„Vašingtonas – vadovaujančios JAV žvalgybos agentūros nesugebėjo numatyti greito Talibano perėmimo Afganistane prieš galutinį amerikiečių karių išvedimą, o vietoj to pasiūlė pavienius Afganistano kariuomenės ir vyriausybės ištvermės įvertinimus, plačių įslaptintos medžiagos santraukų apžvalga, atlikta „The Wall Street Journal“ rodo.
Beveik dvi dešimtys žvalgybos vertinimų iš keturių skirtingų agentūrų anksčiau nebuvo pranešta. Vertinimai rodė Talibano pažangą nuo 2020 m. pavasario iki šios liepos, prognozuodami, kad grupuotė toliau stiprės ir kad JAV remiama vyriausybė Kabule greičiausiai neišgyvens be JAV paramos.
Tačiau analizės skyrėsi dėl to, kiek laiko Afganistano vyriausybė ir kariuomenė galėjo išsilaikyti, rodo santraukos, ir nė viena nenumatė, kad bus žaibiškas grupuotės įsibrovimas į Afganistano sostinę iki rugpjūčio 15 d., kol JAV pajėgos dar buvo ten.
Pavyzdžiui, praėjus mėnesiui po to, kai prezidentas Bidenas paskelbė apie savo sprendimą išvesti visus JAV karius, Centrinė žvalgybos valdyba gegužės 17 d. paskelbė ataskaitą „Vyriausybei gresia žlugimas po JAV pasitraukimo“. Ataskaitoje apskaičiuota, kad Afganistano prezidento Ashrafo Ghani vyriausybė žlugs iki metų pabaigos, sakoma santraukoje. Mažiau, nei po mėnesio agentūra paskelbė kitą analizę pavadinimu: „Afganistanas: visiško Talibano perėmimo perspektyvų vertinimas per dvejus metus“, – sakoma santraukoje.
Tuo tarpu birželio 4 d. Gynybos žvalgybos agentūros ataskaitoje teigiama, kad Talibanas per ateinančius 12 mėnesių laikysis laipsniškos strategijos, skirtos kaimo vietovėms izoliuoti nuo Kabulo, teigiama santraukoje. Liepos 7 d. paskelbtame „vykdomajame memorandume“ DIA nurodė, kad Afganistano vyriausybė išlaikys Kabulą, sakė su ataskaita susipažinęs asmuo.
Žvalgybos trūkumai lėmė kai kurias politikos nesėkmes, dėl kurių per paskutines mirtinas 20 metų trunkančio JAV Afganistano karo savaites buvo įvykdyta chaotiška masinė civilių evakuacija.
Ataskaitų, kurios prasideda 2020 m. balandžio mėn., santraukos pateikia iki šiol išsamiausią vaizdą apie tai, ką JAV žvalgybos bendruomenė sakė Bidenui ir prieš jį prezidentui Donaldui Trumpui, kai kiekvienas lyderis siekė užbaigti karą, per kurį žuvo 2 400 JAV kariškių.
Nacionalinio saugumo aparato politikos formuotojai remiasi tokiomis žvalgybos ataskaitomis, priimdami sprendimus. Nors dažnai pasitaiko įvairių ir prieštaringų vertinimų, šie skirtumai gali apsunkinti sprendimus priimančių asmenų pastangas pasiekti bendrą sutarimą. Afganistano pasitraukimo atveju nenumatytų atvejų planavimas, įskaitant evakuacijos operacijas, labai priklausė nuo žvalgybos įvertinimų, sakė JAV pareigūnai, žinantys apie politikos planavimą.
Kongreso nariai nuodugniai nagrinėjo daugelį audringo pasitraukimo iš Afganistano aspektų, įskaitant žvalgybos bendruomenės veiklą, po to, kai administracija buvo apakinta dėl greitos Talibano pažangos.
Prielaidos, kad Afganistano saugumo pajėgos ir vyriausybė gali ištverti kurį laiką, buvo pagrindinės administracijos pasitraukimo planuose. Tie ragino JAV kariuomenę greitai pasitraukti, o ambasadoje palikti pakankamai darbuotojų, kad galėtų suteikti vizas ir kitą paramą Afganistano sąjungininkams praėjus savaitėms ir mėnesiams po amerikiečių karių išvykimo.
Afganistano vyriausybei sugriuvus, JAV kariuomenė, kurios didžioji dalis išvyko iš šalies iki rugpjūčio, pakeitė kursą ir pasiuntė tūkstančius karių evakuoti ambasadą ir afganistaniečius. Po to per savižudžio sprogdinimą ir kitokį smurtą žuvo dar daugybė afganų ir 13 JAV karių. Dešimtys tūkstančių afganų sąjungininkų ir apie 200 amerikiečių liko už Afganistane.
Žurnalas peržiūrėjo CŽV, DIA, Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro ir Valstybės departamento žvalgybos biuro ataskaitų pavadinimus, datas ir santraukas.
CŽV, DIA, Valstybės departamento ir Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuro, koordinuojančio visas JAV žvalgybos agentūras, atstovai atsisakė komentuoti.
„Tiesiogiai jie visi buvo teisūs, kad reikalai blogės“, – sakė aukšto rango administracijos pareigūnas ir pripažino, kad agentūros pateikė „mišrų vaizdą“.
Bidenas pažadėjo pasitraukti iš Afganistano, kai kandidatavo į prezidentus, o JAV pareigūnai, žinantys apie politikos planavimą, teigė, kad įvairūs žvalgybos vertinimai jo sprendimui neturėjo jokios įtakos.
Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas rugpjūtį sakė, kad administracija atliks pasitraukimo „karštą plovimą“, kad nustatytų, „kur galime rasti skylių ar silpnybių ir jas užkimšti“.
CŽV direktorius Williamas Burnsas, be kitų, gynė bendrą žvalgybos agentūrų veiklą, tuo pačiu pripažindamas, kad įvykiai klostėsi greičiau, nei prognozuota.
„Mes nupiešėme labai blaivų vaizdą apie kai kurias labai nerimą keliančias tendencijų linijas Afganistane“, - sakė jis praėjusią savaitę. "Taigi, ar tai reiškia, kad mes matematiniu tikslumu galime pasakyti, kad, žinote, buvęs Afganistano prezidentas Ghani ketina pabėgti iš savo biuro ir nepasakys savo vyriausiems pagalbininkams rugpjūčio 15 d.? Ne." [1 ]
Klausimas yra labiau esminis. Mes, Vakarai, taip pat ir Lietuvos elitas, daug metų sodinome demokratiją Afganistane su didžiulėmis vyriausybių pinigų sąnaudomis šiam darbui. Šis mūsų planas įspūdingai žlugo. Kodėl? Kokios klaidos buvo padarytos? Kaip jų išvengti kitą kartą?
1. World News: Agencies Missed Fast Fall of Kabul --- U.S. intelligence were split over the strength of Afghan government, military, documents say
Salama, Vivian; Strobel, Warren P. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 29 Oct 2021: A.16.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą