Valgomųjų svogūnų auginimas

 "Valgomieji svogūnai – vienos iš seniausių auginamų daržovių, tai nuo seno auginamas tiek maistinis, tiek vaistinis augalas. Svogūnus nėra sudėtinga auginti, net mažai patirties turintys daržininkai užsiaugina gana gerą derlių. Kita vertus, pasitaiko, kad ir patyrusius daržininkus ištinka nesėkmė. Kartais dėl to būna kaltas oras, kartais – mažų, bet labai svarbių niuansų nepaisymas.

Pagal klasikinį scenarijų, valgomieji svogūnai auginami dvejus metus. Pirmus metus pasėja sėklas, rudenį iš jų išauga maži svogūnėliai – svogūnų sėjinukai; juos nurenka, išdžiovina, padeda sausoje patalpoje tinkamose dėžės, o kitą pavasarį pasodina. Antrų metų vasaros pabaigoje nurenka derlių. Kai kurios svogūnų rūšys ir per metus subrandina valgymui tinkamas svogūnų galvas, bet, norint tokio rezultato, svogūnus reikia auginti, taikant specialią intensyvią technologiją – iš daigų, o šansai, kad pavyks, didesni šiltesnio klimato juostose.

1. Tik kokybiški svogūnų sėjinukai

Dauguma daržininkų kasmet nusiperka paruoštų sodinimui svogūnų sėjinukų. Svarbu rinktis kokybiškus svogūnų sėjinukus – lygius, gana didelius (maždaug 2 cm skersmens). Mažos galvutės, 1 cm skersmens ar mažesnės, tinka vėlyvam sodinimui. Jas išsaugoti iki pavasario sudėtinga – kadangi yra mažos, dažnai sudžiūva. Iš pernelyg didelių svogūnų sėjinukų išaugs daug laiškų, o pats svogūnas nebus daug didesnis už svogūnus, išaugusius iš vidutinio dydžio sėjinukų.

Sėjinukų forma priklauso nuo rūšies, ji toli gražu ne visada tokia, kokia būna užaugusio svogūno. Raudonieji ir baltieji svogūnai dailiai atrodo, ypač supinti į kasas, jų skonis kiek aštresnis.

Valgomieji svogūnai turi vegetatyviai dauginamą rūšį – mažesnius valgomuosius svogūnėlius (angl. shallot), jie yra švelnesnio skonio. Iš kiekvieno pirmais metais pasodinto svogūnėlio išauga mažiausiai trys, tiesa, jie yra nedideli.

Kad ir kokią svogūnų rūšį pasirinktumėte, sėjinukai turi būti sausi, maloniai kvepėti lukštais. Jei nuo sėjinukų sklinda slogus kvapas, jų geriau nepirkti.

2. Parinkite tinkamą vietą svogūnams sodinti

Svogūnams patinka purus, derlingas dirvožemis, kuriame nebūtų užsistovėjusios drėgmės. Kategoriškai draudžiama tręšti svogūnų šviežiu mėšlu. Svogūnai yra atsparūs šalčiui, todėl galima juos sodinti, kai tik žemė bus paruošta ir įšilusi (daugelis sodina svogūnus gegužės pradžioje, bet neretai galima sodinti jau balandžio pabaigoje).

Ankstyviausios svogūnų rūšys subręsta per tris mėnesius, vidutinio ankstyvumo rūšys užauga per keturis mėnesius, vėlyvieji svogūnai užauga per keturis su puse–penkis mėnesius.

Propaguokite sėjomainą: nerekomenduojama sodinti svogūnų toje pačioje vietoje dvejus metus iš eilės, taip pat nerekomenduojama sodinti svogūnų po česnakų ir po ankštinių kultūrų. Geriausia, jei prieš svogūnus augo bulvės, pomidorai, moliūginiai augalai.

3. Atrinkite sveikus sėjinukus

Prieš sodinimą sėjinukus perrinkite. Ligotus sėjinukus išmeskite – įvairios grybelinės ligos matomos ir plika akimi, be to, jas išduoda specifinis kvapas. Jei į svogūnus buvo įsimetę tripsų (vabzdžiai kenkėjai), pačiupinėjus svogūnus, pirštai iš karto pasidarys lipnūs.

Atrinktiems svogūnų sėjinukams galima vos įpjauti apačią – taip pastimuliuosite šaknų formavimasi, ir viršūnėlę – jauniems laiškams bus lengviau sudygti.

Prieš sodinimą svogūnų sėjinukus bent kelioms valandoms pamerkite į vandenį, kad jie prisigertų drėgmės. Kol svogūnėliai mirks, galėsite paruošti lysvę.

4. Profilaktika

Profilaktikai nuo grybelinių ligų svogūnų sėjinukus merkia į kalio permanganato tirpalą. Jeigu naudojate fungicidus, būtinai pažiūrėkite, kiek laiko po to reikia palaukti, jei ketinate valgyti ne tik svogūnų galvas, bet ir laiškus.

Tikras išbandymas daržininkams būna svogūninės muselės. Baltos lervos gali sunaikinti visą būsimą derlių. Muselės ima skraidyti kaip tik tada, kai sodinami svogūnai, – balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Klasikinis būdas atbaidyti svogūnines museles – šalia pasodinti svogūnus ir morkas. Visų pirma, svogūninėms muselėms nepatinka svogūnų kvapas, antra – morkinėms muselėms nepatinka svogūnų kvapas. Be to, nukasus svogūnus, morkoms dar liks laiko ūgtelėti.

Jei matote, kad muselių prisiveisė daug, vien morkų kaimynystės nepakaks, reikės specialių preparatų, kurių galima nusipirkti augalininkystės prekių parduotuvėse.

5. Sodinkite retai, sumaniai prižiūrėkite

Svogūnai sodinami maždaug trijų galvučių aukščio gylyje, pasodinus lysvė gausiai palaistoma. Nesusodinkite sėjinukų labai tankai (svogūnams patinka šviesa), atstumas eilėje turi būti ne mažesnis nei 15 cm. Daugelis šiuolaikinių svogūnų rūšių sodinami gana retai, kad galėtų susiformuoti stambūs svogūnai. Pirmą augimo pusę, kai šaknų ir laiškų augimas intensyvus, svogūnams į naudą laistymas ir tręšimas. Tręšti reikia dvejopai: vegetacijos pradžioje – azoto trąšomis, viduryje – fosforo ir kalio trąšomis.

Jei labai sausa, svogūnų laiškų galiukai ima gelsti. Nepamirškite ravėti ir purenti svogūnų lysvės, tik stenkite nepakenkti šaknims ir svogūnų galvoms. Jei dirvožemis sukietėja į plutą, svogūnai kenčia. Jeigu matote, kad svogūnai ima brandinti žiedus, kuo anksčiau juos pašalinkite. Jeigu žiedų susidarė labai daug, tai rodo, kad sėjinukai buvo netinkamai laikomi – greičiausiai patalpoje ilgai buvo žema temperatūra.

Kai laiškai užauga ir tampa kietesni, nebeskanūs, metas mažinti laistymą. Kai ima džiūti laiškai, nutraukite laistymą, kad sausi lukštai patikimai apgultų svogūno galvą, o svogūno kaklelis gerai išdžiūtų ir pasidarytų plonas. Svogūnai su storais kakleliais netinka ilgam laikymui.

6. Tinkamiausias laikas nurinkti svogūnus

Taigi laiškai sudžiūvo, bet suėmus už jų dar galima išrauti svogūną iš žemės. Tai – idealus metas nurinkti svogūnus (mūsų klimato sąlygomis tai daroma liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje). Jeigu oras geras, svogūnus galite džiovinti saulėje – ir išdžius, ir pašils. Svogūnų galvute paberkite plonu sluoksniu, periodiškai pavartykite. Jei lyja, džiovinkite svogūnus gerai vėdinamoje patalpoje. Šiuo atveju jie džius ilgiau nei saulėje.

Išdžiūvusius svogūnus perrinkite, ligotos, pažeistos galvutės, kaip ir tos, kurių kaklelis storas, laikymui netinka. Nupurtykite nuo svogūnų žemes, ilgus sudžiūvusius laiškus nupjaukite. Uodegėlės ilgis priklauso nuo to, kaip laikysite. Jei svogūnus sudėsite į kartono dėžes, uodegėlę palikite trumpą (1–2 cm). Jei pinsite į kasas, palikite tokio ilgumo uodegėlę, kokio reikės pynimui. Supintas kasas irgi vertėtų padžiovinti saulėje.

Jeigu auginate mažus (shallot) svogūnus, atidėkite dalį geriausių svogūnų sėjimui.

7. Tinkamos svogūnų laikymo sąlygos

Optimalios svogūnų laikymo sąlygos – kambaryje, nes svogūnams reikalinga šilta, sausa patalpa, kurioje būtų gera ventiliacija. Bute tokias sąlygas užtikrinsite, jei laikysite svogūnus arčiau įėjimo į patalpą.

Sėjinukus geriausia laikyti vėsioje patalpoje, kad jie visiškai neišdžiūtų, kita vertus, temperatūra neturi priartėti prie nulio, juo labiau – iki minusinės temperatūros.

Nukasus svogūnus, atsilaisvinusias lysves galima panaudoti – priešaky dar gana didelė daržininkystės sezono dalis. Galima pasėti ridikėlių, žalumynų arba apsodinti braškių (braškėms tinka, jei prieš jas augo svogūnai arba česnakai). Nepalikite vertingos vietos tuščios – bent jau pasėkite augalų sideratų."