Ūkininkai reikalauja Pranckiečio atsistatydinimo, nes šis atidavė pinigus stambiesiems ir tuo galutinai griauna Lietuvos kaimą

"Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vienijamų asociacijų atstovai įspėja, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai toliau nyks, jei 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio strategijoje bus atsisakyta nuostatos riboti didesnes nei 60 tūkst. eurų išmokas ūkininkams, kaip sausio pradžioje pasiūlė Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK). Anot jų, pusę visos Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos gauna absoliuti mažuma žemdirbių – stambiausi Lietuvos ūkiai.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad praėjusiais ES Kaimo plėtros programos (KPP) priemonių laikotarpiais net 50 proc. visos finansinės paramos atiteko tik 3 proc. pareiškėjų. Todėl, jo teigimu, Lietuvoje ženkliai mažėja smulkiųjų ūkių ir kyla regionų gyvybingumo problema, kadangi ES išmokomis ne tik finansuojama žemės ūkio veikla, bet ir palaikomos kaimo gyvenviečių bendruomenės, skatinama verslo plėtra. Taip pat, pasak V. Buivydo, kaime didėja atskirtis tarp smulkiųjų ir jaunųjų ūkininkų.

„3 proc. pareiškėjų gauna apie pusę kaimo biudžeto pinigų, pusę paramos, kuri yra skirta Lietuvos kaimui. Dėl to atsiranda atskirtis kaimuose. Yra stambūs ūkiai, kurie nuolat stambėja. Jie iš tikrųjų yra finansiškai pajėgūs, o vidurinioji grandis, vidutiniai ūkininkai, ypač jaunieji ūkininkai, yra nepajėgūs konkuruoti

Ministerijos sprendimas suteikė vilties, kad ilgą laiką buvusi politika, kuri neskatino socialinės lygybės, vis tik keičiasi, turi teigiamų dalykų, kurie nuteikia ir jaunuosius ūkininkus žiūrėti į priekį. Vis tik ilgą laiko tarpą tokios strategijos nebuvo ir tai netgi neskatino pradėti ūkininkauti“, – teigė V. Buivydas.

Todėl ŽŪR kritikuoja KRK sausio 5 d. priimtą siūlymą taisyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano nuostatą 85 proc. mažinti didesnes nei 60 tūkst. eurų tiesiogines bazines išmokas ūkininkams, kadangi tokiais sprendimais Lietuvos politikai siūlo galimybę ES skiriamas visam Lietuvos kaimui ir žemės ūkiui lėšas pasiimti tik mažai grupei žmonių.
Jų teigimu, 100 tūkst. eurų ribojimas liečia tik ūkius, kurie yra didesni nei 1400 ha, kurių Lietuvoje yra mažuma, tad tokia politika veda į visišką kaimo sunaikinimą.

„Dėl šito klausimo nebuvo leidžiama pasisakyti, tiesiog buvo labai greitai priimtas sprendimas, kuris iš tiesų lemia visos Lietuvos kaimo ateitį. Niekas nesiekia iš stambiųjų atimti to, ką jie turi, tiesiog kalba eina apie ateitį, kad valstybė ir ES neturi subsidijuoti stambėjimo“.

„Stambiųjų stambėjimas turi būti pristabdytas ir negali būti remiamas ES pinigais“, – kalbėjo V. Buivydas.

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus teigė, kad KRK komitetas priėmė negarbingą sprendimą, kadangi planas jau buvo suderintas su visais socialiniais partneriais, gruodžio 31 d. jau buvo nusiųstas Europos Komisijai (EK).

„Šitie keli pakeitimai daro milžinišką įtaką visai Lietuvos kaimo vizijai“, – sakė A. Svitojus.
Dėl to dar aną savaitę Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ir kelios kitos Žemės ūkio rūmų narės pateikė prašymą KRK pirmininkui Viktorui Pranckiečiui palikti postą, esą šis neatstovauja kaimo daugumai – šeimos ūkininkams ir kaimo gyventojams.

„Iškyla klausimas ar asmuo, kuris nemato kaimo strategijos, kuris neatstovauja kaimo daugumai, gali eiti tokias pareigas. Pradėjome kelti klausimą, kad jeigu Pranckietis nesugeba atstovauti daugumai kaimo gyventojų, jis turi trauktis iš einamų pareigų. Tai yra žinutė, kuri yra ištransliuota, kurią tikrai palaiko daugelis kaimo gyventojų, nes tikrai paramos sklaida turi būti teisingesnė, negu buvo iki šiol“, – teigė V. Buivydas.

Tokio ribojimo KRK siūlo atsisakyti ir palikti plane jau numatytas 100 tūkst. eurų lubas, jų nemažinant nuo bet kokios žemesnės sumos, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.

Smulkiuosius ir vidutinius ūkius, taip pat jaunuosius ūkininkus vienijančių asociacijų atstovai pabrėžia, kad tokios sąlygos yra palankios ir jų siekė stambieji šalies ūkininkai, susibūrę Lietuvos žemės ūkio taryboje, vienijami Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos.

ŽŪR atstovų teigimu, šios žemdirbių grupės neatstovauja Lietuvos ūkininkų bendruomenės daugumai, o jų reikalavimai nėra didžiosios dalies Lietuvos kaimo gyventojų ir žemdirbių pozicija.
Konferencijoje kalbėjęs Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis pabrėžė, kad formuojant Lietuvos žemės ūkio strategiją trūksta politinės valios, nėra aišku, koks ūkio vienetas Lietuvoje galėtų sėkmingiausiai ūkininkauti.

„Ilgus metus mes visi girdėjome, kad geriausiai maisto produktais vis tik aprūpins stambūs, konkurencingi ir modernūs ūkiai. Na, su tuo negalima nesutikti, bet tada leiskite paklausti, kur dėti dar daugiau kaip 300 tūkst. kaimo gyventojų, kuo jiems užsiimti. Iš kaimų jau ir taip dvigubais tempais vyksta emigracija, vyksta ieškoti darbų į miestus, į kitas šalis. Jeigu tokia politika nesikeis ir toliau, tai faktiškai ir kaimų neliks. Aš labai abejoju, ar stambieji ūkiai, kurie užsiima vien komerciniais reikalais, stengsis mus aprūpinti mus švariu ir kokybišku maistu“, – teigė V. Juodsnukis.

Spaudos konferencijoje kalbėję ūkininkų atstovai pažymėjo, kad 80 proc. ankstesnių Kaimo plėtros programos lėšų visoje Europos Sąjungoje atitekdavo stambiesiems ūkiams. Jei tai tęsis, pažymi ŽŪR atstovai, smulkūs ir vidutiniai ūkiai toliau nyks, o nesikuriant verslams, tuštės ir kaimiškos Lietuvos vietovės.

Šią investicinę paramą stambieji ūkininkai esą aktyviai naudojo užimamų plotų didinimui ir dar didesnei stambiųjų ūkių plėtrai.

ELTA primena, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame ir 2021 m. pabaigoje Europos Komisijai pateiktame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatyta nustatyti 100 tūkst. eurų tiesioginių bazinių išmokų lubas, o nuo 60 tūkst. eurų jas mažinti 85 proc.

Tuo tarpu KRK sausio 5 d. posėdyje, dalyvaujant 150 socialinių partnerių atstovų, nutarė siūlyti ŽŪM plane šios nuostatos atsisakyti.

Komitetas siūlo numatyti tiesioginių išmokų, viršijančių 100 tūkst. eurų, ribojimą, numatant galimybę išskaičiuoti per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius.

Siūlymą palaikančiųjų KRK narių ir kitų parlamentarų teigimu, išmokas ribojant nuo 60 tūkst. eurų, mažėtų Lietuvos žemės ūkio konkurencingumas.”