"Apleistų ir netvarkomų kapų yra beveik kiekvienose kapinėse,
tačiau jų pripažinimas neprižiūrimais yra netrumpas procesas, reglamentuotas
savivaldybės nustatytomis tvarkomis. Jei kapavietė oficialiai pripažįstama
neprižiūrima, jos tvarkymas, o tai reiškia, – ir laidojimas toje pačioje
vietoje, gali būti perleidžiamas kitiems žmonėms. Panašu, kad toks likimas gali
ištikti ne vieną netvarkomą kapavietę.
Prieš kelis metus pasikeitus tvarkai, savivaldybės jau kelis
metus vykdo apleistų kapaviečių stebėseną. Nors, kaip teigia jų atstovai,
faktiškai niekas dar negavo teisės laidoti į svetimos šeimos kapavietę, tai,
panašu, gresia ne vienai neprižiūrimai ir apleistai kapavietei.
Pirmenybė teikiama giminaičiams: yra kelios taisyklės
Kaip komentare portalui pažymėjo Aplinkos ministerijos
atstovai, asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20
darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo
interneto svetainėje raštu turi kreiptis į kapavietę prižiūrinčią instituciją.
Tačiau iki tol savivaldybės sudaryta komisija turi kelis
metus stebėti apleistą kapavietę ir tuomet paskelbti kapaviečių, turinčių
neprižiūrimų kapaviečių statusą, sąrašus. Prioritetas yra teikiamas apleistą
kapavietę norintiems prižiūrėti ten palaidotų asmenų giminaičiams.
„Jie turi nurodyti pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos
kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje. Savivaldybės vykdomoji
institucija ar jos įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima
sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per 20 darbo dienų nuo
nustatyto termino pabaigos, teikdama pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų
giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų
giminaičiams, ir apie tai informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo
sprendimo priėmimo“, – rašoma ministerijos komentare.
Jei tokių prašymų po to, kai savivaldybės puslapyje yra
paskelbiamos neprižiūrimos kapavietės, nesulaukiama, jos toliau tvarkomos
bendrąja tvarka. Visgi, jei kažkuris asmuo gauna leidimą prižiūrėti apleistą
kapą, jam galioja kelios taisyklės.
„Asmuo, kuriam Kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka
suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali kreiptis dėl leidimo
laidoti neprižiūrimoje kapavietėje. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje
išduodamas, jeigu pagal Kapinių tvarkymo taisykles joje galima laidoti ir
praėjo ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos“, –
teigiama Aplinkos ministerijos atstovų komentare.
Kapo ramybės laikotarpis, kaip nurodoma, tai yra laikas, per
kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai.
„Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse,
atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo
pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, nustato kapinių prižiūrėtojas,
remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir Nacionalinio visuomenės
sveikatos centro išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip
25 metai“, – pažymi ministerija.
Neprižiūrimų kapaviečių dar nėra, bet norintieji prižiūrėti
apleistus kapus jau kreipiasi
Kaip Delfi informavo Panevėžio miesto savivaldybės atstovas
Dalius Vadluga, miesto kapinėse skaičiuojama apie keli šimtai apleistų
kapaviečių. Iš jų, pasak jo, kasmet sutvarkomos vos kelios.
Kristaus Karaliaus katedros kapinėse fiksuotos 162 apleistos
kapavietės, Šilaičių kapinėse – 208.
Įprastai kapavietės neprižiūrimos statusą gauna tada, kai ji
būna netvarkoma ne trumpiau nei du metus, neturi paminklo ar lentelės su užrašu
bei nėra duomenų, kas ten ir kada buvo palaidotas. Taip pat tokios kapavietės
pasižymi suirusiais, apaugusiais ar išgriuvusiais statiniais, neprižiūrima
žole, krūmais.
D. Vadlugos teigimu, jei kapavietė netvarkoma ilgiau nei
metus, atsakingam asmeniui duodamas įspėjimas.
Jeigu per metus nuo jo kapavietė vis tiek nesutvarkoma,
savivaldybė per 5 darbo dienas apie tai paskelbia interneto svetainėje, visos
galbūt neprižiūrimos kapavietės pažymimos Kapinių informacijos skaitmeninimo ir
duomenų valdymo sistemoje „Cemety“, prie kapinių pastatyti informaciniai
stendai.
Kaip sakė Panevėžio miesto savivaldybės atstovas, ne
anksčiau kaip po dvejų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo apleistos kapavietės
paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje, komisija priima sprendimą
pripažinti ją neprižiūrima.
Visgi tokių kapaviečių Panevėžyje, pasak D. Vadlugos dar
nėra. Jei atsiras, jos galėtų būti perduodamos prižiūrėti kitiems žmonėms,
kurie ateityje toje vietoje galėtų ir laidoti.
Tačiau pažymima, kad nuo paskutinio palaidojimo kapavietėje
turi būti praėję bent 25 metai, o naujasis kapavietės prižiūrėtojas yra
įpareigotas išsaugoti anksčiau stovėjusį paminklą.
„Nei vienos neprižiūrimos kapavietės dar nesame atidavę
kitiems, vis dar tęsiasi stebėjimo terminas“, – sako D. Vadluga.
Vis dėlto norinčiųjų perimti netvarkomos kapavietės
priežiūrą atsiranda. Kaip Delfi sakė savivaldybės atstovas, su tokiu prašymu
praėjusiais metais kreipėsi keturi asmenys, šiemet – kol kas du.
Neprižiūrimomis pripažintų kapaviečių dar nėra ir Klaipėdos
rajone
Panaši tvarka yra ir Klaipėdos rajone. Kaip Delfi informavo
savivaldybės atstovė Rita Rapalienė, jeigu kapavietė, išskyrus tas, kurios
įrašytos į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau nei metus, kapinių
prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją
sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes.
„Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė
nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja
savivaldybės administracijos direktorių ir religinę bendruomenę ar bendriją,
jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja
religinė bendruomenė ar bendrija, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir
pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį,
kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo
datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo
ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų
skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas“, – rašoma
savivaldybės atsakyme Delfi.
Po to savivaldybės administracijos direktorius per 5 dienas
gautus duomenis apie galbūt neprižiūrėtą kapavietę paskelbia savivaldybės
interneto svetainėje.
„Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete
ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt
neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos
priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija Leidimo
laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas
asmuo pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis ir sprendimo dėl jų
pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo datą per 3 darbo dienas nuo komisijos
sprendimo priėmimo pateikia kapinių prižiūrėtojui ir paskelbia savivaldybės
interneto svetainėje, nurodant duomenų paskelbimo datą“, – rašoma savivaldybės
komentare.
Vis dėlto, R. Rapalienės teigimu, tokių kapaviečių Klaipėdos
rajone dar nėra paskelbta.
Kauno rajone neprižiūrimomis pripažinta keliolika kapaviečių
Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros
skyriaus atstovė Jurgita Makarienė teigė, kad vienintelėse Raudondvario
senosiose kapinėse, pagal seniūnijos iniciatyvą, yra oficialiai fiksuojamos ir
stebimos apleistos kapavietės.
„2019 m. gegužės mėnesį sudaryta komisija, nes seniūnija
pateikė mums duomenis, kad yra neprižiūrimos kapavietės, jų sąraše buvo 16
kapaviečių. Seniūnas, pamatęs, kad ji neprižiūrima, turi įspėti prižiūrėtojus
kapų, bet jų nežinojo, tai įsmeigė lenteles, kad susitvarkykite kapavietę“, –
pasakojo J. Makarienė.
Informacinėse lentelėse taip pat, pasak jos, būdavo nurodyta
apie sutvarkytą kapavietę informuoti seniūniją.
„Metams praėjus po lentelių pastatymo niekas neatsiliepė,
tai seniūnija perdavė savivaldybei tą sąrašą, kad mes vykdytume visą procedūrą.
Mūsų komisija važiavo du metus kas tris mėnesius apžiūrėti, fiksavome
nuotraukomis tas kapavietes ir po dviejų metų iš 16 kapaviečių liko 14
neprižiūrimų. Jas pripažinome neprižiūrimomis“, – sakė savivaldybės atstovė.
Toliau procedūrą, kaip paaiškino pašnekovė, tęsia seniūnija.
Į ją gali kreiptis žmonės, norintys perimti neprižiūrimų kapaviečių
Raudondvario senosiose kapinėse priežiūrą.
„Būna seniūnijos noras, jei nori susitvarkyti. Štai
Raudondvaris pradėjo, tai mes paraginome ir kitas seniūnijas“, – pažymėjo J.
Makarienė.
Sostinė: norinčiųjų perimti kai kurias kapavietes yra, bet
procedūros dar vyksta
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Judita Nauckuvienė
Delfi sakė, kad kol kas neprižiūrimomis patvirtintų kapaviečių sostinės
kapinėse nėra, tačiau stebimų – nemažai.
„Jos yra pradėtos stebėti 2020 metais. 2022 metais po
Motinos dienos bus praėję du metai ir galėsime jau tvarkyti dokumentus bei,
komisijai nustačius, kad tikrai taip yra, skelbti ir leisti gyventojams jas
rinktis“, – sakė savivaldybės atstovė.
Jos teigimu, apleistų kapaviečių, kurios yra stebimos,
sostinėje šiuo metu daug.
„Kol tas terminas nesuėjęs, negalėčiau pasakyti tikslaus
skaičiaus. Vyksta stebėjimas, kapavietėse yra statomi ženklai su užrašu, kad
tai apleista ir neprižiūrėta kapavietė. Ten dar yra informacija, kad apie tai bus
skelbiama kapinių administracijos skelbimų lentoje, savivaldybės interneto
svetainėje“, – paaiškino J. Nauckuvienė.
Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja pripažino, kad
savivaldybės pastatytus ženklus žmonės kartais ir sugadina.
„Kažkas ištraukia ir žmonės nelabai nori, kad jie ten būtų
statomi. Paaiškinimo tam nėra“, – sakė pašnekovė.
J. Nauckuvienė pasakojo, kad iki 2020 metų, kai apleistos
kapavietės buvo pradėtos stebėti pagal aprašytą procedūrą, norinčiųjų perimti
tokias kapavietes buvo.
„Nedažni tokie prašymai, bet yra buvę. Anksčiau mes iki tos
Vyriausybės nutarimu patvirtintos tvarkos jų neatiduodavome kitai šeimai, bet
dabar, kai yra ta tvarka nustatyta, tai reikalai turbūt pajudės“, – pridūrė
sostinės atstovė."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą