Kazachstano interneto uždarymas siūlo pamokas Rusijos ir Ukrainos krizei

„Interneto kontrolė vis labiau tampa bet kokio šiuolaikinio konflikto dalimi.

Almatai, didžiausiam Kazachstano miestui, praėjusį mėnesį įsivyravus chaosui dėl didėjančių energijos sąnaudų ir pykčio prieš vyriausybę, šalies vadovai ėmėsi drastiškų žingsnių numalšinti protestus: užblokavo internetą.

Pirmiausia jie bandė uždrausti prieigą prie kai kurių naujienų svetainių, socialinių tinklų ir pranešimų paslaugų. Tada, kai aktyvistai apeidavo tuos bortelius naudodami programinę įrangą, kuri užmaskavo jų vietas, valdžia išjungė beveik visus ryšius šalyje.

Šie žingsniai padidino netikrumą ir taip baisioje situacijoje. Sugedus mokėjimo programėlėms ir pardavimo taškams, kuriais buvo perbrauktos debeto kortelės, kazachams skubant pasiimti grynųjų prie A.T.M.s nusidriekė ilgos eilės. Šeimos negalėjo bendrauti su artimaisiais. Taksi vairuotojai, kurie pasitikėjo pavėžėjimo programėlėmis, sakė, kad nustojo važinėti, nes negalėjo susisiekti su keleiviais.

„Buvo neįmanoma bendrauti“, – sakė 32 metų apskaitininkas Darkhanas Sharipovas, dalyvavęs protestuose. „Informacijos trūkumas padidino chaosą ir dezinformaciją“.

Scenos Kazachstane leidžia pamatyti, kas gali nutikti Ukrainoje, kur internetas gali būti vienas pirmųjų Rusijos kariuomenės taikinių potencialiame konflikte. Ukrainos ir Vakarų pareigūnai perspėjo, kad kibernetinės atakos gali būti bet kokio Rusijos įsibrovimo dalis.

Šią savaitę Ukrainos vyriausybė pranešė, kad dviejų bankų, gynybos ministerijos ir ginkluotųjų pajėgų tinklalapiai buvo trumpam išjungti dėl daugybės paslaugų atsisakymo atakų, per kurias tinklą užvaldo didžiulis srautas. Pasak Ukrainos pareigūnų, šios atakos buvo didžiausios šalies istorijoje ir „turėjo užsienio žvalgybos tarnybų pėdsakų“.

Ketvirtadienį rytų Ukrainoje prie Rusijos sienos kai kuriuose mobiliojo ryšio tinkluose buvo užfiksuoti interneto ryšio sutrikimai.

„Tikro karinio konflikto atveju pirmiausia bus sunaikinta interneto infrastruktūra“, – sakė Rusijos telekomunikacijų ekspertas ir Interneto apsaugos draugijos, internetui palankiai nusiteikusios pilietinės visuomenės grupės, vykdomasis direktorius Michailas Klimarevas.

„Kazachstane internetas buvo išjungtas valdžios nurodymu“, – sakė jis. „Ukrainoje bijome, kad internetas bus išjungtas dėl apšaudymo.

Interneto kontrolė vis labiau tampa bet kokio šiuolaikinio konflikto dalimi. Suprasdamos, kad žiniatinklis yra gyvybiškai svarbus komunikacijai, ekonomikai ir propagandai, valdžios institucijos vis dažniau naudojo išjungimus, kad užgniaužtų nesutarimus ir išlaikytų galią, panašiai, kaip įkaitais laikomi energijos šaltiniai, vandens ar tiekimo linijos.

Remiantis naujausia „Access Now“, tarptautinės ne pelno grupės, stebinčios šiuos įvykius, metinėje ataskaitoje, 2020 m. buvo bent 155 interneto išjungimai 29 šalyse. Nuo 2021 m. sausio iki gegužės mėn. buvo užfiksuota mažiausiai 50 sustabdymų 21 šalyje.

Kaip rašo „Access Now“, tai buvo Jemene, kur Saudo Arabijos vadovaujamos pajėgos karo metu nusitaikė į šalies telekomunikacijų ir interneto infrastruktūrą. Lapkritį Sudano vadovai, reaguodami į protestus, beveik mėnesiui išjungė internetą. O Burkina Fase vyriausybė įsakė telekomunikacijų bendrovėms daugiau, nei savaitei lapkritį išjungti mobiliojo interneto tinklus, remdamasi nacionalinio saugumo rūpesčiais.

„Vienintelis būdas būti visiškai tikram, kad niekas neprisijungs, yra viską išjungti“, – sakė telekomunikacijų paslaugų bendrovės „Kentik“ interneto analizės direktorius Dougas Madory.

Ukrainoje bet kokį interneto išjungimą turėtų atlikti išorės jėgos, o tai skiriasi nuo atvejo Kazachstane, kur vyriausybė naudojo nacionalinio saugumo įstatymus, kad priverstų įmones nutraukti ryšius.

Visiškai sunaikinti Ukrainos internetą būtų sudėtinga. Šalyje yra daugiau, nei 2000 interneto paslaugų teikėjų, kurie visi turėtų būti užblokuoti, norint visiškai išjungti.

Mažos interneto paslaugų teikėjos Ukrainoje „NetAssist“ savininkas Maxas Tuljevas sakė, kad jo įmonė ėmėsi pasiruošimo. Siekdama tęsti paslaugą konflikto metu, „NetAssist“ užmezgė ryšius su kitais interneto tinklų operatoriais ir bandė nukreipti ryšius aplink įprastas vietas, kurios galėtų būti patrauklūs kariniai taikiniai, sakė jis. Ji taip pat sukūrė atsarginį tinklo centrą ir įsigijo palydovinius telefonus, kad darbuotojai galėtų bendrauti, jei tinklai nutrūktų.

„Kadangi Ukraina yra gerai integruota į internetą, turinti daug įvairių fizinių ir loginių jungčių, bus labai sunku jį visiškai atjungti“, – sakė Ukrainos interneto asociacijos valdybos narys P. Tuljevas.

Vis dėlto daugelis bijo  tikslinių elektros energijos tiekimo nutraukimų, ypač Rusijos ir Ukrainos pasienio zonose, jei kiltų karas. Kibernetinės ar karinės atakos gali sunaikinti ryšį.

Ketvirtadienio vakarą, kai Rytų Ukrainoje prie fronto linijos su Rusijos remiamais separatistais įsiliepsnojo mūšiai, mobiliojo ryšio paslauga nutrūko, o valdžios teigimu, tai buvo „tikslinis sabotažas“. Jis buvo atstatytas iki penktadienio ryto.

„Ryšių įrenginių sabotažas tęsis“, – sakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. „Visa tai yra dalis Rusijos plano destabilizuoti padėtį Ukrainoje“.

Daugelyje šalių visiškai išjungti internetą nėra techniškai sunku. Reguliavimo institucijos tiesiog išduoda įsakymą telekomunikacijų bendrovėms, liepdamos joms uždaryti prieigą arba rizikuoti prarasti licenciją.

Praėjusio mėnesio įvykiai Kazachstane iliustruoja, kaip interneto išjungimas gali pabloginti chaotišką situaciją. Techninės uždarymo šaknys siekia bent 2015 m., kai šalis bandė lygiuotis į savo kaimynes Kiniją ir Rusiją, kurios ilgus metus taikė interneto cenzūrą. Tų šalių valdžia sukūrė komunikacijos šnipinėjimo metodus ir sukūrė įsilaužėlių bei trolių armijas, kurios gali nusitaikyti į priešininkus.

Praėjusiais metais Rusija sulėtino „Twitter“ srautą per protestus, susijusius su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, ir tai tęsiasi. Kinija sukūrė policijos grupuotę, kad suimtų tuos, kurie kalba netinkamai internete, ir įsakė tūkstančiams savanorių, kurie teigiamai komentuoja vyriausybės iniciatyvas.

Pasak pilietinės visuomenės grupių ir aktyvistų, Kazachstano valdžia bandė sukurti panašias technines priežiūros ir cenzūros priemones, nenutraukdama pagrindinių ryšių, būtinų jos ekonomikai funkcionuoti.

Praėjusį mėnesį Kazachstanas paniro į netvarką, nes pyktis dėl kylančių degalų kainų peraugo į plačias demonstracijas, dėl kurių prasidėjo Rusijos vadovaujama karinė intervencija. Vyriausybei sugriežtinus, protestai virto smurtiniais. Dešimtys antivyriausybinių demonstrantų žuvo, o dar šimtai buvo sužeisti.

Siekdamas užkirsti kelią protestuotojams bendrauti ir dalytis informacija, Kazachstano prezidentas Kasimas Džomartas Tokajevas ėmėsi skaitmeninės išdegintos žemės politikos, panašios į Mianmare praėjusiais metais, dėl kurios visas internetas buvo išjungtas. Mianmare kariuomenė surengė perversmą, o kariai perėmė šalies telekomunikacijų įmonių valdomus duomenų centrus.

Mianmare ir Kazachstane sumaištį dar labiau padidino interneto trūkumas. Konflikto Ukrainoje atveju ta papildoma sumaištis būtų esmė, sakė P. Klimarevas.

„Sunaikinti savo priešo internetą ir jis bus netvarkingas“, – sakė jis. „Bankai, tiekimo sistemos ir logistika, transportas ir navigacija nustos veikti“.

Kazachstane interneto išjungimai prasidėjo maždaug sausio 2 d. ir truko iki sausio 10 d. Iš pradžių jie buvo taikomi tik tam tikriems ryšiams ir buvo nukreipti į sritis, kuriose vyko protestai, sakė Kazachstano skaitmeninių teisių ekspertas Arsenas Aubakirovas.

Iki sausio 5 d. interneto stebėtojai teigė, kad šalis beveik visiškai atsiskyrė nuo interneto, o tai kenkia šalies ekonomikai, įskaitant dideles kriptovaliutų operacijas.

Skaitmeninės plėtros, inovacijų ir aviacijos ir kosmoso pramonės ministerija nurodė telekomunikacijų operatoriams blokuoti prieigą, remdamasi įstatymu, leidžiančiu vyriausybei sustabdyti tinklų ir ryšių paslaugas, siekiant „užtikrinti antiteroristinį ir visuomenės saugumą“.

Nors aktyvistai rado tam tikrų būdų, kaip apeiti blokus, dėl interneto trūkumo daugelis demonstrantų nežinojo, kada vyriausybė įvedė naują komendanto valandą, dėl ko kilo žiaurūs susirėmimai su policija, sakė A. Šaripovas, kurį valdžia sulaikė už protestą. Kol internetas neveikė, valstybinė žiniasklaida demonstrantus pavadino „teroristais“ ir narkotikų vartotojais.

„Tai dar vienas pavyzdys, kai šalis, kuriai kyla neramumų, nusprendė išjungti internetą, kad nupirktų kelias valandas, kai trūksta viešo ar tarptautinio patikrinimo“, – sakė ponas Madory."

Taip, kad be reikalo visos Lietuvos politinės atliekos lekia į Ukrainą. Per televizorių jus neparodys, nes jokio ryšio nebus.