"VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė: Manau, kad didžiausia universitetų problema yra ta, kad pagrindinės universitetų pajamos yra už studentus, o ne už mokslą. Čia susikuria tam tikra įtampa, nes reikalavimai universitetams, jeigu orientuojamės į europinį lygį, yra tokie, kad jie turi vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus, bet iš tikrųjų lėšų gauna mažai. Reikalavimai keliami, bet pagrindinis orientyras yra studijos. Dėstytojo situacija yra tokia, kad, pavyzdžiui, VU dėstytojai turi didelius krūvius, turi mažai laiko moksliniams tyrimams."Nerija Putinaitė, kartu su Gintaru Steponavičium ir Andrium Kubiliu ir pavertė universitetus diplomų kalvėmis. Gavo otkatų, pasidžiaugė valdžia be atsakomybės, pabandė įvesti absurdiškai liberalią reformą. Kai viskas susprogo jų rankose, pasisuko ir pradėjo kritikuoti. O dar docentė... Bet koks kaimietis galėjo paaiškinti, kad už ką sumoki, tą ir gauni. Jei sumoki už parduotų diplomų skaičių, gauni daug parduotų diplomų. Jei, kaip yra Vakaruose, sumoki už mokslo tyrimus, gauni daug mokslo tyrimų ir naujovių bazę ūkio vystymui.
2019 m. rugsėjo 2 d., pirmadienis
Pati muša, pati rėkia
Kodėl mūsų naujasis prezidentas yra blogesnis, negu Kazachstano?
Nes mūsiškis nieko nedaro.
"Kazachstano prezidentas Kassym-Zhomartas Tokajevas liepė iki 2024 m. 25% sumažinti tarnautojų ir nacionalinių įmonių darbuotojų skaičių. Tai pareiškė valstybės vadovas pranešime respublikos žmonėms.
Lietuvoje 25% sumažinti tarnautojų ir nacionalinių įmonių darbuotojų skaičių reikia jau labai seniai. Vieni parazitai ant Tėvynės kūno, ypač Vilniuje. Šaunuolis Kassym-Zhomartas Tokajevas...
„Norint padidinti valstybės tarnautojų darbo efektyvumą, būtina į savo gretas pritraukti apmokytus jaunus darbuotojus“, - rugsėjo 2 d., pirmadienį, pasakė Tokajevas. Anot Kazachstano vadovo, nuo 2020 m. valdžia pradės pamažu mažinti valdininkų skaičių. Atsilaisvinusios lėšos bus naudojamos finansiškai paskatinti naudingiausius darbuotojus “, - pridūrė prezidentas."
Daiktas, kuris yra minkštas ir stipriai dvokia
Tai yra Lietuvos užsienio politika. Lietuva susikaupusi tik veiksmams prieš Rusiją. Tokia pozicija atveda Lietuvą į aklavietę. Kodėl?
"Padėtį labiausiai keičia augantis supratimas, kad Kinija sukelia Vakarams didžiausius iššūkius. Jei 2104 m. dar buvo manoma, kad Kinija taikiai integruosis į tarptautinę bendruomenę ir laikysis įprastų prekybos normų, dabar aišku, kad Pekinas žaidžia pagal skirtingas taisykles, dotuodamas savo bendroves, vogdamas užsienio bendrovių paslaptis bei intelektinę nuosavybę, susijusiąją su krašto gynyba. Ji siekia paversti milžinišką ir strategiškai svarbią Pietų Kinijos jūrą savo ežeru. JAV susirūpinimą rodo Boltono vizitas į Ukrainą, kur jis stengsis įtikinti Kijevą neparduoti Kinijai aviacijos ir kosmoso technologijų bendrovės „Motor Sich“, kas leistų Pekinui gauti svarbių gynybos technologijų. Manau, kad jis paragins Lukašenką nepasiduoti Kinijos vilionėms.Išvada - esame kvailiai, veltui švaistome jėgas ir pinigus.
Lietuva neturi reikšmingesnio poveikio, lemiant bendrą Vakarų politiką Rusijos atžvilgiu. Neturime specialistų, neturime gilesnių įžvalgų, o pastarųjų penkerių metų politika buvo monolitinė be niuansų ir be subtilybių."
2019 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis
Lietuvai reikia nepriklausomos užsienio politikos
Beveik pusė vyrų visai nepasidžiaugia pensija
"Pasak sociologo D. Stumbrio, Lietuvoje 2017 metais 88 proc. moterų, ir tik 69 proc. vyrų turėjo tikimybę sulaukti 65 metų.
„Tarkime, vidurinį išsilavinimą turinčių vyrų mirtingumo rodiklis 1,6 karto didesnis negu vyrų su aukštuoju išsilavinimu. Žemesnio nei vidurinio išsilavinimo – 2,2 karto didesnis. Moterų skirtumai nėra tokie dideli. Vidurinį išsilavinimą palyginus su aukštuoju – 1,4 karto didesnis, o žemesnį nei vidurinį išsilavinimą palyginus su aukštuoju – 1,9 karto didesnis“, – sakė D. Stumbrys. Nagrinėjant pagal santuokinį statutą, matosi, kad vedę vyrai gyvena ilgiausiai, niekada nevedusių vyrų mirtingumo rodiklių santykis palyginus su vedusiais vyrais yra 2,19, išsiskyrusių – 1,8, o našlių – 1,63. „Moterų – irgi panašiai, tik tie skirtumai nėra tokie dideli. Bendrai kalbant, jei esi vedęs, tai tikėtina, kad tavo mirtingumo rodikliai yra dvigubai mažesni palyginus su nevedusiais, išsiskyrusiais, arba našliais“, – sakė D. Stumbrys. Pasak mokslininko, dar didesni skirtumai yra matomi skirstant pagal ekonominį aktyvumą. Ilgalaikių bedarbių vyrų mirtingumo rodiklis yra 3,45 karto didesnis nei dirbančių.Ilgiau pabuvęs bedarbiu, be išsilavinimo ir be žmonos vyras Lietuvoje gali ir nepasidžiaugti gyvenimu pensijoje. Labai didelė tikimybė. Turtus uždirbame tik Landsbergiams ir jų pakalikams.
Ko mums stinga?
"V. Landsbergio teigimu, lietuviams vis dar stinga valios gyventi gražiai, o ne godžiai."Tai drįsta sakyti kovotojas už nuosavą tvartelį, už neįsivaizduojamas nė vienam kitam Lietuvos pensininkui (net ir labiausiai nusipelniusiam) privilegijas, už garantuotas geriausias vietas jo nevykusiems palikuoniams prie lovio. Toks akiplėšiškas melas Lietuvoje skaudina, ne grožio trūkumas.
Prieš 3000 metų planetą „iš esmės pakeitė medžiotojai-rinkėjai, ūkininkai ir ganytojai“
"Žmonės iš esmės pakeitė mūsų planetą daug anksčiau, nei manyta iki šiol, ketvirtadienį pranešė pasaulinis archeologų ekspertų sambūris. Prieš 3000 metų planetą „iš esmės pakeitė medžiotojai-rinkėjai, ūkininkai ir ganytojai“.
Žmonės ūkininkavo, degino miškus ir ganė ožkas, avis ir galvijus. Maždaug 1000 m. Pr. Kr., kai Majų civilizacija augo Mesoamerikoje ir Zhou dinastijos pradžioje Kinijoje, tai, ką autoriai apibūdina kaip intensyvų žemės ūkį ar nuolatinį žemės dirbimą, buvo „paplitusi veikla daugelyje planetos regionų, kur ji vis dar praktikuojama ir šiandien“."Dabar mes Lietuvą verčiame negyvenama dykviete, taigi, keičiame į priešingą pusę. Žmones išstumiame į emigraciją. Derlingą dirvožemio sluoksnį naikiname, chemijos pagalba augindami tik grūdus eksportui. Miškus irgi iškertame eksportui. Kaip tas dar Nausėda čia kažkokių grybų randa?
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)