"„INVL“ mažmeninių paslaugų vadovė Dalia Kolmatsui
aiškina, kad kalbant apie asmeninius finansus, reikėtų atkreipti dėmesį į
visumą – finansinė pagalvė, ilgalaikės investicijos, finansai senatvei, vaikų
ateičiai.
Finansinę pagalvę įprastai reikėtų
turėti pasiruošus 6 mėnesiams. Tai yra, tiek laiko reikėtų pragyventi iš
santaupų, netekus darbo. Tačiau dabartinių įvykių kontekste, kaip pastebi D.
Kolmatsui, gerai būtų finansinę pagalvę turėti ir pusantrų metų laikotarpiui.
Finansinės pagalvės santaupas
reikėtų atskirti nuo kitų sutaupytų lėšų. Tai yra, dalis pinigų neturėtų gulėti
indėliuose neįdarbinti, kadangi infliacija šiuo metu itin didelė.
„Pinigai kažkur turi stovėti banko
sąskaitoje, rekomenduojama dabar dalį turėti ir grynaisiais dėl visa ko, dėl
besikeičiančių aplinkybių. Reikėtų apsiskaičiuoti, kokia suma atrodytų saugi
turėti tiek banko sąskaitoje, tiek grynaisiais namuose, bet visi kiti pinigai
turėtų dirbti kažkur investicijose.
Investicijų grąža yra ilgalaikė, jos
niekaip neuždirbs nei per metus, nei per trejus. Ji turėtų viršyti ilguoju
laikotarpiu infliaciją, nes žinome, kad ekonomika yra cikliška. Infliacija
sukyla kažkokiais momentais, vėliau nukrenta, grįžta į įprastinį lygį ir net
įprastomis gyvenimo sąlygomis ta siekiama infliacija apie 2 proc. Bet kokiu
atveju pinigai nuvertėja. (…) Jeigu mes pasižiūrėsime, kokia situacija yra
akcijų rinkose, ten kažko tokio kardinalaus ir kapitališkai blogo nėra įvykę.
Kada prasidėjo karas Ukrainoje, pirmą dieną matėme rinkų korekciją žemyn per
kelis proc., bet ji labai greitai atsistatė. Dabar nėra taip, kad rinkos būtų
patyrę drastiškų pakeitimų“, – teigia ekspertė.
Pasak jos, ilgalaikės investicijos
būna išskaidytos po daugelį šalių, įmonių, tokiu būdu pinigai apsaugoti
nesukoncentruojant jų į vieną turto klasę.
„Kai kam atrodo labai saugu
investuoti į auksą, bet mūsų valdytojai vertina auksą kaip spekuliacinę
priemonę todėl, kad jos vertė priklauso tik nuo kitos pusės, kiek kita pusė
sutiks mokėti pirkdama tą auksą iš tavęs. Nėra nei pinigų srautų, nei palūkanų
mokėjimų, nei dividendų, ką tas auksas tau duotų. Dėl to, tokia spekuliacinė
investicija. Mes laikomės požiūrio, kad į auksą turėtų būti investuota ne daugiau, nei
10 proc. viso finansinio turto.
Jei žiūrėti, ką sako investicijų
valdytojai, kad visur reikia diversifikuoti, tai reiškia, kad daugiau nei
trečdalis visų investicijų turėtų būti nukreipta į nekilnojamąjį turtą (NT),
dar trečdalis į akcijas, dar trečdalis į obligacijas, vengiant pernely daug rizikos. Ir dar
kalbant apie NT būtų gerai, kad tai nebūtų vienas butas X mieste, nes tai yra
konkretus butas, konkreti lokacija su savo specifikomis. Geriau būtų kažkokie
NT fondai, kurie investuoja, skaido plačiau investicijas“, – komentuoja D.
Kolmatsui.
Kalbant apie sumas, ekspertė nurodo,
kad grynųjų, jei būtų internetiniai trikdžiai, reikėtų kelioms dienoms.
Nebent
svarstoma emigracija. „Tokiu atveju kaip tuos pinigus valdysite, ar vešitės
grynaisiais, sąskaitose, tai labai sudėtingi klausimai į kuriuos nėra
vienareikšmiškų atsakymų“, – nurodo ji.
Kalbant apie investicijas viskas
priklauso nuo keliamų tikslų, pasak pašnekovės.
„Pavyzdžiui, jei kalbama apie
ilgalaikį pensijų kaupimą, būnant 30 metų reikėtų turėti vienas metines pajamas
sukauptas pensijų fondų sąskaitose. Būnant 40 metų rekomenduoja turėti 3 metų.
Net ir draudimo kažkokias sumas, jei
miršta žmogus šeimos maitintojas, tai vėl šeimai užtrunka laiko
persiorientuoti, yra mažų vaikų, rekomenduojama, kad draudimo suma būtų penkios
metinės pajamos“, – teigia ekspertė."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą