Diskusiją esminiais Europos klausimais įžiebusiai Lietuvai – aštri kritika: migrantų apgręžimas turi baigtis

"Dėl apgręžimo – aštri kritika

Lietuva kalba ir apie laikinąsias priemones krizinei situacijai, o vienas svarbesnių reikalavimų – laikinas apgręžimo politikos įteisinimas. Su Delfi kalbėjęs viceministras pripažįsta, kad kol kas užsieniečių neįleidimas – pilkoji zona. Visgi konsensusas Briuselyje toks, kad apgręžimas - neteisėtas.

Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto posėdyje praėjusią savaitę, diskutuojant apie laikinąsias priemones Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos atžvilgiu skriejo griežta kritika.

Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros atstovė Sophie Magennis ragino kuo greičiau atšaukti įstatymus, kurie legalizavo migrantų atstūmimą, nes tai, pasak jos, pažeidžia tarptautinius susitarimus ir ES teisę.

„Atstūmimai ir kiti žmogaus teisių pažeidimai tebesitęsia prie ES sienos su Baltarusija“, – kalbėjo ji ir tvirtino, kad atstūmimo politika nebegali būti tęsiama, o diskusijos apie jos laikiną įteisinimą - europinių vertybių laužymas.

Komitete kalbėjusi vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson, migrantų krizės pradžioje Lietuvai išreiškusi palaikymą, tačiau vėliau kritikavusi atstūmimo politika, pripažino, kad susiduriama su neeiline situacija, tačiau reikia išlikti ištikimiems ES vertybėms

„Lukašenka bandė parduoti bilietus į Europos Sąjungos teritoriją, tai nepriimtina ir ne jis juos turi pardavinėti. Svarbu, kad mes prieš tai kovojome ir, manau, tą darėme teisingai“, – pasakė ji, akcentavusi, kad bendromis ES pastangomis į kilmės valstybes iš Minsko pavyko repatrijuoti apie 5 tūkst. žmonių bei sėkmingai sustabdyti skrydžius.

Baltarusijos režimą desperatišku pavadinusi Y. Johansson sakė, kad migrantai buvo instrumentalizuoti.

„Bet net tada, kai vyksta toks instrumentalizavimas, žmonės vis tiek turi teisę prašyti prieglobsčio, jie vis tiek turi turėti galimybę prieiti prie prieglobsčio prašymo. Mes turime išlikti ištikimi savo vertybėms ir susitarimams, ypač kai kalbame apie geriausius vaiko poreikius, kai turime apginti pažeidžiamus asmenis, – sakė ji. – Paveiktos šalys reagavo skirtingai, buvo priimti nauji įstatymai ir reguliavimas, kurie nesutampa su Europos teise.“

Tiesa, daugiausiai kritikos sulaukė Lenkijos vykdoma politika, jie į pasienio zoną griežtai neįsileidžia ne tik žurnalistų bei nevyriausybininkų, tačiau atsisakė JT pabėgėlių agentūros ir „Frontex“ pagalbos.

Vokiečių žmogaus teisių organizacijos „Pro Asyl“ vadovas Gunteris Burkhardtas kritikavo ne tik atstūmimo politiką, tačiau ir EK bei Vokietiją, kad šie nesustabdo neteisėtos praktikos. Jis ragino įvesti sankcijas ir migrantus apgręžiančioms šalims neduoti ES lėšų.

Komitete taip pat buvo keliamas klausimas, kodėl EK nepradeda pažeidimo procedūrų dėl neteisėtų atstūmimų. Komisijos vicepirmininkas M. Schinas, atsakydamas į šį klausimą, teigia, kad tam nėra pakankamai įrodymų.

Tas pats klausimas buvo užduotas ir Y. Johansson, bet jį jau buvo atsijungusi nuo posėdžio ir išėjusi į kitą susitikimą.”