"Valgomieji svogūnai – vienos iš seniausių auginamų daržovių,
tai nuo seno auginamas tiek maistinis, tiek vaistinis augalas. Svogūnus nėra
sudėtinga auginti, net mažai patirties turintys daržininkai užsiaugina gana
gerą derlių. Kita vertus, pasitaiko, kad ir patyrusius daržininkus ištinka
nesėkmė. Kartais dėl to būna kaltas oras, kartais – mažų, bet labai svarbių
niuansų nepaisymas.
Pagal klasikinį scenarijų, valgomieji svogūnai auginami
dvejus metus. Pirmus metus pasėja sėklas, rudenį iš jų išauga maži svogūnėliai
– svogūnų sėjinukai; juos nurenka, išdžiovina, padeda sausoje patalpoje
tinkamose dėžės, o kitą pavasarį pasodina. Antrų metų vasaros pabaigoje nurenka
derlių. Kai kurios svogūnų rūšys ir per metus subrandina valgymui tinkamas
svogūnų galvas, bet, norint tokio rezultato, svogūnus reikia auginti, taikant
specialią intensyvią technologiją – iš daigų, o šansai, kad pavyks, didesni
šiltesnio klimato juostose.
1. Tik kokybiški svogūnų sėjinukai
Dauguma daržininkų kasmet nusiperka paruoštų sodinimui
svogūnų sėjinukų. Svarbu rinktis kokybiškus svogūnų sėjinukus – lygius, gana
didelius (maždaug 2 cm skersmens). Mažos galvutės, 1 cm skersmens ar mažesnės,
tinka vėlyvam sodinimui. Jas išsaugoti iki pavasario sudėtinga – kadangi yra
mažos, dažnai sudžiūva. Iš pernelyg didelių svogūnų sėjinukų išaugs daug
laiškų, o pats svogūnas nebus daug didesnis už svogūnus, išaugusius iš
vidutinio dydžio sėjinukų.
Sėjinukų forma priklauso nuo rūšies, ji toli gražu ne visada
tokia, kokia būna užaugusio svogūno. Raudonieji ir baltieji svogūnai dailiai
atrodo, ypač supinti į kasas, jų skonis kiek aštresnis.
Valgomieji svogūnai turi vegetatyviai dauginamą rūšį –
mažesnius valgomuosius svogūnėlius (angl. shallot), jie yra švelnesnio skonio.
Iš kiekvieno pirmais metais pasodinto svogūnėlio išauga mažiausiai trys, tiesa,
jie yra nedideli.
Kad ir kokią svogūnų rūšį pasirinktumėte, sėjinukai turi
būti sausi, maloniai kvepėti lukštais. Jei nuo sėjinukų sklinda slogus kvapas,
jų geriau nepirkti.
2. Parinkite tinkamą vietą svogūnams sodinti
Svogūnams patinka purus, derlingas dirvožemis, kuriame
nebūtų užsistovėjusios drėgmės. Kategoriškai draudžiama tręšti svogūnų šviežiu
mėšlu. Svogūnai yra atsparūs šalčiui, todėl galima juos sodinti, kai tik žemė
bus paruošta ir įšilusi (daugelis sodina svogūnus gegužės pradžioje, bet
neretai galima sodinti jau balandžio pabaigoje).
Ankstyviausios svogūnų rūšys subręsta per tris mėnesius,
vidutinio ankstyvumo rūšys užauga per keturis mėnesius, vėlyvieji svogūnai
užauga per keturis su puse–penkis mėnesius.
Propaguokite sėjomainą: nerekomenduojama sodinti svogūnų
toje pačioje vietoje dvejus metus iš eilės, taip pat nerekomenduojama sodinti
svogūnų po česnakų ir po ankštinių kultūrų. Geriausia, jei prieš svogūnus augo
bulvės, pomidorai, moliūginiai augalai.
3. Atrinkite sveikus sėjinukus
Prieš sodinimą sėjinukus perrinkite. Ligotus sėjinukus
išmeskite – įvairios grybelinės ligos matomos ir plika akimi, be to, jas
išduoda specifinis kvapas. Jei į svogūnus buvo įsimetę tripsų (vabzdžiai
kenkėjai), pačiupinėjus svogūnus, pirštai iš karto pasidarys lipnūs.
Atrinktiems svogūnų sėjinukams galima vos įpjauti apačią –
taip pastimuliuosite šaknų formavimasi, ir viršūnėlę – jauniems laiškams bus
lengviau sudygti.
Prieš sodinimą svogūnų sėjinukus bent kelioms valandoms
pamerkite į vandenį, kad jie prisigertų drėgmės. Kol svogūnėliai mirks, galėsite
paruošti lysvę.
4. Profilaktika
Profilaktikai nuo grybelinių ligų svogūnų sėjinukus merkia į
kalio permanganato tirpalą. Jeigu naudojate fungicidus, būtinai pažiūrėkite,
kiek laiko po to reikia palaukti, jei ketinate valgyti ne tik svogūnų galvas,
bet ir laiškus.
Tikras išbandymas daržininkams būna svogūninės muselės.
Baltos lervos gali sunaikinti visą būsimą derlių. Muselės ima skraidyti kaip
tik tada, kai sodinami svogūnai, – balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje.
Klasikinis būdas atbaidyti svogūnines museles – šalia pasodinti svogūnus ir
morkas. Visų pirma, svogūninėms muselėms nepatinka svogūnų kvapas, antra –
morkinėms muselėms nepatinka svogūnų kvapas. Be to, nukasus svogūnus, morkoms
dar liks laiko ūgtelėti.
Jei matote, kad muselių prisiveisė daug, vien morkų
kaimynystės nepakaks, reikės specialių preparatų, kurių galima nusipirkti
augalininkystės prekių parduotuvėse.
5. Sodinkite retai, sumaniai prižiūrėkite
Svogūnai sodinami maždaug trijų galvučių aukščio gylyje, pasodinus
lysvė gausiai palaistoma. Nesusodinkite sėjinukų labai tankai (svogūnams
patinka šviesa), atstumas eilėje turi būti ne mažesnis nei 15 cm. Daugelis
šiuolaikinių svogūnų rūšių sodinami gana retai, kad galėtų susiformuoti stambūs
svogūnai. Pirmą augimo pusę, kai šaknų ir laiškų augimas intensyvus, svogūnams
į naudą laistymas ir tręšimas. Tręšti reikia dvejopai: vegetacijos pradžioje –
azoto trąšomis, viduryje – fosforo ir kalio trąšomis.
Jei labai sausa, svogūnų laiškų galiukai ima gelsti.
Nepamirškite ravėti ir purenti svogūnų lysvės, tik stenkite nepakenkti šaknims
ir svogūnų galvoms. Jei dirvožemis sukietėja į plutą, svogūnai kenčia. Jeigu
matote, kad svogūnai ima brandinti žiedus, kuo anksčiau juos pašalinkite. Jeigu
žiedų susidarė labai daug, tai rodo, kad sėjinukai buvo netinkamai laikomi –
greičiausiai patalpoje ilgai buvo žema temperatūra.
Kai laiškai užauga ir tampa kietesni, nebeskanūs, metas
mažinti laistymą. Kai ima džiūti laiškai, nutraukite laistymą, kad sausi
lukštai patikimai apgultų svogūno galvą, o svogūno kaklelis gerai išdžiūtų ir
pasidarytų plonas. Svogūnai su storais kakleliais netinka ilgam laikymui.
6. Tinkamiausias laikas nurinkti svogūnus
Taigi laiškai sudžiūvo, bet suėmus už jų dar galima išrauti
svogūną iš žemės. Tai – idealus metas nurinkti svogūnus (mūsų klimato sąlygomis
tai daroma liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje). Jeigu oras geras, svogūnus
galite džiovinti saulėje – ir išdžius, ir pašils. Svogūnų galvute paberkite
plonu sluoksniu, periodiškai pavartykite. Jei lyja, džiovinkite svogūnus gerai
vėdinamoje patalpoje. Šiuo atveju jie džius ilgiau nei saulėje.
Išdžiūvusius svogūnus perrinkite, ligotos, pažeistos
galvutės, kaip ir tos, kurių kaklelis storas, laikymui netinka. Nupurtykite nuo
svogūnų žemes, ilgus sudžiūvusius laiškus nupjaukite. Uodegėlės ilgis priklauso
nuo to, kaip laikysite. Jei svogūnus sudėsite į kartono dėžes, uodegėlę
palikite trumpą (1–2 cm). Jei pinsite į kasas, palikite tokio ilgumo uodegėlę,
kokio reikės pynimui. Supintas kasas irgi vertėtų padžiovinti saulėje.
Jeigu auginate mažus (shallot) svogūnus, atidėkite dalį
geriausių svogūnų sėjimui.
7. Tinkamos svogūnų laikymo sąlygos
Optimalios svogūnų laikymo sąlygos – kambaryje, nes svogūnams
reikalinga šilta, sausa patalpa, kurioje būtų gera ventiliacija. Bute tokias
sąlygas užtikrinsite, jei laikysite svogūnus arčiau įėjimo į patalpą.
Sėjinukus geriausia laikyti vėsioje patalpoje, kad jie
visiškai neišdžiūtų, kita vertus, temperatūra neturi priartėti prie nulio, juo
labiau – iki minusinės temperatūros.
Nukasus svogūnus, atsilaisvinusias lysves galima panaudoti –
priešaky dar gana didelė daržininkystės sezono dalis. Galima pasėti ridikėlių,
žalumynų arba apsodinti braškių (braškėms tinka, jei prieš jas augo svogūnai
arba česnakai). Nepalikite vertingos vietos tuščios – bent jau pasėkite augalų
sideratų."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą