Zelenskis pareikalavo, kad Vakarai skubiai užtemdytų saulę virš Rusijos

"Ko jūs laukiate? Rytoj jau gali būti vėlu. Matote mane gal paskutinį kartą", - pasakė Zelenskis, pats save filmuodamas su telefonu.

Dirbtinis intelektas: galios klausimas

"Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris, buvęs „Google“ vadovas Ericas Schmidtas ir MIT profesorius Danielis Huttenlocheris parašė knygą apie DI. Kai kuriais atžvilgiais tai nušviečia padėtį.

Kodėl Henry Kissingeris, būdamas 98 metų, buvo knygos apie dirbtinį intelektą bendraautoris? Buvęs JAV valstybės sekretorius, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir istorikas informacinių technologijų srityje dar nepasižymėjo, tačiau dirbtinis intelektas (DI) jam akivaizdžiai jau kurį laiką kelia nerimą. Šia proga prieš kelerius metus buvo surengta konferencija, kurioje DI kūrėjo Deepmind, priklausančio „Alphabet“ („Google“), darbuotojas paaiškino dabar žinomą programą, kuri pralenkė geriausius žaidėjus tradiciniame stalo žaidime „Go“ ir kitose programose - šachmatuose.

Apstulbęs dėl tokio mokymosi proceso, Kissingeris netrukus žurnale „The Atlantic“ paskelbė straipsnį apie dirbtinį intelektą dramatine antrašte „Kaip baigiasi Apšvietimo amžius“, kuriame iškėlė kai kurias baimes, kurios buvo perdėtos profesionaliu požiūriu, bet sukėlė rezonansą su pagrindiniu klausimu: ką reiškia, kai sukuriamos žinios ir įgūdžiai, kurie kartais priartėja prie žmogaus gebėjimų ir įgūdžių arba juos pranoksta, tačiau patys žmonės negali arba negali visiškai suprasti?

Nuo Sokrato iki BERT

Po to sekė mainai, visų pirma su dviem techniškai ir verslumo patyrusiais kompiuterių mokslininkais, buvusiu ilgamečiu Google generaliniu direktoriumi Ericu Schmidtu ir MIT profesoriumi Danieliu Huttenlocheriu, kurie anksčiau atliko tyrimus Kalifornijos išradėjų laboratorijoje Xerox Palo Alto tyrimų centre (PARC). ). Pavyzdžiui, jie trys stebėjosi, kaip AI gali paveikti sveikatą ir mediciną, kosmoso tyrinėjimus, kvantinę fiziką, vaikų žaislus ar karą. Jie taip pat nagrinėjo galimas abstraktesnes pasekmes. Vienoje išvadoje rašoma: „Tam tikru mastu mes trys skiriamės tuo, kiek optimistiški turėtume būti DI atžvilgiu. Tačiau mes sutinkame, kad ši technologija pakeis žmogaus mintis, žinias, suvokimą ir tikrovę, o kartu ir žmonijos istorijos eigą.

Dabar jie savo diskusijas ir vertinimus įtraukė į linksmą ir skatinančią knygą. Jos pavadinimas „DI amžius“ yra pats sprendimas: jis iškelia DI į kitų pagrindinių technologijų, iš esmės pakeitusių žmonių visuomenę, reitingą. Tai, ką DI jau gali padaryti, yra parodyta tokiose programose kaip AlphaZero ir GPT-3, istorinė apžvalga apima Alano Turingo idėjas. Paaiškinami skirtingi požiūriai į dirbtinį intelektą: taisyklėmis pagrįsti metodai ir mokymosi algoritmai, pagrįsti didžiuliu duomenų kiekiu ir skaičiavimo pajėgumais, dėl kurių pastaruoju metu buvo įmanoma pasiekti daug dirbtinio intelekto sėkmių; Ir ne tik žaidimuose, bet ir su komerciškai svarbiais įvykiais.

Jėgų pusiausvyra tarp valstybių

Be to, autoriai kuria filosofinį kursą, apimantį nuo Sokrato iki Dekarto ir Kanto iki BERT – dirbtinio neuroninio tinklo, skirto toliau plėtoti „Google“ paieškos variklį. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, kalbama apie tai, kad žmogaus pažinimo gebėjimai yra lemiamas atskaitos taškas, tačiau jų rangas nėra fiksuotas. Tai gali skambėti banaliai ir, kalbant apie DI, daugeliui DI ekspertų nebūtinai yra pati skubiausia užduotis. Tačiau jame skaitytojas susiduria su originaliu po Antrojo pasaulinio karo DI sumanytojų teiginiu, kurie turėjo omenyje ne tik žmonėms neįveikiamą šachmatų programą ar paieškos variklį, bet ir pareiškė tikslą funkciškai atkartoti žmogaus smegenis.

Antroje knygos dalyje Kissingeris, Schmidtas ir Huttenlocheris apima atotrūkį nuo techninių, filosofinių ir ekonominių aspektų iki sunkiai veikiančios jėgos politikos. DI iš tikrųjų ten atkeliavo seniai, su juo susiduria užsienio ir saugumo politikai bei kariuomenė, klausimas, kas pirmauja DI, yra svarbus valstybių ir ypač JAV bei Kinijos jėgų pusiausvyrai.  Rusija ir Europos Sąjunga imasi savo iniciatyvų, siekdamos užtikrinti, kad neatsiliktų. Vienas iš gerų šios knygos dalykų yra tai, kad į DI iš tikrųjų žiūrima iš skirtingų perspektyvų, nenuklystant į Holivudą, kaip kartais nutinka. Tokių reprezentacijų turėtų būti daugiau.

Henry A. Kissingeris, Ericas Schmidtas ir Danielis Huttenlocheris: „DI amžius“. Ir mūsų žmogaus ateitis. Little, Brown and Company , Niujorkas, 2021. 272 ​​psl., kietu viršeliu, 27,99 €."

Artificial Intelligence: A Matter of Power

 "Former US Secretary of State Henry Kissinger, ex-Google boss Eric Schmidt and MIT professor Daniel Huttenlocher have written a book about AI. It's enlightening in some ways.

Why did Henry Kissinger co-author a book on artificial intelligence at the age of 98? The former US secretary of state, national security advisor and historian has not yet excelled in the field of information technology - but artificial intelligence (AI) has evidently worried him for some time. The occasion was a conference a few years ago, at which an employee of the AI ​​developer Deepmind, which belongs to Alphabet (Google), explained the now prominent program that outperformed the best human players in the traditional board game Go and other programs in chess that outperformed human players.

Stunned by the learning process behind it, Kissinger soon afterwards published an article on AI in The Atlantic magazine under the dramatic headline "How the Enlightenment Ends", in which he raised some fears that were exaggerated from a professional point of view, but struck a chord with the central question: What does it mean when knowledge and skills are created that sometimes come close to or surpass human abilities and skills, but which people themselves cannot or cannot fully understand?

From Socrates to BERT

This was followed by an exchange, in particular, with two technically and entrepreneurially experienced computer scientists, the former long-standing Google CEO Eric Schmidt and MIT professor Daniel Huttenlocher, who had previously researched at the Californian inventor laboratory Xerox Palo Alto Research Center (PARC). For example, the three wondered how AI could affect health and medicine, space exploration, quantum physics, children's toys or warfare. And they also dealt with possible more abstract consequences. One conclusion reads: “To a certain extent, the three of us differ on how optimistic we should be about AI. But we agree that this technology will change human thought, knowledge, perception and reality – and with it the course of human history.”

They have now placed their discussions and assessments in an entertaining and stimulating book. Its title, “The Age of AI”, is a judgment in itself: it elevates AI to the rank of other key technologies that have fundamentally changed human societies. What the AI ​​can already do is demonstrated in programs such as AlphaZero and GPT-3, the historical review extends to Alan Turing's ideas. The different approaches to AI are explained: rule-based approaches and the learning algorithms based on enormous amounts of data and computing capacities, which have made many AI successes possible in the recent past; and not only in a playful way, but also with commercially relevant developments.

The balance of power between states

In addition, the contributors are designing a philosophical course that ranges from Socrates to Descartes and Kant to BERT, an artificial neural network that is intended to further develop the Google search engine. Last but not least, it is about the fact that the cognitive capacities of humans are a decisive reference, but their rank is not fixed. This may sound banal and, when it comes to AI, is not necessarily the most urgent task for many AI experts. However, it confronts the reader with the original claim of the AI ​​masterminds after the Second World War, who did not just have in mind a chess program unbeatable by humans or a search engine, but stated the goal of functionally replicating the human brain.

In a second section of the book, Kissinger, Schmidt and Huttenlocher span the gap beyond the technical, philosophical and economic aspects to the hard-hitting power politics. The AI ​​has actually arrived there a long time ago, foreign and security politicians and the military are dealing with it, the question of who leads in the AI ​​is relevant for the balance of power between states and the United States, China, Russia and the European Union are bringing their own. Initiatives are underway to ensure that we do not fall behind. One of the good things about this book is that the AI ​​is actually looked at from different perspectives without - as sometimes happens - straying into Hollywood-like. There should be more such representations.

Henry A. Kissinger, Eric Schmidt and Daniel Huttenlocher: "The Age of AI". And Our Human Future. Little, Brown and Company , New York 2021. 272 pp., hardcover, €27.99."

 

Lietuvos liberalų konservatorių nacionalistinis aštuonkojis sugiedojo gulbės giesmę: Rusijos atominės bombos juda tiesiai į Vilniaus kaimynystę

Vargšas aštuonkojis... Tai nesėkmingo Landsbergių bandymo surengti spalvotąją revoliuciją Baltarusijoje, priartinusią Baltarusiją prie Rusijos, rezultatas.

 

    „MINSK, Baltarusija. Sekmadienio referendume balsuojantys rinkėjai buvo pasirengę atsisakyti šalies nebranduolinio statuso, o tai gali paskatinti Maskvą dislokuoti tokius ginklus Baltarusijoje, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padidino savo šalies branduolinių pajėgų pavojaus lygį.

 

    Tikimasi, kad ilgametis Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka sustiprins savo valdžią per plataus masto referendumą dėl Konstitucijos, kuris griežtai kontroliuojamoje politinėje sistemoje turėjo įvykti. Balsavimas, be Baltarusijos pozicijos branduolinių ginklų klausimu, gali leisti A. Lukašenkai pratęsti savo prezidento kadenciją.

 

    Balsuodamas A. Lukašenka sakė, kad paprašys V. Putino branduolinių ginklų, jei Vakarai grasins Baltarusijai.

 

    Ne pelno siekiančios tyrimų organizacijos CNA Rusijos kariuomenės ekspertas Michaelas Kofmanas teigė, kad tai būtų dar vienas ženklas, kad Baltarusija vis tvirčiau įsitvirtina Rusijos saugumo orbitoje. Rusijos branduolinių pajėgų dislokavimas Baltarusijoje neturėtų reikšmingos įtakos Vakarų saugumo skaičiavimams, pridūrė jis.

 

    Praėjusią savaitę prasidėjusi invazija į Ukrainą sukėlė siaubą daugeliui baltarusių, kurie ukrainiečius laiko broliška tauta. Sekmadienį šimtai baltarusių išėjo į gatves skanduodami „Karui ne“ ir „Rusija lauk“. Jie rinkosi prie konstitucinių balsavimo apylinkių, sostinės Minsko gatvėmis žygiavo nešini geltonai mėlynomis Ukrainos vėliavomis ir padėjo gėlių prie Ukrainos ambasados.

 

    Rusija Baltarusiją naudoja kaip de facto atakos prieš Ukrainą bazę. Maskva likus kelioms dienoms iki invazijos šalyje subūrė apie 30 000 karių kartu su tankais, reaktyviniais naikintuvais, atakos sraigtasparniais ir raketų sistemomis. Ketvirtadienį Rusijos kariai įsiveržė per Baltarusijos sieną į Ukrainą, sieną, esančią vos už 70 mylių nuo sostinės Kijevo. Rusijos pajėgos nuo to laiko naudojo Baltarusiją raketoms nukreipti į Ukrainą ir paleisti orlaivius bei sraigtasparnius, teigia kariniai analitikai." [1]

1. The Ukraine Crisis: Belarus Set to Open Door To Moscow's Nuclear Arms
Gershkovich, Evan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 28 Feb 2022: A.8.   

The nationalist octopus of Lithuanian liberal conservatives sang its swan song: Russia's nuclear bombs are moving right into neighborhood of Vilnius

Poor octopus... This is a result of Landsbergiai' failed attempt to organize a color revolution in Belarus that pushed Belarus closer to Russia.

"MINSK, Belarus -- Voters casting ballots in Sunday's referendum were poised to abandon the country's non-nuclear status, an outcome that could lead to Moscow deploying such weapons in Belarus just as Russian President Vladimir Putin raised the alert level for his country's nuclear forces.

Alexander Lukashenko, Belarus's longtime leader, is expected to tighten his grip on power in the far-reaching constitutional referendum that was all but certain to pass in the tightly controlled political system. The vote, beyond upending Belarus's position on nuclear weapons, could allow Mr. Lukashenko to extend his term as president.

As he cast his vote, Mr. Lukashenko said he would ask Mr. Putin for nuclear weapons if the West threatened Belarus.

Michael Kofman, an expert on the Russian military at CNA, a not-for-profit research organization, said it would represent a further signal Belarus is becoming more firmly ensconced in Russia's security orbit. A deployment of Russian nuclear forces to Belarus wouldn't meaningfully affect the West's security calculus, he added.

The invasion of Ukraine that kicked off last week has horrified many Belarusians, who see Ukrainians as a brother nation. On Sunday, hundreds of Belarusians took to the streets chanting "No to war" and "Russia out." They gathered outside constitutional-referendum polling stations, marched through the capital Minsk's streets carrying Ukraine's yellow-and-blue flags, and laid flowers at the Ukrainian Embassy.

Russia has been using Belarus as a de facto staging base for its attack on Ukraine. Moscow massed some 30,000 troops in the country in the days before the invasion, along with tanks, jet fighters, attack helicopters, and missile systems. On Thursday, Russian troops poured across Belarus's border into Ukraine, just 70 miles from the capital Kyiv. Russian forces have since used the country to lob missiles at Ukraine, and to launch aircraft and heliborne insertions, military analysts say." [1]

 1. The Ukraine Crisis: Belarus Set to Open Door To Moscow's Nuclear Arms
Gershkovich, Evan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 28 Feb 2022: A.8.   

Labanaktis, Ukraina: svarbiausi Rusijos išlikimui bankai nėra atjungti nuo SWIFT

 „Vakarai taiko vis griežtesnes sankcijas Rusijai, tačiau deda visas pastangas, kad išsaugotų didžiausią šalies pajamų šaltinį – energijos eksportą.

 

    Naujausiame pavyzdyje Europos Sąjunga vėlai šeštadienį pranešė susitarusi su JAV, JK ir Kanada išstumti kai kuriuos Rusijos bankus iš pasaulinės finansų sistemos mokėjimų infrastruktūros „Swift“. Šis žingsnis, jei būtų taikomas visiems bankams, būtų galingas, iš esmės blokuojantis pinigų pervedimus į šalį ir iš jos. Mažindamos tik kai kuriuos, Vakarų šalys leidžia toliau mokėti mokėjimus, įskaitant už energiją, per bankus, kuriems netaikomos sankcijos.

 

    Rusija yra viena didžiausių naftos ir gamtinių dujų gamintojų pasaulyje, o energijos eksportas sudaro pusę šalies pardavimų užsienyje. Ši šalis, dabar įsitraukusi į aršų karą Ukrainoje, tiekia apie 40 % Europos gamtinių dujų. Ši prekė šildo žemyną, maitina daugelį jo elektrinių ir yra svarbi daugelio pramonės procesų dalis. Rusijos žaliavos gavyba yra pagrindinis veiksnys taip pat pasaulinėje naftos rinkoje.

 

    Kai JAV ir jų Vakarų sąjungininkės kariauja ekonominį karą prieš Kremlių, siekdamos priversti jį atsisakyti invazijos į Ukrainą, politikos formuotojai pritaikė savo spaudimo kampaniją, siekdami apsaugoti Vakarų energijos tiekimą, užkirsti kelią naftos kainų šuoliui ir sumažinti žalą Vakarų ekonomikai.

 

    „Negalite išsisukti nuo to, kad Europa vis dar priklausoma nuo Rusijos“, – sakė Justine Walker, sertifikuotų kovos su pinigų plovimu specialistų asociacijos sankcijų ir rizikos skyriaus vadovė, net kai stebėtojai įrodinėja, kad energijos pardavimo išimtys mažina sankcijų poveikį.

 

    JAV įvedė sankcijas didžiausiems Rusijos bankams – „Sberbank“ ir VTB, tačiau suteikė plačias išimtis mokėjimams už žalios naftos, gamtinių dujų, kuro ir kitų naftos produktų pirkimą. Tuo tarpu ES nusprendė kol kas netaikyti jiems sankcijų. Bankams, kuriems taikomos dabartinės sankcijos, „Swift“ ryšys bus panaikintas, bet kitiems bus leista pasilikti.

 

    Aukšto rango Bideno administracijos pareigūnas šeštadienį sakė, kad pareigūnai kruopščiai atrenka, kuriuos Rusijos bankus pašalinti iš „Swift“ tinklo, kad sumažintų energijos rinkų sutrikimus.

 

    „Žinome, kur vyksta daugiausia energijos srautų, per kokius bankus jie vyksta“, – sakė pareigūnas. „Ir jei laikysimės tokio požiūrio, galime tiesiog pasirinkti institucijas, kuriose didžioji dalis energijos srautų nevyksta.

 

    Išimtys leidžia Europos šalims ir kitoms šalims toliau pirkti rusiškas dujas ir naftą. Tai sumažina kainas, įskaitant naftą, kurios per pastaruosius tris mėnesius šoktelėjo maždaug 40% dėl susirūpinimo dėl konflikto Ukrainoje sutrikusių naftos rinkų.

 

    Aukštesnės naftos kainos padidina pinigų sumą, kurią Rusija uždirba už kiekvieną parduotą barelį, ir skatina infliaciją visame pasaulyje, įskaitant pono Bideno JAV.

 

    Tarp Rusijos bankų, kuriems sankcijos netaikomos, yra „Gazprombank“, trečias pagal dydį Rusijos bankas ir pagrindinis užsienio mokėjimų už naftą ir dujas kanalas. Tie bankai suteikia alternatyvų šių mokėjimų kanalą.

 

    JAV iždas taip pat suteikė išimtis žemės ūkio produktų eksportui, pavyzdžiui, grūdams, kitam svarbiam Rusijos eksportui, medicinos ir kitoms humanitarinėms reikmėms. [1]

 

1. The Ukraine Crisis: Measures To Spare Banks Involved In Energy
Kowsmann, Patricia; Talley, Ian. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 28 Feb 2022: A.12.