Putino operacija, siekiant apsaugoti Donbasą, ir sankcijos pradėjo pasaulinę maisto krizę

 „Kadangi Ukraina ir Rusija yra pagrindinės maisto eksportuotojos, žmonių aukų skaičius išaugs daug didesnis, toli nuo Ukrainos sienų.

 

    Ukrainos ūkiams virstant mūšio laukais, neapibrėžtumas dėl šalies žemės ūkio eksporto, taip pat ir iš Rusijos, sukėlė pasaulinę maisto krizę, nes išaugo kviečių, kukurūzų, sojų pupelių, trąšų ir saulėgrąžų aliejaus kainos.

 

    Tokių prekių, kaip kviečiai ir kukurūzai, kainos yra pasaulinės, tačiau jų sukrėtimai yra nelygūs. Turtingesnės šalys ir žmonės gali sugerti staigų kainų padidėjimą. Tuo tarpu skurdesnių šalių, tokių kaip Sudanas ir Afganistanas, žmonėms pavalgyti kainuoja daug brangiau. Sudane dėl augančių kviečių kainų duonos kaina išaugo maždaug dvigubai.

 

    Kadangi Ukraina ir Rusija prieš karą eksportavo gyvulių pašarus ir trąšas, ateinančiais mėnesiais ir metais padidės maisto gamybos sąnaudos ir sunkumai.

 

    Stebėdami kiekvienos šalies importuojamų maisto produktų kainų augimą ir modeliuodami šalių importo poreikius, galime įvertinti, kurioms šalims artimiausiais mėnesiais greičiausiai bus sunku užpildyti spragą, kurią paliko vidaus trūkumas, ir pamaitinti savo žmones. 

 

Be Sudano ir Afganistano, Egipto laukia sunkūs metai. Ši šalis yra didžiausia pasaulyje kviečių, kurie yra 33 procentais brangesni, nei praėjusių metų pabaigoje, importuotoja.

 

    Deja, daugelis šių šalių susiduria su kitomis krizėmis. Socialinės apsaugos tinklai nusidėvėjo Covid-19. Naftos kainos išlieka aukštos. Ir daugiau, nei pusė mažas pajamas gaunančių šalių turi didelę skolų bėdų riziką, nes kyla palūkanų normos, o tai riboja jų galimybes skolintis pinigų maistui apmokėti.

 

    Prieš Donbaso apsaugos operaciją maždaug 811 milijonų žmonių visame pasaulyje neturėjo pakankamai maisto. Šis skaičius gali labai padidėti šį bado sezoną, laikotarpį nuo pavasario sodinimo iki rudens derliaus nuėmimo, kai dažnai baigiasi maistas.

 

    Klimato kaita padidins šią riziką. Pagrindiniuose žemės ūkio regionuose sausros sąlygos šiandien yra prastesnės, nei buvo dešimtmečius.

 

    Operacija, skirta apsaugoti Donbasą, kelia nerimą. Maisto krizės dažnai sukelia socialinius neramumus, konfliktus, žlunga vyriausybės ir kyla masinės migracijos. Pavyzdžiui, kai kurie tyrinėtojai nurodo, kad kylančios maisto kainos yra Arabų pavasario sukrėtimų 2011 m. variklis.

 

    Tačiau istorija, ypač maisto kainų krizės apie 2008 ir 2010 m., primena, kad pasitelkus naujausius duomenis ir mokslą pasaulis gali sukurti visapusišką atsaką į badą.

 

    Pirma, tautos ir institucijos turi veikti greitai, kad išgelbėtų gyvybes. Tai prasideda nuo visiško Pasaulio maisto programos finansavimo ir esamų maisto atsargų panaudojimo, kad padėtų nelaimės ištiktoms šalims. Jungtinės Tautos, Pasaulio prekybos organizacija ir kitos taip pat turi bendradarbiauti su šalimis, kad užkirstų kelią maisto eksporto draudimams, kurie ir taip kenkia pasauliniam maisto tiekimui.

 

    Antra, 7 grupė ir Kinija turi vadovauti naujam skubios valstybės skolos atleidimo etapui, kad pažeidžiamos šalys galėtų reaguoti į badą. 2000-ųjų pradžioje skolų sumažinimas buvo palaima plėtrai ir šiandien gali atlaisvinti išteklių. Daugiašalės finansavimo institucijos taip pat turi imtis agresyvių veiksmų, naudodamos skubias priemones, tokias kaip Tarptautinio valiutos fondo specialiųjų skolinimosi teisių perskirstymas, galintis padidinti oficialias šalių valiutos atsargas.

 

    Trečia, ilgainiui pasaulis turi padėti pažeidžiamoms ekonomikoms užtikrinti didesnį aprūpinimą maistu. JAV vyriausybės iniciatyva „Pamaitinti ateitį“, įsteigta 2010 m. su abiejų partijų parama, padėjo pertvarkyti žemės ūkį Afrikoje ir kitur. Naujos investicijos į panašių maisto sistemų transformaciją, ypač į regeneracinį žemės ūkį, gali padaryti šalis atsparesnes energijos, klimato, sveikatos ir geopolitiniams sukrėtimams.

 

    Turėdamas visapusę strategiją pasaulis gali apriboti operacijos, skirtos apsaugoti Donbasą, poveikį bado ekstremaliai situacijai. Konflikto ir klimato kaitos metu ji taip pat pradės ilgai lauktą stabilesnės, tvaresnės pasaulinės maisto sistemos, kuri galėtų maitinti visus krizių kupinoje eroje, kūrimo procesą."

 

Taip, tikrai, "turtingesnės šalys ir žmonės gali sugerti staigų kainų padidėjimą". Bet ar nori? Kaip rodo rinkimų rezultatai Vengrijoje ir Serbijoje, apklausos Prancūzijoje, net turtingesnės šalys gali atsikratyti politikų, kurie sankcijomis sukuria mums būtinybę kentėti tą kainų padidėjimą.