija rodo, kad turime dar ištikimų Lietuvai žmonių jėgos struktūrose, ir, kai tiems žmonėms žiauriai pasiseka (ne kasdien pavyksta rasti šimtus tūkstančių eurų dėžutėje nuo alkoholinio gėrimo), tai parodo mums, kas vykta už užuolaidos Lietuvoje kiekvieną dieną. Net ir įkliuvę, Kurlianskio skandalo veikėjai elgiasi iššaukiančiai. Niekas nesėdi kalėjime, Eligijus Masiulis net bando atgauti kyšio pinigus ir žada papasakoti, kaip tvarkomi valdžios reikalai Lietuvoje. Steponavičius neatsisako Seimo nario kėdės, niekas jo iš ten neiškrapšto.

Ko trūksta? Nors 63 proc. lietuvių tikime, kad oligarchai per kyšius valdo mūsų valstybę, bet trūksta platesnės mūsų paramos kovai su kyšininkavimu. Neįtikėtina, bet demonstracijas prieš kyšininkavimą Slovakijoje organizuoja gimnazistai. O kur mūsų jaunimo balsas?

Iš 800 lietuvių kasmet Lietuvos valdžia atima Lietuvos pilietybę, bausdama gavusius kitos šalies pilietybę

Tai yra Lietuvos diplomatų, kuriuos mes visi išlaikome, nusikaltimas. Su tokiu greičiu Lietuvos diplomatai naikina jau ir taip ant išnykimo ribos atvestą lietuvių tautą. Nejaugi neturite tikro ir tautai reikalingo darbo? Gėda.

Paklausykite Skvernelio kalbų, išgirsite kalbant globalistą

Skvernelis sako, kad jei norite didesnių atlyginimų, tai priimkite Butkevičiaus Darbo kodeksą su lengvesniu atleidimu iš darbo, naudingu tik patiems savanaudiškiausiems darbdaviams. Tada, girdi, gal ateis žiaurūs globalistai iš užsienio su jų kruvinais pinigėliais (investicijomis), tokiu būdu  gal pakels mūsų našumą, todėl gal dar daugiau eksportuosime į globalią rinką, ir gal net mūsų atlyginimai kils.

Ką tik su džiaugsmu atsikratėme Butkevičiaus. Vėl turime tą patį, tik su Skvernelio pavarde. Ką gi, grįžkime prie pagrindų. Globalizmo laikas pasibaigia. Nors dar daug kraštų valdo iš inercijos tokie skverneliai, bet globalizmas sutriuškintas morališkai ir praradęs intelektualų pasitikėjimą. Laimintys politikai dabar yra patriotai,  tie, kuriems tėvynė ir tauta yra svarbiausia.

Kodėl daugiau negalime visiems įpiršti globalizmą? Nes globalizmas yra tik siauro laimėtojų sluoksnelio ideologija. Tokių laimėtojų yra mažai. Jie gyvena Vilniuje, prestižiniuose rajonuose, už aukštų tvorų. Jų vaikai mokosi prestižinėse mokyklose, į kurias sunkiau patekti, negu perlipti per tas aukštas tvoras. Nors globalistai patys atsiskiria nuo mūsų vis stipresnėmis sienomis, bet sienas pavojingiems musulmonams naikina. Tuo tarpu visuomenę vienijanti vidurinė klasė vienos kartos bėgyje taip pat išnaikinta visoje Europoje. Ko vertas vien tik tas masiškas nedarbas tarp Europos vidurinės klasės jaunimo.

Mieli skverneliai, butkevičiai, masiuliai, steponavičiai: jūsų laikas baigiasi. Lietuva svarbiausia.

Ar tikrai apsimoka kaimiečiams eiti dirbti į fabrikus besivystančiose pasaulio šalyse?

Tyrimų duomenys rodo, kad bent pradžioje nebeapsimoka. Jei jaunų moterų (daugiausia tai pradžioje būna būtent jaunos noterys), norinčių dirbti fabrike yra žymiai daugiau, negu reikia tam fabrikui, tai palyginus lengva deficitines darbo vietas paskirstyti loterijos būdu. Taip galima moksliškai tiksliai patikrinti, ar tos moteriškės, kurios gauna darbą fabrike, gyvena geriau, ar tik nuo darbo gavimo fabrike fakto priklauso tas gerumas.

Dideliam globalistų nusivylimui, gavusios darbą tuo nesidžiaugia. Darbas pigiai suorganizuotame ir blogų vadovų tvarkomame šiuolaikiniame fabrike besivystančiose pasaulio šalyse yra nuobodus, judesiai traumuojančiai pasikartojantys, aplinka pilna kenksmingos chemijos. Du trečdaliai tų jaunų moterų po kelių mėnesių pabėga atgal į kaimą, nors fabrikui brangiai kainuoja jas išmokyti.

Taip kad brangieji Lietuvos liberalai (besivadinantys konservatoriais, socdemais, liberalais ir kitais skambiais vardais) bei kiti prekiautojų degtine ir šlamštu iš Kinijos padlaižiai, atsiminkite: globalizacija gadina sveikatą net labiausiai skurstantiems pasaulyje. Nekalbant jau apie tai, kad globalizacija naikina geras darbo vietas mums čia, Europos Sąjungoje. Ateina laikas peržiūrėti laukinę globalizaciją. Prezidentas Trumpas pradeda derybas dėl JAV prekybos sutarties su Meksika ir Kanada. Reikia ir mums peržiūrėti mūsų prekybos sutartis.

Mes gauname mažiau pomidorų ir daugiau kenksmingos fruktozės

Ketvirtadalį amžiaus šliejamės prie Europos Sąjungos, daugiau nei dešimtmetį esame tikrieji Europos Sąjungos piliečiai, bet mūsų mokyklos ir ligoninės yra daug prastesnės, negu Vakarų Europos šalių, mūsų korupcija didžiulė ir neišnaikinama (ar ne, Eligijau Masiuli?), mūsų atlyginimai yra pasigailėtinai maži. Maistas, kurį tos pačios kompanijos tais pačiais pavadinimais ir už tas pačias kainas parduoda mums, visada, kai skiriasi, tai mums tenka žymiai prastesnės kokybė, negu Vakaruose. Vietoje cukraus Coca-Coloje mums tenka kenksmingesnė sveikatai fruktozė, jei maiste turi būti įdėta pomidorų, tai mums tenka mažesnis pomidorų procentas, negu tam pačiam maiste Vakaruose. Net skalbimo milteliai pas mus blogiau skalbia, nors turėtų būti vienodi.

Tie, kurie važinėjat ir matot - netylėkit. Kitaip kompanijos ir toliau pelnysis mūsų sveikatos sąskaita.

Kaip paskirstyti šeimos ar asmeninius pinigus?

Visos reguliarios išlaidos, įskaitant maistą ir internetą, turi sudaryti ne daugiau, negu pusę jūsų pajamų.

Jei sudaro daugiau, reikia ieškoti kambariokų, papildomo uždarbio, ar toliau mažinti išlaidas maistui.

Dvidešimt procentų pajamų reikia skirti skolų padengimui (jei turite) arba taupymui (jei skolų neturite). Sulūžęs automobilis ar netikėtos išlaidos sveikatos palaikymui neturi būti proga panaudoti kreditinės kortelės paslaugas.

Likusius trisdešimt procentų pajamų galime skirti drabužiams, kelionėms ir kitoms išlaidoms [1].

1. From: Finances: Going for broke. Elizabeth Devitt. Nature 534, 579–581 (23 June 2016)
Published online 22 June 2016