"Vienas įtakingiausių JAV politikų ir geopolitikų
H.Kissingeris Pasaulio ekonomikos forume Davose apie sankcijas Rusijai
pareiškė: „Derybos turi prasidėti per ateinančius du mėnesius, kol dar nėra
įtampos ir neramumų, kuriuos nebus lengva įveikti. Idealiausiu atveju
skiriamoji linija turėtų būti status quo ante (taip, kaip anksčiau) atkūrimas
Nors pasakymas šiek
tiek dviprasmiškas, gretinant su kitais ta pačia tema, vis dėlto tai reiškia,
kad Ukraina turėtų kol kas susitaikyti su dalies savo teritorijos praradimu,
jeigu norime užbaigti sankcijas Rusijai. H.Kissingerį Ukrainos prezidento
aplinka pavadino Davoso panikieriumi ir priminė, kad vienintelė derybų su
Rusija sąlyga – jos kariuomenės visiškas pasitraukimas iš Ukrainos. Ukrainos
valdžia įsitikinusi, kad laimės, bet kada tai įvyks, priklauso nuo aktyvios
Vakarų pagalbos, pirmiausia ginklais.
Lietuvoje vyrauja
oficialaus Kijevo pozicija, todėl į H.Kissingerio kalbėjimą tiek politikai,
tiek komentatoriai reagavo kritiškai, iš mandagumo legendinį Vakarų veikėją
priskirdami senai politinei mokyklai. Lietuvoje tikima, kad anksčiau ar vėliau
sankcijų išsekinta ir į kampą įsprausta Rusija iškels rankas. Žinoma, jei
Vakarai „nesupasuos“, jei parama žodžiais bus palydėta ir darbais.
Vis dėlto smalsu, ką H.Kissingeris, įstabus Azijos ir
Rusijos žinovas, turi omenyje. Kalbėjimas apie trečiąjį pasaulinį karą irgi jau
tampa kasdienybe – nuo mokinio iki profesoriaus. Net beždžionių raupai todėl skamba
baugiau. H.Kissingeriui, mačiusiam visus XX a. karus, išskyrus Pirmąjį
pasaulinį, dabartinė įvykių perspektyva kelia ne tiktai susirūpinimą, bet ir
nerimą žmogiškąja prasme. Apie visas kitas pasekmes neverta ir kalbėti.
H.Kissingeris siūlo naujos eskalacijos nelaukti, stabdyti diplomatinėmis
priemonėmis dabar. Jis pats tokiame procese (karo Vietname pabaigos) yra
dalyvavęs ir užsitarnavęs Nobelio taikos premiją.
Nurodo dar ir galimą, kol ne vėlu, laiką – dvi savaites. Kuo
remiasi? Manau, jog iš gausaus pažįstamų profesionalių karo ekspertų būrio
tikslios informacijos politikos aksakalas sprendžia, kad Rusija bet kokia kaina
Donbase įsitvirtins, ir net idealiausiu Vakarų paramos Ukrainai atveju okupuotų
teritorijų susigrąžinimas bus kur kas sudėtingesnis, nei dabartinė gynyba
miestuose. Jeigu dabartinis procesas tęsis ir užsitęs, Vakarų parama Ukrainai,
nors ir su kliūtimis, stiprės.
O ant kieno pečių ji
užguls? Savaime suprantama (H.Kissingeris to nesako), didžiausia lėšų ir
išteklių dalimi ant JAV. O jeigu į konfliktą įsitrauks ir Kinija? Politikos
realistas H.Kissingeris turi daug šalininkų, bet jie Lietuvoje retai cituojami
ir apie tai nediskutuojama. Tačiau JAV jie arba patys dirbdami valstybės
tarnyboje, arba kurdami vadinamąsias idėjų kalves turi didelę įtaką valstybės
vadovų sprendimams.
Antai R.Hassas, JAV diplomatas ir buvusio valstybės
sekretoriaus C.Powello patarėjas, Tarptautinių santykių tarybos vadovas, prieš
penkerius metus išleido knygą „Pasaulio netvarka. Amerikos užsienio politika ir
senosios tvarkos krizė“. Joje rašoma: „Formuojant santykius su Kinija ir Rusija
dėmesio centre turėtų būti jų užsienio, o ne vidaus politika. Perdėtas dėmesys
jų vidaus politikai kažin ar padės jas pakeisti, užtat pakenks tarpusavio
santykiams... Be to, JAV derėtų reikšti labiau tradicišką santūrumą užsienio
politikoje. Iniciatyvą ir žingsnius priimti Gruziją ir Ukrainą į NATO reikia
stabdyti. Abi įvardytos valstybės neatitinka NATO įstatų, o triukšmas šiuo
klausimu tik atitolina ir provokuoja Rusiją, kartu užkraunant JAV karinius
įsipareigojimus, kurių ji nepajėgi įvykdyti.“ Šie žodžiai – ne tik R.Hasso
asmeninė nuomonė, bet ir neoficialios „idėjų kalvės“ grupės rekomendacija
D.Trumpo administracijai.
Esame liudininkai,
kaip po to įvykiai klostėsi toliau. H.Kissingerio kalbėjimo potekstė panaši:
jeigu išeiname už klausimo, kieno Donbasas, ribos į „arba-arba“, ar Vakarai,
pirmiausia JAV, pajėgūs pastatyti Rusiją, prisišliejusią prie Kinijos, į amžiną
„benzino kolonėlės“ vietą?
Kirba dar vienas klausimas: kodėl H.Kissingeris
pasirinko aukštą Davoso tribūną, o ne kokią nors tarptautinę konferenciją? JAV
ne tik žodžiais reiškiamos paramos Ukrainai fone šie jo pamąstymai atrodo tik
privati nuomonė. Bet ar tik? O gal tai žinutė, kaip dabar madinga sakyti,
Kijevui, kad Vašingtono koridoriuose formuojasi pauzės ne vien Ukrainos
sąlygomis, idėja?”
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą