Japonijoje nuo pandemijos iki šiol milijonui žmonių numirė apie 146 žmonės. JAV milijonui teko apie 2590 tokių mirčių, Lietuvoje – 3403. Kodėl?

„Hitoshi Oshitani

    Dr. Oshitani yra virusologijos profesorius Tohoku universiteto medicinos mokykloje Japonijoje. Jis pataria Japonijos vyriausybei dėl atsako į Covid-19.

 

    Viskas prasidėjo nuo koronaviruso protrūkio kruiziniame laive Diamond Princess 2020 m. vasario mėn.

 

    Devyni sveikatos priežiūros darbuotojai ir karantino pareigūnai, reagavę į protrūkį laive Japonijoje, užsikrėtė. Oficialioje ataskaitoje teigiama, kad jie greičiausiai buvo užsikrėtę, kontaktuodami su infekciniais lašeliais ir užterštais paviršiais. Tačiau, kaip ekspertas, tiriantis kvėpavimo takų infekcijas, turėjau abejonių. Tai buvo žmonės, patyrę infekcijų kontrolės ir profilaktikos procedūrose, ir sunku buvo patikėti, kad rankų tinkamai nusiplauti nepavyko ne vienam, ne dviem, o devyniems. Nors tai buvo dar pačiomis ankstyviausiomis pandemijos dienomis, atrodė, kad koronavirusas plinta kitu būdu, o ne dideliais lašeliais.

 

    Tada ataskaita atskleidė, kad Vokietijoje viešėjęs keliautojas iš Kinijos išplatino koronavirusą kitiems žmonėms, nors tuo metu neturėjo simptomų. Ši ataskaita patvirtino tai, ką aš ir kolegos, padedantys Japonijos sveikatos ministerijai reaguoti į Covid-19, spėliojome: kad koronavirusą platina žmonės, kuriems nebuvo jokių simptomų arba dar nepasireiškė simptomai.

 

    Tuo metu turėjome apsvarstyti, ar aerozoliai – mažos infekcinės dalelės ar ore pakibę lašeliai – turėjo įtakos koronaviruso plitimui. Tai nebūtų staigmena. 2017 m. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje buvo aptartas esminis aerozolių perdavimo vaidmuo, plintant gripui. Kodėl tai negali būti taikoma Covid-19, panašiai kvėpavimo takų ligai?

 

    Unikalus Japonijos kontaktų atsekimo būdas taip pat suteikė mums daugiau užuominų apie viruso plitimą. Nors kitos šalys daugiausia dėmesio skyrė galimų kontaktų atsekimui, kai kontaktų atsekikliai nustato ir praneša užkrėstų žmonių kontaktus, jiems užsikrėtus, mes naudojome retrospektyvų kontaktų sekimą. Tai metodas, kai pėdsakai nustato užkrėstą asmenį ir žiūri atgal, kad išsiaiškintų, kada ir kur tas asmuo buvo užsikrėtęs ir kas dar galėjo būti užsikrėtęs tuo pačiu metu.

 

 

    Šis požiūris pasirodė esąs labai svarbus, nes sužinojome, kad koronavirusą daugiausia platina nedidelis skaičius užsikrėtusių asmenų, kurių užkratas vėliau pradeda itin plisti. Mano kolega tyrime Hiroshi Nishiura apskaičiavo, kad dauguma atvejų, greičiausiai, kilo dėl užsikrėtusių žmonių uždarose patalpose. Daugiau duomenų iš visuomenės sveikatos centrų Japonijoje patvirtino, kad dauguma Covid-19 klasterių įvyko uždarose patalpose, pavyzdžiui, vakarienėse, naktiniuose klubuose, karaokės baruose, gyvos muzikos vietose ir sporto salėse.

 

    Dabar tai tapo įprasta, tačiau visa tai žinojome iki 2020 m. vasario pabaigos ir dar prieš Pasaulio sveikatos organizacijai Covid-19 paskelbiant pandemijos pasirodymą.

 

    Tai tapo Japonijos tolesnės strategijos pagrindu ir galiausiai leido Japonijai turėti vieną mažiausių mirtingumo rodiklių tarp panašių šalių.

 

    Jei SARS-CoV-2, koronavirusas, yra platinamas aerozoliais, o žmonės gali platinti virusą dar nepasireiškus simptomams, tai reiškia, kad COVID-19 iš esmės buvo nematomas ir jį pašalinti būtų labai sudėtinga. Dėl ankstesnių ligų, pvz., SARS (sukeltas SARS-CoV, susijusio viruso), kuris daugeliu atvejų sukelia pneumoniją, buvo lengva identifikuoti pacientus.

 

    Kadangi tai nebuvo SARS-CoV-2 atvejis, izoliavimo strategija būtų per sudėtinga, todėl Japonija turėjo išsiaiškinti, kaip gyventi su Covid-19.

 

    Aš pasiūliau pagrindinę koncepciją: žmonės turėtų vengti trijų angliškų C raidžių, kurios yra: 

 

uždaros erdvės (closed spaces, angl.), 

 

perpildytos vietos (crowded places, angl.) ir 

 

artimo kontakto situacija (close contact setting, angl.). 

 

Kovo pradžioje Japonijos vyriausybė pasidalino šiuo patarimu su visuomene ir jis tapo  matomas visur. Žinutė, kad reikia vengti trijų C, buvo skelbiama naujienose, varietėse, socialinėje žiniasklaidoje ir plakatuose. „Trys C“ 2020 m. Japonijoje netgi buvo paskelbtas metų populiariu žodžiu.

 

    Nors Japonija tam tikrais pandemijos laikotarpiais paskelbė nepaprastąją padėtį, tai prilygo griežtiems įspėjimams ir kai kuriems kelionių apribojimams gyventojams. (Japonija uždraudė užsienio turistams atvykti į šalį.) Drastiškų priemonių, tokių, kaip karantinas, niekada nebuvo imtasi, nes visada buvo siekiama rasti būdų, kaip gyventi su Covid-19. (Japonijos įstatymai taip pat neleidžia užrakinti į karantinus, todėl šalis nebūtų galėjusi jų paskelbti, net jei būtume manę, kad tai būtina.)

 

    Trys C mokė žmones, ko vengti. Tai, kaip jie tai daro, gali skirtis, priklausomai nuo individualių aplinkybių ir rizikos tolerancijos. Kai kurie žmonės gali likti namuose. Kiti gali tylėti perpildytuose traukiniuose, važiuodami į darbą, kad išvengtų viruso plantinimo. Kai kurie žmonės gali pietauti lauke, bet vengia sėdėti kartu vienas priešais kitą. Tikėtina, kad dauguma žmonių ir toliau naudos kaukes.

 

    Tokio tipo elgesio užuominos gali veikti geriau tam tikroje socialinėje aplinkoje, o Japonija linkusi laikytis ir reaguoti į stiprų bendraamžių spaudimą. Ne visi gali sutikti su prevencinėmis priemonėmis, tačiau daugelis nelinkę susidurti su draugų ir kaimynų nepritarimu.

 

    Kalbant apie atvejų ir mirčių skaičių, Japonijai sekėsi gerai, palyginti su kitomis šalimis. Iki šiol nuo pandemijos milijonui žmonių numirė apie 146 žmonės. Jungtinėse Valstijose milijonui teko apie 2590 tokių mirčių, Lietuvoje – 3403 [1].

 

    Japonijos požiūris į Covid-19 dažnai buvo neteisingai suprastas. Kai kas manė, kad šaliai blogai sekasi ir ji tai slepia, arba sekasi gerai dėl konfucianistinių tradicijų, kai žmonės iškelia bendruomenę prieš save. 

 

Iš tikrųjų atsitiko tai todėl, kad mokslas buvo naudojamas, kuriant efektyvią strategiją ir suprantamą žinią. Šią žinią, kad būtų vengiama trijų raidžių C, buvo galima įgyvendinti be nerimo ir buvo nurodytas sprendimas, kuris gali trukti ilgiau, nei besikeičiančios aplinkybės. Tai veikė dėl visuomenės ir reaguotojų į pandemiją pasitikėjimo.

 

    Mūsų požiūris neapsiėjo be pasekmių. Mūsų ekonomika buvo paveikta ir žmonės, pavyzdžiui, paslaugų pramonės darbuotojai, prarado darbą, nes buvo vengta barų ir restoranų. Kai kurie patyrė psichikos sveikatos problemų, kurias sukėlė izoliacija. Žvelgiant į priekį, Japonijos vyriausybė turi pripažinti iššūkius, strategiją patobulinti ir stengtis apsaugoti labiausiai pažeidžiamas ir nepakankamai aptarnaujamas grupes.

 

    Tačiau apskritai Japonija gerai atlaikė Covid-19. Po žemų perdavimo skaičių laikotarpio šalis, kaip ir kitos šalys, susiduria su atvejų padidėjimu dėl omikron. Nors daugiau, nei 70 procentų Japonijos piliečių yra visiškai paskiepyti, vien skiepų nepakaks, kad pasaulis išgyventų su Covid-19. Japonai turės vėl artimiau priimti tris C raides, kai tik kils antplūdis. Greičiausiai taip ir toliau prisitaikysime prie gyvenimo su virusu.

 

    Reikėtų daug gilesnės analizės, kad suprastume, kaip antropologinis, kultūrinis ir istorinis kontekstas paveikė įvairias atsako priemones visame pasaulyje ir jų veiksmingumą. Tačiau kol kas žinome, kad veiksminga, mokslu pagrįsta žinia Japonijai padėjo sumažinti mirčių skaičių, palyginti su skaičiumi panašiose šalyse, ir gali būti pavyzdys, kaip judėti į priekį pasaulyje, kuriame Covid-19 visada bus su mumis.“

 

1. 7758 mirtys Lietuvoje, padalytos iš 2,2795 mln. gyventojų, sudaro 3403 mirčių vienam milijonui žmonių, nepaisant to, kad medicininis aptarnavimas Lietuvoje yra kone geriausias pasaulyje :)