Nesutaria dėl šauktinių: vieni didina skaičių, kiti siūlo jų visai atsisakyti

 "Ne tik socialdemokratai, bet ir kitos Seimo partijos siūlo lėtinti ir kariuomenės finansavimą. Apie šauktinių skaičiaus didinimą nevieningą nuomonę turi ir gyventojai, praneša LNK.

 

 Šauktinius reikėtų panaikinti?

 

 Šią savaitę Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad Lietuva spartins ginkluotės pirkimus, pirks kartu su latviais ir estais, didins šauktinių skaičių. Dabar kasmet tarnybą atlieka 3,8 tūkst. jaunuolių. Pritarta, kad po dviejų metų būtų kviečiama beveik 4,5 tūkst. „Dėl tokios kaimynystės, kokią turime, ir dėl tų Rusijos, Baltarusijos pajėgumų, kokius jie vysto, mes turime turėti pajėgas, kurios turi gebėjimus ir atgrasyti, ir ginti valstybę“, – komentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

 

Dabartiniai reitingų lyderiai socialdemokratai sako – šauktinius vėl panaikintų

 

 „Apskritai atsisakyčiau šauktinių tvarkos, nes, kaip ir minėjau, tai yra kuriamas galbūt ir platesnis rezervas, bet pirminis tikslas yra mūsų kariuomenės profesionalumas, užpildyti batalionai. Tai yra profesionalioji karo tarnyba. Čia yra pagrindinis siekis“, – sakė socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

 

Šauktinių kariuomenė sugrąžinta 2015-aisiais po Rusijos agresijos Ukrainoje. Apklausos rodė, kad tam pritarė nuo 50 iki 70 proc. lietuvių. Bet dar anksčiau, 2008-aisiais, šauktiniai panaikinti, kai valdžioje buvo socialdemokratai. Ministro Juozo Oleko įsakymu.

 

Finansavimo peripetijos

 

Lietuva jau skiria gynybai 2 proc. BVP. Tai – NATO standartas. Dalis partijų pasirašė sutarimą finansavimą didinti iki 2,5 proc. „Modernios, gebančios gintis kariuomenės turėjimas yra labai svarbus. Ir dėl to mes pasirašėme už finansavimo didinimą“, – kalbėjo Seimo narys Saulius Skvernelis. Socialdemokratai siūlo gynybai skirti ne daugiau, nei 2 proc. BVP. Lenkų rinkimų akcija pasirašė sutarimą skirti 2,5 proc., bet dabar sako, kad sutarimo nebepasirašytų. Apie didesnį nei 2 proc. BVP skyrimą gynybai nekalba Darbo partija.

 

Pertvarkant kariuomenę, 2015-aisiais sugrąžintiems šauktiniams išleista šimtai milijonų.

 

Buvęs kariuomenės vadas sako – Lietuva liktų nesuprasta NATO partnerių, jei po naujų rinkimų vėl imtųsi drastiškų kariuomenės pokyčių. „Jeigu jau Suomija prakalbo apie galimybę tapti NATO nare, Švedija irgi jau išreiškė tam tikras indikacijas“, – kalbėjo Seimo narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius. Anot krašto apsaugos ministro, stiprios kariuomenės kūrimas – ilgas procesas. Blaškymasis nepadeda. „Bet kokiu atveju, šaukimo modelis yra keičiamas įstatymu. Todėl vis tiek Seimo sutarimas turi būti. Jeigu įstatymo pokyčiai vyks, tai pakeisti patį modelį yra labai sudėtinga. Dėl to mes akcentuojame, kad tai nėra greitas sprendimas“, – akcentavo A. Anušauskas."