Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2019 m. gegužės 12 d., sekmadienis

Problemos su generiniais vaistais

Ar visada ministras Veryga teisus, vietoje brangių originalių vaistų mums įsiūlydamas pigesnius generinius?

Ne, ne visada. Kaip ir kitose mūsų gyvenimo srityse, vaistų vartojime irgi pasidalijame į dvi grupes. Maža turtingiausių grupė moka brangiai ir gauna geros kokybės vaistus. Likusi mūsų dauguma brangiai mokėti negali. Vyksta lenktynės link kokybės dugno, stengiantis kuo pigiau pagaminti generinius vaistus tai daugumai. Lenktynėse, kaip visur šiuo metu mūsų ūkyje, laimi tie, kurie kerta kampus ir sukčiauja. Daugelis pasaulio (ir Lietuvos) generinių vaistų veikliųjų medžiagų pagaminama Indijoje ir Kinijoje. Ką gamintojai ten daro?
"Laborantai naudojo pradinius paslėptus testus su gerais originaliais vaistais, kad gautų preliminarius rezultatus, o tada, jais vadovaudamiesi, jie bandė suklastoti realių bandymų nustatymus. Tada jie pakartotinai išbandė oficialią įmonės sistemą, kad gautų norimus rezultatus, rodančius, kad jų pagaminti generiniai vaistai patenka į specifikacijas, kuriomis remiasi Veryga. Tada generiniai vaistai, turintys suklastotų tyrimų rezultatus, galėjo būti išleisti pacientams.

Per 27 mėnesius Indijoje, iš 38 tikrinamų vaistų gamintojų, tikrintojai 29 iš jų rado sukčiaujančius ar naudojančius apgaulingus duomenis.


Didelėse Indijos generinių vaistų pramonės šakose bandomoji programa atskleidė ilgalaikes mašinas, skirtas ne tobuliems vaistams gaminti, bet ir tobuliems duomenims gaminti. Viename gamykloje tikrintojai nuvyko tiesiai į mikrobiologijos laboratoriją ir nustatė, kad ant popieriaus sterilumo tyrimas buvo tobulas: mikrobiologinių ribų tyrimas buvo geras, puikūs biologiniai rodikliai, visi mėginiai su puikiais rezultatais. Tačiau dauguma tariamai tirtų pavyzdžių neegzistavo. Gamintojas beveik nieko netyrė. Visa laboratorija buvo suklastota.
Daugumoje iš anksto nepraneštų patikrinimų tyrėjai nustatė, kad gamintojai nebeturėjo laiko nustatyti, kad vaistuose buvo paukščių ir vabzdžių kilmės užkrėtimas. Kritinių gamybos įrašų krūva pasirodė išmesta į šiukšliadėžę. Darbuotojo tualete netoli sterilios gamybos zonos vienoje gamykloje nebuvo drenažo vamzdžių, todėl šlapimas tekėjo tiesiai ant grindų."
Siūlyčiau ponui ministrui Verygai pasidomėti šiomis problemomis. Kartais, kai nuo vaistų kokybės priklauso Lietuvos gyventojo gyvybė, verta leisti nusipirkti ir brangesnių vaistų. O jei ne, tai tie, kurie turite pasitaupę pinigų, nusipirkite kritiškai reikalingus vaistus patys, be Verygos pagalbos.

2019 m. gegužės 10 d., penktadienis

Kas bus su Lietuvos pilietybės išsaugojimo referendumu?

Ekspertai aiškina, kad nėra šansų mums tą referendumą laimėti ir tą pilietybę išsaugoti, girdi, labai sunkūs reikalavimai balsuojančių už skaičiui. Ekspertai nepastebi vieno svarbaus dalyko: mes esame tauta, sugebanti ir mėgstanti pasipriešinti valdžiai ir padaryti, kas mums geriau. Juk taip mes iš Tarybų Sąjungos priespaudos ištrūkome. Todėl mes ir dabar galime tą referendumą laimėti ir tą pilietybę išsaugoti. Eikime balsuoti.

2019 m. gegužės 8 d., trečiadienis

Ką veikė Tautos motina krizės metu?


 Dabar ir vėl renkame tariamą ekonomistę Tautos motina - Šimonytę. Šimonytė irgi nieko nepagimdė, irgi nieko nemyli, todėl krizės metu apiplėšė Lietuvos skolininkus ir pensininkus, perduodama grobį švedų bankams. Nejaugi vėl  išrinksime tokią Tautos nemylinčią Tautos motiną?





2019 m. gegužės 5 d., sekmadienis

Kinija sako, kad saugumo sumetimais kinai neišleidžia skaitmeninių duomenų iš Kinijos

Kinija turi daug piliečių, kurie generuoja daug tokių duomenų. Jei kinai neleis tais duomenimis pasinaudoti amerikiečiams ir europiečiams, tai konkuruoti su kinais bus sunku.
„Man nekyla abejonių, kad kinai kuria atskirą technologijų sistemą, ir jie yra šios srities supervalstybė“, - sakė konsultacijų grupės „Eurasia Group“ prezidentas Ian Bremmer. „Yra keletas sričių, kuriose kinai yra labiau pažengę nei mes.“

Milžiniškas elektroninio pašto, programinės įrangos, garso ir vaizdo turinio kiekis, peržengiantis tarptautines sienas kiekvieną dieną, palengvina prekybą prekėmis ir paslaugomis įvairiose pramonės šakose, įskaitant pramogas, finansus, teisę, gamybą ir mažmeninę prekybą.
Tai taip pat leidžia įmonėms kaupti informaciją apie klientų elgesį, stebint „Amazon“, „Netflix žiūrėjimą“, „GPS“ maršruto parinkimą, fitneso stebėjimą ir kitų skaitmeninių paslaugų pirkimus. Šie duomenys savo ruožtu suteikia bendrovėms informaciją apie vartotojų pirkimų įpročius, istoriją, vairavimo modelius ir sveikatą, kuri padeda kurti tokias pramonės šakas kaip debesų kompiuterija, dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis ir autonominės transporto priemonės.
Įmonės taip pat renka duomenis apie savo veiklą iš jutiklių, kurie stebi gamybos linijas gamyklose ir įspėja mažmenininkus, kai tam tikri produktai yra nepasiekiami.
Šie duomenys padeda bendrovėms gaminti ir parduoti produktus tokiais būdais, kurie yra svarbesni šiuolaikinei ekonomikai, nei paprastai pripažįstama, sakė „Mercatus Center“ vyresnysis mokslo darbuotojas Christine McDaniel. 2016 m. „McKinsey Global Institute“ atliktame tyrime nustatyta, kad skaitmeniniai srautai daro didesnį poveikį ekonomikos augimui, nei prekyba prekėmis."
Nors Europa yra didžiausia iš turtingų rinkų pasaulyje, bet ji nepasinaudoja šiais duomenų srautais ekonomikos auginimui taip gerai, kaip Kinija ar JAV. Klauskime mūsų kandidatus į europarlamentarus, ką jie ruošiasi daryti, sprendžiant šią problemą.

2019 m. gegužės 4 d., šeštadienis

Kokia ateitis laukia Lietuvos?

Darbo jėgos daugumą Lietuvoje sudaro vairuotojų ir pardavėjų profesijų atstovai. Jiems ir žada liūdną ateitį. Tai kokia ateitis laukia visos Lietuvos?