„"KORUPCIJA, AUTOKRATIJA, be stabdžių valdžia-tai buvo pavojus, kurio daugelis tikėjosi, kad Rytų Europa išvengs, kai besikuriančios demokratijos 2000-ųjų pradžioje įstojo į Europos Sąjungą. Vietoj to, visa kita Europa dabar nerimauja, o rytinės šalys tiesiog įsmeigė šias ydas į ES.
Vienas didžiausių pažeidėjų yra Lenkija. Iš pradžių Varšuvos vyriausybė sudėjo į savo konstitucinį teismą ištikimus teisėjus, o paskui įpareigojo juos nuspręsti, kad Lenkijos konstitucija gali panaikinti Europos sutartis-pagrindinio narystės ES principo puolimas. Ilgametis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, be kita ko, tyčiojosi iš politinių oponentų ir kritinių žiniasklaidos priemonių.
Tuo tarpu korupcija užgniaužia daugelio buvusios Sovietų imperijos šalių ekonomiką. Labiausiai motyvuoti piliečiai balsuoja kojomis ir siekia geresnės ateities Vakaruose, užtemdydami vietas, kurias palieka. Tai gali tapti save stiprinančia dinamika, skatinančia konservatyvius, kaimiškus, populistinius veikėjus, tokius kaip „Įstatymas ir teisingumas“, Lenkijos valdančioji partija, M. Orbano „Fidesz“ ar GERB, Bulgarijos grupė, kuriai vadovauja buvęs ministras pirmininkas Boiko Borisovas, kuris figūruoja įvairiuose skandaluose.
Iki šio mėnesio buvo tik keistas pasipriešinimo mirgėjimas tarp blogos valdžios niūrumo. Vienas iš jų įvyko 2019 m., kai Slovakijos prezidente buvo išrinkta aplinkosaugos ir kovos su korupcija kampanijos dalyvė Zuzana Caputova. Praėjusiais metais kita aktyvistė buvo išrinkta netoliese esančios Moldovos (kuri nėra ES dalis) prezidente. Šių metų pradžioje M. Borisovui nepavyko laimėti ketvirtosios Bulgarijos ministro pirmininko kadencijos, nors jo oponentai dar nespėjo suformuoti vyriausybės.
Spalio mėn. gaiviai pasikeitė tempas. 9 d. Čekijos plutokratų lyderiui Andrejui Babiui sekėsi balsavime. Dabar atrodo, kad jį varžovų koalicija išstums iš premjero pareigų (nors jis gali eiti laikinojo prezidento pareigas, nes dabartinis pareigūnas serga). Vienas iš veiksnių, kurie, regis, lėmė jo pralaimėjimą, buvo jo pasirodymas „Pandoros“ popieriuose - gausybėje dokumentų, atskleidžiančių visuomenės veikėjų naudojimą kriauklių bendrovėse mokesčių rojų ir kitų turtuolių triukų. M. Babisas, kaip ir B. Borisovas, neigia padaręs neteisėtus veiksmus.
Tą pačią dieną kilus nesusijusiam korupcijos skandalui, Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas atsistatydino po to, kai jo koalicijos partneriai pagrasino nuversti vyriausybę, jei to nepadarys. Ponas Kurzas taip pat tvirtina nieko blogo nepadaręs. Atrodo, kad visoje Vidurio ir Rytų Europoje rinkėjų tolerancija tariamiems jų valdovų šūksniams baigiasi.
Netgi ponas Orbanas patiria spaudimą. Šešios pagrindinės Vengrijos opozicijos partijos, paprastai tiek pat griebiantys vieni kitų gerklės, kiek ir jo, pagaliau sugebėjo pasiekti tai, ko anksčiau visada nesugebėdavo: suformuoti vieningą frontą. Per procesą, kuris, tiesa, buvo šiek tiek trapus, jie susitarė nekonkuruoti vienas su kitu parlamento rinkimuose ir pasirinko bendrą kandidatą į ministrus pirmininkus. Ketvirtasis „Fidesz“ rinkimų triumfas iš eilės nebeatrodo neišvengiamas.
Tuo pačiu metu, ir ne per anksti, pati ES sunkiai elgiasi su Vengrija ir Lenkija. Europos Komisija turi šimtus milijardų eurų, skirtų padėti išvengti pandemijos sukelto nuosmukio. Kiekviena šalis narė turi teisę į didelę dalį, tačiau komisija turi patvirtinti jų išlaidų planus prieš išmokėdama grynuosius pinigus. Nurodydama teisinės valstybės problemas, ji iki šiol atsisakė suteikti Vengrijai ar Lenkijai jų dalį. Jei teismai nesveiki, mąstymas teigia, tada ES pinigai yra nesaugūs. Ji gali naudoti panašų argumentą, kad atidėtų kitų lėšų paskirstymą.
Ši eilutė atrodo įžūli, tačiau tai gali būti pirmoji akimirka, kai ES padarė daugiau, nei ti pamokė apie demokratijos eroziją jos rytinėje pusėje. Kaip toli ji nori eiti, dar neaišku. Tačiau jei nuolatiniai jos lyderių kalbėjimai apie europines vertybes turės kokią nors prasmę, jie turės būti tvirti. Šlovė spaliui! "[1]
Lietuvoje tie patys posovietiniai vagys dar viską tvarko, garsiai rėkaudami apie naujieną - leis rūkyti kanapes. Ilgai laukta laisvė, o gal dar ne?
· · · 1. "An October revolution; Democracy in the EU." The Economist, 23 Oct. 2021, p. 16(US).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą