„Intel Corp. pertvarko savo dirbtinio intelekto strategiją, bandydama konkuruoti su Nvidia Corp., kuri yra lustų, skirtų tobulėti dirbtinio intelekto skaičiavimams, rinkos lyderė.
Per pastaruosius metus, vadovaujant naujajam generaliniam direktoriui Patui Gelsingeriui, „Intel“ papildė personalą ir pristatė naują dirbtinio intelekto programinę įrangą, skirtą išplėsti lustų asortimentą, kad pagerintų dirbtinio intelekto valdomus pokalbių robotus, veido atpažinimą ir filmų rekomendacijas bei kitas programas.
„Intel“ daugiausia žinoma dėl savo dominavimo centrinių procesorių, asmeninių kompiuterių smegenų ir serverių, valdančių įmonių tinklus ir internetą, rinkoje. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį ji prarado dalį savo blizgesio investuotojams, nes „Nvidia“ suvalgė lustų, skirtų specialiai dirbtinio intelekto tikslams, rinką, ypač lustų, kuriais mokomi dirbtinio intelekto modeliai.
Didžiosios Britanijos tyrimų ir konsultacijų įmonės „Informa PLC“ „Omdia“ padalinio duomenimis, „Nvidia“ dabar sudaro apie 80 % pajamų iš DI skaičiavimo dideliuose duomenų centruose, nors tai neatsižvelgia į jokius DI skaičiavimus, atliekamus, naudojant „Intel“ bendrosios paskirties procesorius.
Šis DI specifinių lustų dominavimas padėjo Nvidia prieš dvejus metus pralenkti Intel, kaip vertingiausią lustų bendrovę JAV pagal rinkos kapitalizaciją.
DI lustai yra palyginti mažas, bet sparčiai augantis visos lustų rinkos segmentas. Didėjanti greitesnio ir efektyvesnio DI skaičiavimo paklausa paskatino dešimtis lustų startuolių, o pirmaujantys lustų gamintojai daug investavo.
2020 m. dirbtinio intelekto lustų rinkos vertė buvo apie 8 milijardus dolerių, tačiau tikimasi, kad iki 2030 m. ji išaugs iki beveik 200 mlrd.
„Intel“ strategija yra sukurti lustų ir atvirojo kodo programinės įrangos stabilumą, kuris patenkintų įvairius skaičiavimo poreikius, kai dirbtinis intelektas tampa vis labiau paplitęs. Pavyzdžiui, jis galėtų parduoti klientams paketą, kuris leistų jiems perduoti kai kurias užduotis specializuotiems lustams, kurie pasižymi tokiais dalykais, kaip vaizdo atpažinimas, o kitus darbus, paliktų susijusius su bendrosios paskirties lustais.
„Intel“ tikisi, kad tokio darbo pasidalijimo efektyvumas galėtų padėti įmonėms optimizuoti konkrečias dirbtinio intelekto užduotis ir sutaupyti pinigų, mažinant energijos suvartojimą. Tai galėtų būti prasminga klientams, kurie turi daug duomenų ir daug apdoroja, naudodami dirbtinį intelektą – didelėms korporacijoms ir gerai finansuojamoms naujoms įmonėms, nors „Intel“ taip pat tikisi, kad dirbtinio intelekto paklausa bus patenkinta, parduodant stambiems debesų kompiuterijos paslaugų teikėjams ir net individualiems vartotojams skirtus produktus.
Vienas svarbus „Intel“ pakeitimas, kurį padarė siekdamas šios strategijos, yra grafikos apdorojimo blokų (GPU) įtraukimas į savo produktų liniją. Šie lustai, pristatyti daugiau, nei prieš dvejus metus, galėtų padėti jai geriau susidoroti su „Nvidia“, kuri specializuojasi GPU, iš pradžių sukurtuose kompiuteriniams žaidimams, bet pritaikytuose mašininio mokymosi užduotims. 2019 m. „Intel“ įsigijo Izraelio startuolį „Habana Labs“, gaminantį lustus, skirtus specialiai dirbtinio intelekto modeliams mokyti – pavyzdžiui, sistemoms, kurios išspjauna tikroviškai skambančius sakinius – ir tų modelių išvestims generuoti.
Kitas pokytis yra tai, kaip „Intel“ sujungia savo AI produktus klientams.
„Net nekyla klausimas, ar turime investuoti daugiau – į dirbtinį intelektą investuojame nemažai“, – sako Sandra Rivera, ilgametė „Intel“ vadovė, kuri paskutinėje darbo vitoje prieš Intel vadovavo duomenų centrų verslui ir dirbtinio intelekto strategijai. „Tačiau mes nepasiekėme šių investicijų sverto, kai turime skirtingas strategijas ir skirtingus vykdymo prioritetus“ įvairiems produktams.
Pradėjusi naują vaidmenį, ponia Rivera įdarbino kelis naujus vadovus, įskaitant Kavitha Prasad, kuri atėjo iš mašininio mokymosi startuolio, kurį ji įkūrė po ankstesnio darbo „Intel“. Ponia Prasad, kuri tiesiogiai prižiūri dirbtinio intelekto strategiją, keičia dėmesį, anot jos, daugiausia dėmesio skiria dirbtinio intelekto naudojimui klientų verslo tikslams pasiekti, o ne lustų meniu siūlymui ir leisti klientams išsiaiškinti visa kita.
„Intel turi visas šias technologijas, bet kas jas sujungia, kad būtų darni, žiūrint iš kliento perspektyvos, kad klientai galėtų jas diegti daug greičiau ir greičiau pasiekti savo verslo rezultatus?" - ji sako. „Kalbama ne apie sprendimų turėjimą, o apie prasmingą jų sujungimą, kad tai įvyktų“.
Viską sujungti daugiausia turi „Intel“ programinės įrangos architektai, vadovaujami vyriausiojo technologijų pareigūno Grego Lavenderio, kurį J. Gelsingeris pasamdė iš „VMware Inc.“, kur anksčiau J. Gelsingeris buvo generalinis direktorius.
Žinoma, sėkmė nėra tikras dalykas. „Nvidia“, jau gerokai lenkianti „Intel“ ir kitus konkurentus, sparčiai juda su savo lustais, kovo mėnesį paskelbdama naujos kartos itin sparčius procesorius. Nors analitikai teigia, kad „Intel“ strategija gali padėti padaryti ją didesnę konkurenciją Nvidia, jos gebėjimas pasiekti DI rinką priklauso nuo į DI nukreiptų lustų ir susijusios programinės įrangos pristatymo laiku. Naujausia istorija rodo, kad tai gali būti iššūkis. „Intel“ pastaraisiais metais suklupo lustų gamybos technologijoje, palikdama ją už Pietų Korėjos „Samsung Electronics Co.“ ir „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ lenktynėse dėl lustų su mažiausiais tranzistoriais ir geriausio našumo. Kai kurios naujausios serverių procesoriaus lustų pardavimo datos buvo atidėtos.
P. Gelsingeris siekia pakeisti šią trajektoriją, perskirdamas įmonę gamybai – jis paskelbė, kad per ateinančius kelerius metus išleis dešimtis milijardų naujų lustų gamyklų – ir sukurs verslą, gaminantį lustus pagal sutartį pagal kitų projektą. Klausimas, ar bendrovė gali įgyvendinti pono Gelsingerio planą per ateinančius kelerius metus atgauti technologinį pranašumą iš savo konkurentų Azijoje, yra atviras klausimas.
„Yra daug dalykų, kurių jie neįvykdė per pastaruosius penkerius ar šešerius metus“, – sako Mattas Brysonas, Wedbush Securities analitikas. „Akivaizdu, kad, vadovaujant Patui Gelsingeriui, „Intel“ daugiau investuoja į produktų kūrimą, o jei į kūrimą įdėsite daugiau pinigų, turėtumėte turėti geresnes galimybes vykdyti veiklą, bet grįžtama prie to, kaip žinoti, kol nerodote produktų ir nepradedate matyti trauką?"
Ponia Rivera sako, kad „Intel“ yra pasiruošusi padaryti šį šuolį. „Mes palaikome santykius su klientais, turime poziciją rinkoje, turime unikalų skirtumą – tereikia įgyvendinti savo strategiją“, – sako ji.” [1]
1. Artificial Intelligence (A Special Report) --- Inside Intel's AI-Chip Strategy: The company has lagged behind Nvidia in the fast-growing segment. It's determined to reverse that.
Fitch, Asa.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 11 Apr 2022: R.6.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą