Duomenų be sienų era baigiasi

   „Kiekvieną kartą siųsdami el. laišką, bakstelėdami Instagram reklamą ar braukdami kreditinėmis kortelėmis, sukuriame skaitmeninių duomenų dalį.

 

    Informacija visame pasaulyje sklinda vienu spustelėjimo greičiu ir tampa tam tikra valiuta be sienų, kuria grindžiama skaitmeninė ekonomika. Iš esmės nereguliuojamas bitų ir baitų srautas padėjo paskatinti tarptautinių megakompanijų, tokių, kaip „Google“ ir „Amazon“, augimą ir pertvarkė pasaulines komunikacijas, prekybą, pramogas ir žiniasklaidą.

 

    Dabar duomenims atvirų sienų era baigiasi.

 

    Prancūzija, Austrija, Pietų Afrika ir daugiau nei 50 kitų šalių paspartina pastangas kontroliuoti savo piliečių, vyriausybinių agentūrų ir korporacijų kuriamą skaitmeninę informaciją. Dėl saugumo ir privatumo problemų, taip pat ekonominių interesų ir autoritarinių bei nacionalistinių potraukių vyriausybės vis dažniau nustato taisykles ir standartus, kaip duomenys gali ir negali judėti visame pasaulyje. Tikslas yra įgyti „skaitmeninį suverenitetą“.

 

    Apsvarstykite, kad:

 

        Vašingtone Bideno administracija platina ankstyvą vykdomojo įsakymo projektą, skirtą neleisti konkurentams, tokiems, kaip Kinija, gauti prieigą prie Amerikos duomenų.

        Europos Sąjungoje teisėjai ir politikos formuotojai deda pastangas, kad apsaugotų informaciją, gaunamą 27 valstybių bloke, įskaitant griežtesnius privatumo internete reikalavimus ir dirbtinio intelekto taisykles.

        Indijos įstatymų leidėjai ketina priimti įstatymą, kuris apribotų, kokie duomenys gali palikti beveik 1,4 mlrd. žmonių valstybę.

        Remiantis Informacinių technologijų ir inovacijų fondo duomenimis, 2017–2021 m. įstatymų, taisyklių ir vyriausybės strategijų, reikalaujančių, kad skaitmeninė informacija būtų saugoma, skaičius išaugo daugiau, nei dvigubai, iki 144.

 

    Nors tokios šalys kaip Kinija jau seniai atitvėrė savo skaitmenines ekosistemas, nacionalinių taisyklių taikymas informacijos srautams yra esminis pokytis demokratiniame pasaulyje ir keičia interneto veikimą nuo tada, kai jis tapo plačiai komercializuotas 1990-aisiais.

 

    Pasekmės verslo operacijoms, privatumui ir tam, kaip teisėsaugos ir žvalgybos agentūros tiria nusikaltimus ir vykdo stebėjimo programas, yra plataus užmojo. „Microsoft“, „Amazon“ ir „Google“ siūlo naujas paslaugas, leidžiančias įmonėms saugoti įrašus ir informaciją tam tikroje teritorijoje. O duomenų judėjimas tapo geopolitinių derybų dalimi, įskaitant naują paktą dėl dalijimosi informacija per Atlantą, dėl kurio iš esmės buvo sutarta kovo mėnesį.

 

    „Per pastarąjį dešimtmetį duomenų kiekis tapo toks didelis, kad sukėlė spaudimą juos valdyti suvereniai“, – sakė Dublino miesto universiteto Europos teisės profesorius Federico Fabbrini, redagavęs knygą šia tema ir teigia, kad duomenis iš esmės yra sunkiau reguliuoti, nei fizines prekes.

 

    Daugeliui žmonių nauji apribojimai vargu ar uždarys populiarias svetaines. Tačiau vartotojai gali prarasti prieigą prie kai kurių paslaugų ar funkcijų, priklausomai nuo to, kur jie gyvena. „Facebook“ patronuojanti įmonė „Meta“ neseniai pareiškė, kad laikinai nustos siūlyti papildytosios realybės filtrus Teksase ir Ilinojaus valstijoje, kad būtų išvengta teismų pagal biometrinių duomenų naudojimą reglamentuojančius įstatymus.

 

    Diskusijos dėl duomenų apribojimo atspindi platesnius pasaulio ekonomikos lūžius. Šalys persvarsto savo priklausomybę nuo užsienio surinkimo linijų po to, kai tiekimo grandinės išsibarstė pandemijos metu ir atidėjo visko, nuo šaldytuvų iki F-150, pristatymą. Susirūpinę, kad Azijos kompiuterių lustų gamintojai gali būti pažeidžiami Pekino įtakos, Amerikos ir Europos įstatymų leidėjai siekia statyti daugiau vietinių gamyklų puslaidininkiams, kurie tiekiami į tūkstančius gaminių.

 

    Kintantis požiūris į skaitmeninę informaciją yra „susijęs su platesne ekonominio nacionalizmo tendencija“, – sakė Eduardo Ustaranas, advokatų kontoros Hogan Lovells, padedančios įmonėms laikytis naujų duomenų taisyklių, partneris.

 

    Pagrindinė „skaitmeninio suvereniteto“ idėja yra ta, kad asmens, verslo ar vyriausybės sukurta skaitmeninė išmetimo medžiaga turėtų būti saugoma toje šalyje, iš kurios jie atsirado, arba bent jau tvarkoma pagal privatumo ir kitus vyriausybės nustatytus standartus. Tais atvejais, kai informacija yra jautresnė, kai kurios institucijos nori, kad ją kontroliuotų ir vietinė įmonė.

 

    Tai poslinkis nuo šiandienos. Dauguma failų iš pradžių buvo saugomi asmeniniuose kompiuteriuose ir įmonės didžiuosiuose kompiuteriuose. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius, didėjant interneto greičiui ir tobulėjant telekomunikacijų infrastruktūrai, debesų kompiuterijos paslaugos leido kam nors iš Vokietijos saugoti nuotraukas „Google“ serveryje Kalifornijoje arba įmonei Italijoje valdyti svetainę iš „Amazon Web Services“, valdomos iš Sietlo.

 

    Lūžis įvyko po to, kai nacionalinio saugumo rangovas Edwardas Snowdenas 2013 m. nutekino daugybę dokumentų, kuriuose buvo išsamiai aprašyta plačiai paplitęs Amerikos žvalgybos sekimas skaitmeninių ryšių sistemije. Europoje kilo susirūpinimas, kad priklausomybė nuo Amerikos įmonių, kaip Facebook, paliko europiečius JAV šnipinėjimo pažeidžiamus. Dėl to užsitęsė teisinės kovos dėl privatumo internete ir transatlantinės derybos, siekiant apsaugoti ryšius ir kitą Amerikos įmonėms siunčiamą informaciją.

 

    Požeminiai smūgiai vis dar jaučiami.

 

    Nors Jungtinės Valstijos palaiko laisvą, nereglamentuojamą metodą, leidžiantį netrukdomai perduoti duomenis tarp demokratinių šalių, Kinija prisijungė prie kitų šalių, kurios atsiriboja nuo interneto ir saugo duomenis pasiekiamoje vietoje, kad galėtų stebėti piliečius ir slopinti nesutarimus.

 

    Europa, turinti labai reguliuojamas rinkas ir duomenų privatumo taisykles, eina kitu keliu.

 

    Remiantis Informacinių technologijų ir inovacijų fondu, Kenijoje taisyklių projektas reikalauja, kad informacija iš mokėjimo sistemų ir sveikatos paslaugų pirmiausia būtų saugoma šalies viduje. Kazachstanas pareiškė, kad asmens duomenys turi būti saugomi jo teritorijoje esančiame serveryje.

 

    Europos Sąjungoje europiečių asmens duomenys turi atitikti privatumo internete įstatymo – Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, įsigaliojusio 2018 m., reikalavimus. Kitu įstatymo projektu – Duomenų įstatymu – būtų taikomi nauji apribojimai, kokia įmonės informacija gali būti buvo prieinami žvalgybos tarnyboms ir kitoms blokui nepriklausančioms institucijoms, net gavus teismo nurodymą.

 

    „Tai tas pats suverenios valstybės jausmas, kad galime išlaikyti žinias apie tai, ką darome jautriose srityse, ir tai yra dalis to, kas mus apibrėžia“, – sakė Margrethe Vestager, Europos Sąjungos antimonopolinių taisyklių viršininkė. interviu.

 

    Bideno administracija neseniai parengė vykdomąjį įsakymą, kuriuo siekiama suteikti vyriausybei daugiau galių blokuoti sandorius, susijusius su amerikiečių asmeniniais duomenimis, kurie kelia pavojų nacionaliniam saugumui, sakė du su šiuo klausimu susipažinę žmonės. Administracijos pareigūnas teigė, kad dokumentas, apie kurį anksčiau pranešė „Reuters“, buvo pradinis projektas, išsiųstas federalinėms agentūroms, kad jos pateiktų atsiliepimų.

 

    Tačiau Vašingtonas bandė išlaikyti duomenų srautą tarp Amerikos ir jos sąjungininkų. Kovo mėnesį vykdamas į Briuselį, kad koordinuotų Rusijos sankcijas, prezidentas Bidenas paskelbė apie naują susitarimą, leidžiantį toliau teikti duomenis iš Europos Sąjungos į JAV.

 

    Susitarimas buvo reikalingas po to, kai aukščiausiasis Europos teismas 2020 metais panaikino ankstesnį susitarimą, nes jis neapsaugojo Europos piliečių nuo Amerikos teisėsaugos šnipinėjimo, sukeldamas pavojų tūkstančių įmonių, kurios perduoda duomenis per Atlantą, veiklai.

 

    Gruodžio mėn. paskelbtame bendrame pareiškime JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo ir Didžiosios Britanijos skaitmeninių technologijų ministrė Nadine Dorries teigė, kad tikisi atremti „neigiamas tendencijas, kurios gali uždaryti tarptautinius duomenų srautus“. Praeitą mėnesį Prekybos departamentas taip pat paskelbė, kad prisijungia prie kelių Azijos šalių ir Kanados, kad skaitmeninė informacija būtų nuolat perduodama tarp šalių.

 

    Įvedus naujas taisykles, technologijų pramonė sukėlė pavojaus signalą. „Amazon“, „Apple“, „Google“, „Microsoft“ ir „Meta“ atstovaujančios grupės teigė, kad internetinę ekonomiką skatina laisvas duomenų srautas. Pasak jų, jei technologijų įmonės privalėtų viską saugoti vietoje, jos negalėtų pasiūlyti tų pačių produktų ir paslaugų visame pasaulyje.

 

    Tačiau šalys vis tiek žsuko varžtus. Prancūzijoje ir Austrijoje „Google“ interneto matavimo programinės įrangos „Google Analytics“, kurią daugelis svetainių naudoja auditorijos skaičiams rinkti, klientams šiais metais buvo liepta daugiau nesinaudoti programa, nes ji gali atskleisti europiečių asmeninius duomenis Amerikos šnipinėjimui.

 

    Praėjusiais metais Prancūzijos vyriausybė atšaukė susitarimą su „Microsoft“ dėl su sveikata susijusių duomenų tvarkymo, po to, kai valdžios institucijos buvo sukritikuotos dėl sutarties suteikimo amerikiečių įmonei. Pareigūnai pažadėjo dirbti su vietinėmis įmonėmis.

 

    Įmonės prisitaikė. „Microsoft“ teigė, kad imasi veiksmų, kad klientai galėtų lengviau laikyti duomenis tam tikrose geografinėse srityse. Didžiausia debesų kompiuterijos paslauga „Amazon Web Services“ teigė, kad ji leidžia klientams kontroliuoti, kurioje Europos vietoje saugomi duomenys

 

    Prancūzijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje „Google Cloud“ praėjusiais metais pasirašė sutartis su vietiniais technologijų ir telekomunikacijų paslaugų teikėjais, kad klientai galėtų garantuoti, kad vietinė įmonė prižiūri jų duomenis, kol jie naudoja „Google“ produktus.

 

    „Norime su jais susitikti ten, kur jie yra“, – sakė Ksenia Duxfield-Karyakina, vadovaujanti „Google Cloud“ viešosios politikos operacijoms Europoje.

 

    Liamas Maxwellas, „Amazon Web Services“ vyriausybės pertvarkos direktorius, pareiškime teigė, kad bendrovė prisitaikys prie Europos taisyklių, tačiau klientai turėtų turėti galimybę pirkti debesų kompiuterijos paslaugas, atsižvelgdami į savo poreikius, „neapsiribojant technologijų tiekėjo būstinės vieta.

 

    Austrijos privatumo aktyvistas Maxas Schremsas, laimėjęs ieškinius prieš „Facebook“ dėl jos dalijimosi duomenimis praktikos, teigė, kad kyla daugiau ginčų dėl skaitmeninės informacijos. Jis prognozavo, kad JAV ir ES sudarytas ir Bideno paskelbtas duomenų sandoris vėl bus panaikintas Europos Teisingumo Teismo, nes jis vis dar neatitiko E.U. privatumo standartus.

 

„Mes turėjome laiką, kai duomenys iš viso nebuvo reguliuojami, ir žmonės darė, ką norėjo“, – sakė ponas Schremsas. „Dabar pamažu matome, kad visi bando tai reguliuoti, bet reguliuoja skirtingai. Tai pasaulinė problema."”